išmokos

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Graikija užbaigė derybas su kreditoriais iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dėl eilinės paramos išmokos, pirmadienį žurnalistams teigė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. Kreditorių trejetas (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF) atidėjo 8 mlrd. eurų paramos Graikijai skyrimą – šią išmoką šalis turėjo gauti dar rugsėjį.

Pirmadienį Vyriausybė pradėjo svarsyti ateinančių metų biudžeto projektą. 2012 metais šiek tiek didesnių išmokų gali tikėtis einantys motinystės ar tėvystės atostogų, tačiau nedarbo išmokos išliks tame pačiame lygje. „Sodra“ skaičiuoja, kad ateinančiais metais jos įplaukos bus apie 12 mlrd. litų, o išlaidos – 14 mlrd. litų. Planuojamas deficitas – 2,1 mlrd. litų. „Esminiai skirtumai nuo praėjusių metų: kartu su „Sodros“ biudžeto projektu teikiame du lydinčiuosius dokumentus.

Graikijos derybos su kreditorių iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovais, atnaujintos ketvirtadienį Atėnuose, vyksta sklandžiai, pranešama Graikijos finansų ministerijos pareiškime. Kreditorių trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos banko) vadovai sugrįžo ketvirtadienį į Atėnus po netikėto išsiskirstymo rugsėjo pradžioje.

Lietuvos Vyriausybė ir kitos institucijos turi stengtis, kad iš Europos Komisijos (EK) būtų išsiderėta palankesnė tiesioginių išmokų tvarka Lietuvos ūkininkams, kitaip jiems Europos Sąjungos (ES) rinka dar ilgai bus užverta, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Spalio 12 d. pasirodys EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 m. Pasak Z. Balčyčio, mažiausias tiesiogines išmokas ES gaunantys ūkininkai, tarp jų ir Lietuvos, šio dokumento laukia su nerimu.

Išmokų gavėjai apmaudauja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvairių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia, kad daugėja išmokų siekiančių ūkininkų, kurie nesilaiko Kompleksinės paramos reikalavimų. Dėl to pernai kontroliuojančios institucijos sankcijas pritaikė 7 606 ūkių šeimininkams – beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. Dėl rastų pažeidimų ūkininkams neišmokėta 12 mln. 600 tūkst.

Pakeitus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties ir ieškoti, kas prižiūrės jų vaikus. Nuo šių metų liepos 1-osios pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka tėvams suteikė daugiau galimybių rinktis, tačiau taip pat sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.

Seime socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pristatė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sudaryti galimybę studijuojantiems našlaičiams ilgiau gauti išmokas.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis.

Nenoras savo vaikams mokėti alimentus gali stipriai atsirūgti – savo atžalas išlaikyti vengiantiems tėvams numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos suvestinėse kone kiekvieną savaitę pranešama apie vyrus, kurie spjauna į teismo sprendimus ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus.

Kaip praneša „Financial Times“, kompanija „Facebook“ planuoja skelbti viešą savo akcijų pirkimo pasiūlymą 2012-iems metams. Artimų kompanijai šaltinių teigimu, „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas nori palaukti iki kitų metų rudens arba netgi dar šiek tiek vėliau prieš skelbdamas šį pasiūlymą tam, kad kompanijos darbuotojai savo dėmesį išlaikytų sutelkę į naujų produktų kūrimą, o ne išmokas.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias, pašalinus sezono įtaką, padidėjo 1,4 proc., iš jų verslo įmonėse - 0,9 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo sąnaudos augo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, labiausiai - kasybos ir karjerų eksploatavimo (7,1 proc.), informacijos ir ryšių (6,8 proc.

Neseniai Seimo kanceliarija pagal Audito duomenis parengė suvestinę apie valstybės institucijų išlaidas priemokoms ir vienkartinėms išmokoms. Pagal šią statistiką Prezidentūra priemokoms ir išmokoms skyrė daugiausiai lėšų, o Seimas – mažiausiai. Atrodytų, būtent čia realūs skaičiai susikerta su prezidentės Dalios Grybauskaitės deklaruojama giežta taupymo politika. „Mažinti išlaidas – neišvengiama“ – ne kartą yra sakiusi Prezidentė.

Neseniai buvo sugriežtinta socialinių stipendijų skyrimo tvarka, o pačių socialinių stipendijų skirstymą iš aukštųjų mokyklų perėmė Valstybinis studijų fondas (VSF), nors ir stengiamasi, kad parama būtų teikiama tiems studentams, kuriems jos reikia labiausiai – prašančiųjų šios paramos skaičiai per pastaruosius metus labai išaugo. Šiuo metų socialinės stipendijos dydis – 390 litų.

Pinigų sumos, skirtos Biržų rajono savivaldybės tarybos nario veiklai, didinimą vieni vadino galimybe geriau dirbti, antri – begėdyste, o treti įžvelgė pigų politikavimą. Dvigubai padidino išmoką ir pritarė galimybei gauti atlygį Biržų savivaldybės tarybos veiklos reglamente įvestos pataisos, įteisinančios galimybę tarybos nariui kiekvieną mėnesį gauti iki 600 litų išmoką.

„Likimas mums su vyru skyrė auginti proto negalios kamuojamą dukrą. Jau esame pensininkai, galėtume ja rūpintis patys, bet kiekvieną darbo dieną ji noriai išvyksta į Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą. Anksčiau jos lankyta įstaiga vadinosi „Vilties pastoge“, dabar ši neįgaliesiems skirta veikla tęsiama minėtame centre, kuriam vadovauja ta pati direktorė Gita Špucienė. Iš dukros pasakojimų suprantame, kad centre jos likimo jaunuoliams smagu.

Kiek šalies darbo biržose dar ganosi mirusių sielų, už kurias parašus dėlioja tarnautojai? Toks klausimas kilo po to, kai Šiaulių apskrities teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje už rankos sučiuptas rajono meru dirbęs vyriausiasis specialistas Rimantas Motuzas, galėjęs klastoti įrašus. Paaiškėjo, kad tai – nebe pirmas atvejis, kai vietoj užsienyje uždarbiaujančių „bedarbių“ parašus dėlioja Darbo biržos specialistai.

Apie tai, kad dalis Lietuvos šeimų gyvena skurde, kalbama jau ne vienerius metus. Remiantis 2009 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikai yra labiausiai skurstanti gyventojų grupė po vyresnių nei 65 m. asmenų. Visuomenė jau įprato piktinis įvairių institucijų aplaidumų ir tėvų atsakomybės trūkumu, kuomet į viešumą iškyla pasakojimai apie tai, ką tenka iškęsti vaikams, gyvenantiems skurde.

Į 2012–2016 metų kadencijos Seimą nepateksiantys politikai neliks nuskriausti. Seimo kanceliarija jiems ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išmokės apie 5,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų ir išmokų. Daugiau nei pusė neperrenkami Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausybė pasirengusi skirti 23 mln. litų – šiek tiek mažiau, nei pageidavo Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmas rinkimų ratas kainuos 17 mln. Lt, o antras – 6 mln. Lt. „Planavome skirti dar 2 mln.

Kitais metais numatomas Seimo sudėties pasikeitimas valstybės biudžetui gali kainuoti, preliminariais duomenimis, 5,8 milijono litų. Tokia suma būtų skirta išeitinėms kompensacijoms. „Mes iš karto turime planuoti išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams ir jų padėjėjams, kurie nebus išrinkti į Seimą. Tai tikrai susidaro pakankamai ženkli suma.

Neįgaliųjų studijų sąlygoms gerinti bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos. Tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo administruojamų Europos Sąjungos lėšų numato neįgaliesiems skirti papildomų lėšų studijoms – 520 litų (4 BSI – bazinės socialinės išmokos) per mėnesį. „Privalome visiems sudaryti lygias galimybes studijuoti – negalia neturi tapti kliūtimi norintiems ir galintiems siekti aukštojo mokslo.

Neretai spaudoje pasirodo publikacijų, pasakojančių apie skurdžią lietuviškų kalėjimų kasdienybę ir itin prastas sąlygas, kuriomis gyvena nuteistieji.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prasitarė, kad valdininkai 2012 metams užsiprašė papildomų 2 mlrd. Lt. Atskirais atvejais pinigų prašoma sumokėti baudoms, kurias Europos Sąjunga skyrė Lietuvai kaip sankcijas už valstybės tarnautojų klaidas. Valdininkų armijai skirs per milijardą litų Premjeras Andrius Kubilius, beveik prieš metus vertindamas tai, kad reikia vis daugiau pinigų socialinėms išmokoms, kalbėjo esą per 20 metų Lietuvoje susiformavo išlaikytinių mentalitetas.

Nauja motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka kartina naujagimių besilaukiančių tėvų gyvenimą. Būsimieji tėveliai raginami jau dabar susiplanuoti šeimos finansus ir vaiko priežiūros atostogų laiką, nes nuo liepos 1 d. įsigalioja nauji Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai.

Apie dvidešimt mažamečius vaikus auginančių šiauliečių šeimų ketina kreiptis į Šiaulių miesto tarybą, prašydamos atšaukti dar 2008-ųjų lapkritį priimtą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad į lopšelius-darželius pirmumo teise priimami socialiai remtinų šeimų ir vienišų mamų vaikai. Padidėjus gimstamumui ir pablogėjus finansinei šeimų situacijai, pilnų ir dirbančių šeimų vaikams lopšelių-darželių durys užtrenkiamos.

