istorikai

Prezidentūrai aiškinant, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dėl stažuotės Vokietijoje nebendravo su sovietinės KGB pareigūnais, istorikė Kristina Burinskaitė sako, kad tuometinėmis aplinkybėmis tai buvo įmanoma. Prezidento komunikacijos grupė antradienį BNS nurodė, kad G. Nausėda nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais. „1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.

Istorikai, literatūrologai, kultūros tyrinėtojai ragina Vilniaus savivaldybę išsaugoti sostinėje veikiančius Venclovų namus-muziejų, tačiau pripažįsta, kad jie turėtų keistis. Vilniaus savivaldybės surengtoje sostinės Rotušėje vykusioje ekspertų diskusijoje ketvirtadienį dauguma kalbėjusiųjų kritikavo atsinaujinančius savivaldybės ketinimus muziejų pervadinti ar apskritai atsisakyti jo finansavimo.

Rusijos valdžia didina spaudimą tyrėjams ir aktyvistams, besipriešinantiems Maskvos istoriniam naratyvui, ypač susijusiam su stalinizmo laikų valymais ir bendradarbiavimu su nacistine Vokietija, ketvirtadienį pareiškė viena tarptautinė žmogaus teisių organizacija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su trijų universitetų ir Lietuvos istorijos instituto istorikais aptarti situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC). Prieš savaitę į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vyta...

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Vilniaus mero sukeltas chaosas dėl atminimo lentos generolui Vėtrai, regis, tampa neįkandamu riešutu ir aukščiausiems valstybės vadovams, ir istorikams. Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų vieningos valstybės pozicijos, kaip įamžinti istorines asmenybes, ir susikvietė kelias dešimtis ekspertų aptarti, kaip elgtis toliau. Tačiau paaiškėjo, kad specialistai mano priešingai – vienos tiesos net ir istorijoje nebūna.

Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas ,,Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Tris dienas truksiančio renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas, Lietuvos istorijos institutas ir Šiaulių universitetas. Vakar prasidėjusiame istorikų suvažiavime siekiama įvairiais požiūriais nagrinėti istorijos ir politikos ryšius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabartinių laikų, sakoma Šiaulių universiteto pranešime.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje Žalgirio mūšio pasakojimai skiriasi. „Skirtingi istoriniai pasakojimai kaunasi dėl to, kas yra svarbiausias šio mūšio nugalėtojas ir kas yra didžiausias priešas“, – sako D. Staliūnas, vienas iš knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ autorių. Lenkams ilgai tai buvo Jogailos pergalė, lietuviams – Vytauto nuopelnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Prezidentė antradienį pasirašė tai numatantį dekretą, kuris skelbiamas Prezidentūros puslapyje.