išlaidos

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų. „Planuojame išleisti apie 100 su trupučiu milijonų eurų“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiomis sistemomis būtų aprūpintos dvi Lietuvos kariuomenės baterijos - kuopos atitikmenys. Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad vienai baterijai planuojama įsigyti du paleidėjus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įstaigos ir institucijos komandiruotėms išleido per 1 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šį padidėjimą lėmė suaktyvėjusios kariuomenės išvykos. Seimo Audito komiteto atlikta pirmojo šių metų pusmečio biudžeto analizė parodė, kad gerokai padidėjo išlaidos komandiruotėms. Planuota tam išleisti 12,9 mln. eurų, panaudota 10,1 mln. eurų. Pernai per pirmąjį pusmetį komandiruotėms išleista 9 mln. eurų.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų pusmetį ten išleido 409,7 mln. eurų - 15,6 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 60,4 mln. eurų, arba 7,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius pirmąjį pusmetį padidėjo 3,8 proc. iki 861,9 tūkstančio.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo dar metams – jau kitai Seimo kadencijai – palikti sumažintas išlaidas parlamentinei veiklai, Seimo vadovų reprezentacijai. L.Graužinienė įregistravo Seimo statuto pataisą, kad sumažintos lėšos būtų skiriamos iki 2017 metų pabaigos. Nepriėmus šios pataisos, dėl ekonominės krizės sumažintos lėšos nuo sausio iš dalies būtų atstatytos.

2017 metais Seimo kanceliarija planuoja 29 mln. 892 eurų biudžetą. Tokiam projektui šią savaitę pritarė parlamento vadovybė. Pagal valdybos patvirtintą planą, 17 mln. eurų sudarys išlaidos darbo užmokesčiui, 896 tūkst. eurų numatyta turtui įsigyti. Planuojamas kitų metų Seimo biudžetas truputį mažesnis už šiemetinį (30,666 mln. eurų), bet truputį didesnis už 2015-ųjų (28,595 mln.

Sako, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą. Per atostogas paprastai atleidžiame išlaidų kontrolės vadžias. Jei buvome užsienyje, gali užtrukti, kol vėl priprantame prie Lietuvos kainų ir savo nuolatinių pajamų dydžio. Poilsiaudami galime praleisti įvairių finansinių įsipareigojimų terminus.

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų. Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo.

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Šiais laikais daugelis žmonių mėgsta sau išsikelti pačius įvairiausius iššūkius. Psichologė ir tinklaraštininkė Kate Brennan taip pat sugalvojo neįtikėtiną tikslą, kuris neva turėtų padėti išmokti gyventi saikingiau. Mergina visą mėnesį ryžosi gyventi beveik neišleisdama pinigų. Tai reiškia, jog išleis pinigus tik būtiniausiems daiktams: būsto nuomai ir maistui. Moteris sugalvojo ir šešias griežtas taisykles, kurių turės laikytis. 30-metės Kate padėtis šiuo metu nėra pati geriausia.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

Nors yra kalbama, kad greitas maistas – nesveika, lietuvių tai nesustabdo. Restoranų pardavimai auga, tad verslininkai kuria naujas plėtros strategijas. Pasirodo, lietuviai dažniausi šių restoranų lankytojai Baltijos šalyse. Tiek „Hesburger“, tiek „McDonald‘s“ skaičiuodami praeitų metų pardavimus išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 14 mln. eurų, o „McDonald‘s“ – 18 mln. eurų.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms.

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR). Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Rusijos nuosmukis ir paaštrėjusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamų pasekmių turizmo sektoriui. Tiesa, nepaisant mažėjusių lankytojų skaičiaus iš Rytų valstybių, pajamos iš turizmo pernai Lietuvoje augo. Visgi išlieka dar nemažai neišnaudoto potencialo, kad turizmo sektorius teigiamai prisidėtų prie Lietuvos augimo. Operatyvioji statistika rodo, kad atvykstančiųjų turistų skaičius pernai sumažėjo apie 5 proc., labiausiai – daugiau nei trečdaliu – susitraukė keliautojų srautas iš Rusijos.

Pingantys degalai, augantis vidutinis atlyginimas ir nulinę ribą pasiekusios palūkanos praėjusiais metais “sustorino" Lietuvos gyventojų pinigines. Atlaisvėjusias lėšas gyventojai nukreipė į vartojimą: daugiau važinėjo automobiliais, pirko rekordiškai daug mobiliųjų įrenginių, laikrodžių, papuošalų, aukštos kokybės ekologiškų produktų, kitų prabangos prekių. Tuo tarpu išlaidos maistui ir rūbams beveik nekito.

Atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą mūsų šalyje gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais. Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 proc. Lietuvos gyventojų. Likusi dalis dažniau susimoka grynaisiais arba vien tik grynaisiais. Palyginimui, prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 proc. gyventojų.

Pernai Seimo nariai išleido 1 mln. 115 tūkst. 337 eurus parlamentinei veiklai, tai yra beveik 41 tūkst. eurų daugiau nei užpernai. Didžiausia suma, kaip visuomet, skirta transporto nuomai ir eksploatavimui. Vienas parlamentaras per metus galėjo tam išleisti 8,5 tūkst. eurų. Sausį parlamentinei veiklai Seimo narys galėjo skirti 696 eurus, o gruodį – jau 735 eurus. Beveik visi Seimo nariai išnaudojo visas arba beveik visas jiems numatytas lėšas.

 Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus. Žmonės dėl būsimų pajamų nusiteikę gana ramiai, mažiau linkę kaupti santaupas, o sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, apžvelgdama 2015 m. namų ūkių finansinę elgseną.

Rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams partijos su savo iškeltais kandidatais galės išleisti maždaug po 2,2 mln. eurų. Ši maksimali suma nustatyta toms partijoms, kurios kels kandidatų sąrašą ir kandidatus visose vienmandatėse rinkimų apygardose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškelti kandidatų sąrašai galės išleisti iki 740 tūkst. eurų, o kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose, priklausomai nuo apygardos dydžio, nuo 19 tūkst.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

Italai – tikri meistrai pačiose įvairiausiose sferose: jie moka gražiai gyventi ir patirti gyvenimo malonumą, jie sugeba prisitaikyti ir išsisukti… Iš jų yra ko pasimokyti! Žinoma, ne viską, ką  taip puikiai įvaldė italai, reikia taikyti ir savo gyvenime, tačiau jų požiūris į daugelį dalykų priverčia vėl pajusti saldų gyvenimo skonį. Maistas – tai malonumas, o valgymas – ritualas Italai gyvena pagal grafiką, turi gana aiškią dienotvarkę. Skamba neįtikėtinai, bet taip yra.

Lietuviai Kalėdų pirkiniams šiemet išleis daugiausiai iš visų Baltijos šalių. Paskaičiuota, kad lietuvių šeima vidutiniškai dovanoms skirs 502 eurus. Šiemet lietuvių šeima Kalėdų pirkiniams vidutiniškai planuoja išleisti 26 procentus visų namų ūkio gaunamų pajamų.

Atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, laisvų pinigų lieka 65 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, prieš du metus tokių lėšų teigė turintys 57 procentai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę ir Audito komiteto pirmininkę Jolitą Vaickienę, siūlydama atkurti praėjusioje Seimo kadencijoje vyravusią praktiką kas kelis mėnesius Audito komitete įvertinti ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų išlaidų tikslingumą. Parlamentarės teigimu, nuolatinė parlamentinė kontrolė skatino atsakingesnį lėšų panaudojimą vykdomosios valdžios institucijose.

UEFA įvedus Financial Fair Play taisyklę, imta atidžiai skaičiuoti pinigus, kuriuos klubai išleidžia žaidėjų algoms. 2014-ųjų metų ataskaitoje skelbiamos savo futbolininkams dosniausios ekipos. Skaičiais nurodytos bendros išlaidos. 10. „Liverpool“ – 172 mln. eurų     9. Turino „Juventus“ – 184 mln. eurų     8. Londono „Arsenal“ – 199 mln. eurų     7. Miuncheno „Bayern“ – 218 mln. eurų     6. Londono „Chelsea“ – 231 mln.

Per devynis šių metų mėnesius Seimo nariai išleido 796,6 tūkst. eurų parlamentinei veiklai, didžiausia suma, kaip visuomet, skirta transporto nuomai ir eksploatavimui. Vos keletas politikų panaudojo mažiau nei pusę parlamentinei veiklai galimų išleisti pinigų. „Tvarkietis“ Stasys Brundza teišleido 104 eurus telekomunikacijų paslaugoms apmokėti.

Kiekvienas metų laikas turi savo liūto dalį išlaidoms būstui. Analitikai teigia, kad vasarą didžiausią pinigų sumą vartotojai paprastai skiria elektros energijos išlaidoms padengti. Vidutiniškai vienas namų ūkis praėjusią vasarą elektros sąskaitoms apmokėti skyrė po 13 eurų per mėnesį ir tai buvo mažiausia suma per pastarojo penkmečio vasaros laiką. „Praėjusią liepą, pirmą kartą po atominės elektrinės uždarymo, vienas namų ūkis apmokėti elektros sąskaitai išleido vidutiniškai 12,94 eurų.

