išnykimas

Nerūpestingai ant ledo čiuožinėjantiems Imperatoriškiems pingvinams – dabar tikras išbandymų metas. Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Didžiausi pasaulyje pingvinai veisiasi ant ledo ir gyvena Antarktidoje – stingdančioje oro temperatūroje, kurioje paprastas mirtingasis sunkiai išgyventų.

Po medžius besikarstančios ir pasaulį džiuginančios koalos – pavojuje. Štai tokie gaisrai, per kuriuos jos beprasmiškai bando slėptis, per pastaruosius dvejus metus išnaikino trečdalį šių pūkuotų gyvūnėlių. Tad Australija svarsto galimybę jas įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą. Tiesa, dėl jų nykimo kalti ne tik gaisrai. Jos nyksta dėl medžių kirtimo, urbanizacijos, plintančių infekcijų.

Australijoje liepsnojant dideliems miškų gaisrams auga susirūpinimas dėl šalies koalų populiacijos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius metus, dėl nuolat kylančių gaisrų, žuvo dešimtys tūkstančių šių retų ir saugomų gyvūnų. Aplinkosaugininkai sako, kad gaisrų pavojuj nemažėjant, ilgametės pastangos padidinti šių gyvūnų populiacija gali nueiti šuniui ant uodegos. Koalos krepšiuose ilsisi Pietų Australijoje esančioje gyvūnų prieglaudoje. Šalia padėta šių gyvūnų mėgstamų eukalipto lapų.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Bemaž vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas dėl žmogaus veiklos, sakoma Jungtinių Tautų parengtoje ataskaitoje apie gamtiniams ištekliams, nuo kurių priklauso žmonijos išlikimas, kylančią grėsmę.

Popiežius Pranciškus penktadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad Bendrijai gresia išnykimas be naujos ateities vizijos, pagrįstos solidarumo principais, ant kurių pamatų ji ir buvo sukurta. Griežtu kreipimusi rūpesčių kupinos Europos Sąjungos 60-ųjų metinių šventės išvakarėse argentinietis popiežius išvardijo daugelį problemų, kurios teks Sąjungai, greit prarasiančiai Britaniją iš savo gretų.

Lietuvoje vis labiau mažėjant gimstamumui ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei stebima gyventojų senėjimo tendencija. 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų, tai yra 31,7 tūkst. mažiau nei 2012 metų pradžioje. Be to, praeitais metais 100-ui vaikų iki 15 metų teko 124 pagyvenę žmonės, o 2001 metais – tik 71, akivaizdu, kad Lietuvos demografinė ateitis kelia didelį nerimą.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje įgyvendinamos ant išnykimo ribos atsidūrusių europinių ungurių ir eršketų išteklių atkūrimo programos. Eršketų jaunikliai paleidžiami į švarias upes, o unguriais įžuvinami didieji Lietuvos ežerai. Unguriukai Laukystos cecho baseinuose jau trys savaitės, sveria daugiau kaip pusę gramo – dvigubai daugiau nei kai čia atkeliavo iš Anglijos.

Mokslininkai iškėlė naują mamutų išnykimo teoriją. Gali būti, kad didieji žinduoliai išdvėsė, nes dėl klimato kaitos išnyko svarbiausias jų maistas – laukinės gėlės. Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.