Garbaus amžiaus žmonės parke žaidžiantys šachmatais, gėlyne plušančios energingos senolės ar pajūriu vaikštinėjanti senjorų pora – tokie idiliški senatvės vaizdai Lietuvoje retenybė. Mūsų šalyje visą gyvenimą dirbę žmonės senatvėje dažnai savo gyvenimo saulėlydį pasitinka vieniši, pasiligoję, o neretai kenčia skurdą ir įvairius nepriteklius.

Tiek vyrams, tiek moterims, apsidraudus ir patyrus žalą, svarbiausia kuo greičiau gauti draudimo išmoką. Tačiau kalbant apie aptarnavimo kokybę, jiems rūpi skirtingi aspektai. Tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

„Nokia“ užbaigė patentų ginčą su „Apple“, kuri sumokės piniginę kompensaciją Suomijos kompanijai, taip pat mokės nuolatinius komisinius už svetimų patentų naudojimą. Kokio dydžio išmokos bus mokamos, „Nokia“ neatskleidė. 2009 metais „Nokia“ apkaltino „Apple“ už patentų pažeidinėjimą. Suomių kompanija reikalavo atlyginimo už visus parduotus „iPhone“ modelius nuo 2007 metų. „Nokia“ kovo mėnesį pranešė, kad buvo pažeisti 46 patentai.

Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. „Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai.

Daugėja bausmę laisvės atėmimo vietose atliekančių tėvų, besikreipiančių dėl lygtinio paleidimo. Pernai iš viso išnagrinėta 380 tokių prašymų, užpernai - 363, o per šių metų 5 mėnesius - 173 prašymai. Kartu daugėja ir nubaustų tėvų, nežinančių ar nenurodančių tikslaus atžalų skaičiaus. Pernai tokių atvejų būta 37, iš kurių pirmą kartą tikslaus vaikų skaičiaus nenurodė ir 2 nuteistos moterys.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas", kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo. Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, dažnai žmonės - net kai kurie ekspertai - painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis.

Sakoma, jog gyventi yra gera, o  gerai gyventi – dar geriau. Normaliai apmokamas darbas yra geriausia priemonė įgyvendinti šį siekį.  Norėtųsi, kad visi Lietuvoje gyventų gerai. Deja, nedarbas, liga, negalia, senatvė, nepriteklius ar net kokia nors pievos erkė gali sutrikdyti normalią mūsų  gyvenimo eigą. Ne veltui  sakoma, jog niekada nereikia išsižadėti ubago lazdos.

Seimas mano, kad dirbantieji ateityje turėtų išeiti į pensiją 65 metų. Žinant, kad Lietuvoje vyrų vidutinis gyvenimo amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 66 metus, lieka tik padėkoti parlamentarams už suteiktą galimybę būsimiems senoliams pasidžiaugti metelius užtarnautu poilsiu. Visą gyvenimą dirbusiam ir mokėjusiam mokesčius Lietuvos piliečiui valstybė atsidėkoja „puikia“ dovana.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Remiantis „Citigroup“ eksperto Volterio Pritčardo ataskaita, galima daryti išvadą, kad kompanija „Microsoft“ iš operacinės sistemos „Android“ uždirba 5 kartus daugiau nei iš „Windows Mobile“. Žinoma, iš pradžių tuo sunku patikėti. 2010-ųjų balandį „Microsoft“ padavė į teismą HTC dėl neteisėto savo intelektualinės nuosavybės panaudojimo.

Ar galima patikėti, kad mamai, likimo valiai palikusiai savo keturias mažametes dukreles, staiga prabustų motiniški jausmai? Į šį, ne retorinį klausimą, bandys atsakyti LNK laida „24 valandos". Prieš keletą dienų iš Anglijos į Kauno oro uostą atskridę keleiviai tikriausiai net neįtarė, kokia drama vyksta visai čia pat.

Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus. „Į spąstus“ savo noru Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką.

Balandžio mėnesį pensinio amžiaus žmonėms pensijos bus baigtos mokėti anksčiau nei paprastai – iki Šv. Velykų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros") direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, pensijų gavėjams, kurie nedirba ir neturi draudžiamųjų pajamų, pensijos bus išmokėtos iki balandžio 23 dienos. „Šiemet kaip ir ankstesniais metais, „Sodra" užtikrins paankstintą lėšų pervedimą pensijas išmokančioms bendrovėms, kad šios galėtų žmonėms jas išmokėti iki Šv. Velykų.

Seimo valdyba nusprendė prašyti Vyriausybės pateikti Seimui išvadas dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekto.

Pensijų fondų gerbėjai bei su jais susiję asmenys ir toliau tvirtina, kad pensijų fondai yra išsigelbėjimas būsimiems senjorams, nors jų administravimo išlaidos keliskart didesnės nei „Sodros„. Savo ruožtu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad privatūs fondai atsikąstų vis didesnį kąsnį nuo lėšų, kurios turėtų patekti į „Sodrą“. „Sodra" dirbs už privatininkus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmė po truputį viešinti savo planus, kaip bus reformuojama pensijų sistema.

Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. „Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti. Tuomet, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, asociacija dėl tokių valdžios veiksmų ėmėsi teisinių priemonių. Kreipėmės į teismus.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tuo džiaugiasi už žmonių sveikatą atsakingi klerkai, o sergantieji kenčia. Mat po ligos sugrįžus į darbą gali tekti raudonuoti prieš darbdavius dėl neva padarytų pravaikštų, kol paaiškės, kad įvyko klaida. Tik medikai ramina, kad taip nutinka dažnai.

Du mažamečius vaikus auginanti motina, negalinti iki vidurnakčio dirbti valytoja, buvo išbraukta iš bedarbių sąrašo. Ir neteko socialinių pašalpų. Ar toks atvejis vienas? Tokių atvejų pilna. Ir visada atrėžiama, kad reikia laikytis įstatymų. Parodykite bent vieną įstatymą, kuriame parašyta, kad žmones reikia marinti. Lėta bado mirtimi. Taip galėtų sugalvoti tik visiški psichopatai. Jei taip elgiamasi su jokių kitų pajamų neturinčia motina, reikia iškart priimti Lėtinės mirties įstatymą.

Panevėžio kolegijos studentas už gerą mokymąsi gavęs 100 litų premiją nė neįtarė, kad dėl šių pinigų valstybė pusmečiui iš jo šeimos atims teisę į socialinę pašalpą. Būtent 100 litų viršyta nustatyta skurdo riba. Dėl to 100 litų vos galą su galu sudurianti šeima neteks maždaug 3,5 tūkst. litų paramos. Ir galo su galu tikrai nebesudurs. Kai prieš pusantrų metų Rytis įstojo į Panevėžio kolegiją, panevėžietei Jolantai Narkūnienei gyvenimas kiek prašviesėjo.

Daugiau kaip pusė tūkstančio panevėžiečių šiemet bent keliems mėnesiams galės pamiršti bedarbio vardą. Drauge su nuolatiniais darbuotojais 45 miesto įmonėse plušės ir pagal viešųjų darbų programą įdarbinti žmonės. Viešųjų darbų programai įgyvendinti sausio pradžioje iš miesto biudžeto jau skirta daugiau kaip 1,6 milijono litų, programą finansuoja ir Panevėžio darbo birža.

Žiema tik įpusėjo, o draudikai vos spėja registruoti patirtas traumas ir nukentėjusiems mokėti draudimo išmokas. 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. BTA registravo dvigubai daugiau įvykių nei pernai tuo pat metu. Išmokų prasme šį gruodį išmokėta tris kartus daugiau nei pernai gruodį. „Nenuostabu, kad sulaukiame gerokai daugiau informacijos apie gyventojų patirtas traumas – miestų gatvėse situacija ekstremali. Pėstieji, tikrąja to žodžio prasme - slidinėja.

Vyriausybė palaimino siūlymą socialinės paramos skurstantiems gyventojams teikimą priskirti savivaldybėms ir fi nansuoti tai iš jų biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia tai įtvirtinsiantį įstatymo projektą. Taip siekiama tobulinti sistemą ir paskatinti asmenines vargstančiųjų pastangas išbristi iš skurdo. Ekspertams atrodo, kad taip valstybė bėga nuo esminių skurdo mažinimo problemų.

Ministrų Kabinetas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui sulyginti teisės norinčių įsivaikinti vaiką iki trejų metų amžiaus ir vyresnį nei trejų metų. Abiem atvejais įtėviams būtų suteikiamos 3 mėnesių apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti ir šiuo laikotarpiu jiems būtų mokama 70 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio pašalpa.

Latvijoje žiebiasi dar vienas skandalas. Maždaug po dvejų ketverių metų ši valstybė nebegalės atsikratyti iš kitų Europos šalių atvykusių ir į šalies kaimynės darbo rinką ir apskritai kultūrą nenorinčių integruotis svetimšalių. Ne paslaptis, kad tai dažniausiai išeiviai iš musulmoniškųjų kraštų ar jų palikuonys. Tai, kas gretimoje valstybėje įvardijama kaip ateitis, pas mus, Lietuvoje, jau seniausiai įteisinta.