 Spalio 19 dieną Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti mokinio reikmenims įsigyti skiriamos paramos dydį. „Turime reaguoti į vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokyčius ir užtikrinti, kad mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų geresnes galimybes tinkamai pasiruošti mokslo metams. Todėl siūlomemokinio reikmenims įsigyti skiriamą sumą didinti 11,4 euro“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 Parlamento vadovybė nutarė padidinti šiemet Seimo narių komandiruotėms skiriamas išlaidas. Išvykoms parlamentarai galės išleisti 40,5 tūkst. eurų daugiau nei planavo metų pradžioje. Rugsėjo 30 dieną Seimo valdyba pakeitė vasarį priimtą sprendimą ir vietoj numatytų 357 tūkst. 680 eurų komandiruotėms iki metų pabaigos skyrė 398 tūkst. 170 eurų. Labiausiai - 32 tūkst. eurų - padidintos išlaidos komitetų komandiruotėms, truputį pridėta nenumatytoms išlaidoms.

Beveik trečdalį viso paslaugų eksporto vertės sukuriantis turizmas priverstas persiorientuoti į kitas rinkas - turistų iš Rytų šalių mažėja ir pernai dar beveik 5 proc. augęs šio sektoriaus eksportas šių metų pradžioje ėmė trauktis. Kol kas kritimą beveik kompensavo didėjantis turistų srautas iš kitų šalių, rašo "Verslo žinios". Turizmo paslaugų eksportas, matuojamas užsienio šalių piliečių Lietuvoje išleistais pinigais, pirmą šių metų ketvirtį smuktelėjo 0,84 proc.

 Lietuva turi sunerimti dėl didėjančio biudžeto deficito, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europo Vadovų Taryboje (EVT) patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo kiekvienai šaliai narei. Lietuva susilaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, dėl nelanksčios darbo rinkos bei dėl pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo, pranešė Prezidentūra.

Clarence namai paskelbė oficialų metinį karališkosios šeimos išlaidų sąrašą. Daugiausiai milijonų išleidžiama Kembridžo hercogų Williamo ir Kate bei princo Harry kelionėms, drabužiams ir darbuotojams. Šias išlaidas, kurios siekia 4,6 milijono JAV dolerių per metus, padengia Velso princas Charlesas. Būsimasis 66-erių šalies karalius praėjusiais metais iš privačios nuosavybės Kornvalio grafystėje uždirbo 31,3 milijono JAV dolerių.

 Galbūt pasaulyje daugėja pavojų, tačiau bendros NATO šalių išlaidos gynybai šiemet turėtų būti mažesnės nei 2014 metais, pirmadienį pranešė Aljansas.

 Vilniaus kolegijos studentai sukūrė asmeninius finansus padėsiančią valdyti programėlę „Studento biudžetas“. Programėlė prieinama visiems, naudojantiems Windows operacinę sistemą savo telefone. Ją galima įsigyti ir naudotis nemokamai. Ateities planuose – ir programėlės versijos kitoms platformoms. „Pripažinkime, studentams finansų valdymas nėra labai patraukli tema.

Skaičiuoti savus pinigus – vienas malonumas, skaičiuoti svetimus – dar didesnis. Tad siūlome virtualiai panaršyti po statistinio lietuvio, latvio ir esto pinigines ir pasilyginti, kaip ir kam leidžiame uždirbtus pinigus. Gera žinia: daugiau „laisvų“ pinigų Tyrimo rezultatai visoms trims šalims pateikia gerų naujienų – būtiniausioms išlaidoms skiriame mažesnę savo lėšų dalį. T. y., per pastaruosius metus 3 proc.

 Nors ekonomika auga ir nedarbas mažėja lėčiau, vidutinės realiosios namų ūkių pajamos pernai didėjo visose trijose Baltijos šalyse: dėl didesnio darbo užmokesčio bei pensijų ir itin mažos infliacijos. Vis dėlto didesnių pajamų gyventojai vartojimo reikmėms neišleido – gerokai papilnėjo ir indėlių, ir ilgalaikių taupymo priemonių sąskaitos, – skelbiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas maistui, mažiausiai šiam poreikiui išlaidų skiria lietuviai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleidžia trečius metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų.