išlaidos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „išlaidos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „išlaidos“.
Skurdas iš Lietuvos nesitraukia: štai kaip atrodo mūsų šalies realybė
Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.
Išvykę studentai – peilis Lietuvos ekonomikai?
Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.
Pinigų stygiumi besiskundžiantys lietuviai Velykų stalui netaupo
2015-aisiais Lietuvoje įvedus eurą, šalies pirkėjai Velykoms išleidžia daugiau pinigų. Trijų didžiausių prekybos tinklų „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ atstovai sako, kad žmonės perka mažiau, tačiau brangesnių ir geresnės kokybės produktų. „Vartotojų įpročių tyrimą atliekame nuo euro įvedimo ir visus šiuos metus pirkėjų nuotaikos gerėja – šventiniam stalui jie ketina išleisti vis daugiau.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos
Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.
Skelbia, kiek kainomis nepatenkinti lietuviai išleis Velykų stalui
Prie panašaus Velykų stalo po savaitės sėdėsime visi. Tiesa, kiekvienas lietuvis šventines vaišes įsivaizduoja kitaip. Kol vieni mėgausis pigesniais tradiciniais patiekalais: kiaušiniais, krienais, silke, kiti – Velykų stalą nukraus brangiais vyniotiniais, krevetėmis ir įdarytais karpiais. Nors gyventojai piktinasi išaugusiomis maisto kainomis, Velykų stalui lietuviai pinigų žada negailėti. Tokį drąsesnį „priešvelykinį“ gyventojų išlaidavimą liudija ir prekybininkai.
„Maxima“ tikisi, kad šiemet per Velykas pirkėjai plačiau atvers pinigines
Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.
REKLAMA
REKLAMA
Interviu vokiečių laikraščiui – netikėti NATO vadovo pastebėjimai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“ paragino Vokietiją ir kitas Europos šalis didinti išlaidas gynybai. Interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, jis sakė, kad didinti gynybos išlaidas reikia ne dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris ragino Aljanso nares išleisti daugiau. Pasak J.Stoltenbergo, tai būtina dėl Europos geografinio artumo tokiems krizių rajonams kaip Rusija, Sirija ir Irakas.
JAV rėžė NATO sąjungininkams: turite pasirinkti
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) penktadienį paragino NATO sąjungininkus per gegužę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą įsipareigoti iki 2017 metų pabaigos padidinti savo išlaidas gynybai.
Suskaičiavo, kurios šalies gyventojai daugiausia išleidžia pasimatymams
Britams pasimatymai atsieina brangiau negu kitiems europiečiams, parodė Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (CEBR) atliktas tyrimas. Didžiosios Britanijos gyventojui, nusprendusiam ką nors pakviesti į romantišką susitikimą, jis kainuos vidutiniškai 129 svarus (160 JAV dolerių). Į šią sumą įskaičiuotos išlaidos transportui, drabužiams, kosmetikai, pramogoms, maistui ir gėrimams dviem asmenims. Ši suma yra daugiau kaip dukart didesnė negu atitinkamos išlaidos kitose Europos šalyse.
REKLAMA
REKLAMA
Žmones luošinančioje Šiaurės Korėjoje – kvapą gniaužianti tirono prabanga
Prieštaringai vertinamas Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas, pasak „Huffington Post“, disponuoja apytiksliai 5 milijardų dolerių suma. Jungtinės Tautos sako, kad šie pinigai turėtų būti skiriami kelti skurstančios šalies žmonių gyvenimo standartus. Tačiau pinigai, atrodo, yra leidžiami visai kitaip. Msn.com kviečia pažiūrėti, kaip Kim Jong-unas pinigus leidžia savo reikmėms.
Lietuvos išlaidos krašto apsaugai iš tiesų didžiausios Europoje?
Visas NATO nares vienija susitarimas skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Lietuva ilgą laiką nesilaikiusi šio rodiklio, pagaliau pradėjo didinti skiriamą sumą. Tačiau ekonomistas pastebėjo, kad jei pažvelgtume į išlaidas pagal biudžetus, Lietuva – antra po JAV. „BVP ant duonos neužsitepsi, kaip ir nenusipirksi haubicų, nes perkama ne iš BVP, o iš biudžeto”, – socialiniame tinkle rašo „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuviai pirkiniams vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse
Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Kur emigrantams pragyvenimas pigiausias, o kur brangiausias?
Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.
Jekaterina Rojaka. Lietuvių išlaidos maisto produktams – europietiškos
Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.
Seimo narių išlaidos parlamentinei veiklai nesumažėjo?
Nors naujasis Seimas atsisakė automobilių nuomos biudžeto lėšomis, naujieji parlamentarai maksimaliai išnaudoja parlamentinei veiklai numatytas išlaidas. Atsiskaitydami už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas per pirmuosius kadencijos mėnesius – pusę lapkričio ir gruodį, centas į centą visą sumą, t. y. 1217,85 euro išnaudojo apie 30 Seimo narių naujokų iš 82, per 20 jų išleido maždaug po tūkstantį eurų, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos išlaidų suvestinės nuo kadencijos pradžios.
REKLAMA
REKLAMA
Didžiulis buvusių VŠT vadovų turtas lieka areštuotas
Buvusių Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdybos narių ir jos vadovo Arūno Keserausko 3,7 mln. eurų vertės turtas lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų.
Apklausa: dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui
Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.
Per Kalėdas lietuviai švaistosi pinigais
Gruodis – tai tas metų mėnuo, per kurį lietuviai išleidžia daugiausiai pinigų. Štai vilniečiai Toma ir Arūnas šias Kalėdas pirmą kartą sutiko nebe dviese. Jiedu jau penkis mėnesius sūpuoja savo mažylį Danielių. Toma sako, kad kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet jie jau išleido mažiausiai 300-us eurų. Jaunai šeimai tai išties dideli pinigai. Be to, tenka susitaikyti, kad net ir per šventes šeima toli gražu ne viską sau gali leisti. „Žiūrim, kad kažkas būtų pigiau.
REKLAMA
REKLAMA
Dovilė Sujetaitė. Nauja valdžia – senas biudžetas
Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.
Lietuviai Kalėdoms ketina išleisti kone daugiausiai Europoje
Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos. Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys.
Atskleista, kuo lietuvių išlaidos skiriasi nuo kitų ES šalių gyventojų
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.
REKLAMA
REKLAMA
Kredito unijų sektorius patiria milijoninius nuostolius
2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.
5 patarimai, kaip sutaupyti perkant kalėdines dovanas
Prekybos centrai Kalėdoms ruoštis ir puoštis pradėjo jau po Vėlinių, tad artėjant šventėms ir prekybininkams nuolatos apie tai primenant, vis daugiau žmonių susimąsto apie kalėdines dovanas, suka galvą, kaip nudžiuginti artimuosius ir draugus. Nors gauti bei dovanoti dovanas yra malonu, vis dėlto daugelio žmonių asmeniniams finansams Kalėdos yra išbandymų metas. Mat, dažnai dovanoms išleidžiama daugiau nei planuojama – jeigu išvis planuojama.
Lietuvių išlaidos būsto išlaikymui – vienos mažiausių ES
Lietuvos namų ūkių išlaidos būsto išlaikymui praėjusiais metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvių išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitas paslaugas 2015 metais sudarė 15,8 proc. visų namų ūkio išlaidų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau išlaidų būsto išlaikymui pernai skyrė tik Maltos gyventojai (10,1 proc.). Latvijos namų ūkių išlaidos būstui pernai sudarė 18,7 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Prekybininkai: artėjant šventėms pirkinių krepšeliai didėja
Lietuvos gyventojai jau gyvena švenčių nuotaikomis – tą atspindi prekybininkų skaičiuojamas vidutinis pirkėjo krepšelis. Ne tik perkamos dovanos, bet ir planuojami valgiaraščiai Kūčioms, Kalėdoms, Naujiems metams bei kitiems šventinio laikotarpio pasisėdėjimams.
Nuo teisingumo bėgusiam Sergejui Rachinšteinui teks kratyti piniginę
Nuo bausmės slapstęsis verslininkas Sergejus Rachinšteinas policijai turės sumokėti daugiau nei 9,4 tūkst. eurų siekiančias ekstradicijos iš Vietnamo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad šios pareigūnų patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris buvo atsisakęs tenkinti policijos prašymą dėl piniginės sumos priteisimo iš nuteistojo.
Kodėl kauniečiai geriau nei kiti Lietuvoje vertina savo finansinę padėtį?
SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.
REKLAMA
REKLAMA
Odeta Bložienė: kaip išlaidas paversti investicijomis?
Savaitės pradžioje minėtą Pasaulinę taupymo dieną, spalio 31-ąją, kasmet nustelbia Helovino šurmulys ir Vėlinių rimtis. Tačiau ši diena yra gera proga pagalvoti, kaip mūsų taupymo įpročiai gali padėti siekti kokybiškesnio gyvenimo.
Bankai fiksuoja milijonais išaugusius pelnus
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.
Kitų metų valstybės biudžetas: palikta erdvė naujiems mokesčiams
Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Pirmą kartą per 10 metų „Sodros“ biudžetas „neis į minusą“
2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete – balansas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Kitų metų biudžetas problemų nesprendžia: mokesčiai ateityje didės
Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.
REKLAMA
REKLAMA
Vyriausybė pritarė 2017 metų biudžeto projektui
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.
Vyriausybei teikiamas 2017-ųjų biudžetas: pajamos ir išlaidos auga
2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.
Lietuva ginkluojasi: oro gynybai – daugiau nei 100 mln. eurų
Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų. „Planuojame išleisti apie 100 su trupučiu milijonų eurų“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiomis sistemomis būtų aprūpintos dvi Lietuvos kariuomenės baterijos - kuopos atitikmenys. Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad vienai baterijai planuojama įsigyti du paleidėjus.
REKLAMA
REKLAMA
Kariuomenė ėmė išlaidauti ir komandiruotėms?
Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įstaigos ir institucijos komandiruotėms išleido per 1 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šį padidėjimą lėmė suaktyvėjusios kariuomenės išvykos. Seimo Audito komiteto atlikta pirmojo šių metų pusmečio biudžeto analizė parodė, kad gerokai padidėjo išlaidos komandiruotėms. Planuota tam išleisti 12,9 mln. eurų, panaudota 10,1 mln. eurų. Pernai per pirmąjį pusmetį komandiruotėms išleista 9 mln. eurų.
Suskaičiavo, kiek kelionėms išleido Lietuvos gyventojai
Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų pusmetį ten išleido 409,7 mln. eurų - 15,6 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 60,4 mln. eurų, arba 7,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius pirmąjį pusmetį padidėjo 3,8 proc. iki 861,9 tūkstančio.
Ekonomistė: dirbančiųjų padėtis pagerės tik pakeitus mokestinę sistemą
Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.
REKLAMA
REKLAMA
7 patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą
Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.
Seimo pirmininkė nori „apkarpyti“ parlamentarų išlaidas
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo dar metams – jau kitai Seimo kadencijai – palikti sumažintas išlaidas parlamentinei veiklai, Seimo vadovų reprezentacijai. L.Graužinienė įregistravo Seimo statuto pataisą, kad sumažintos lėšos būtų skiriamos iki 2017 metų pabaigos. Nepriėmus šios pataisos, dėl ekonominės krizės sumažintos lėšos nuo sausio iš dalies būtų atstatytos.
Seimas jau susiplanavo kitų metų išlaidas
2017 metais Seimo kanceliarija planuoja 29 mln. 892 eurų biudžetą. Tokiam projektui šią savaitę pritarė parlamento vadovybė. Pagal valdybos patvirtintą planą, 17 mln. eurų sudarys išlaidos darbo užmokesčiui, 896 tūkst. eurų numatyta turtui įsigyti. Planuojamas kitų metų Seimo biudžetas truputį mažesnis už šiemetinį (30,666 mln. eurų), bet truputį didesnis už 2015-ųjų (28,595 mln.
REKLAMA
REKLAMA
8 patarimai, kaip po atostogų sugrįžti į įprastą finansinį režimą
Sako, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą. Per atostogas paprastai atleidžiame išlaidų kontrolės vadžias. Jei buvome užsienyje, gali užtrukti, kol vėl priprantame prie Lietuvos kainų ir savo nuolatinių pajamų dydžio. Poilsiaudami galime praleisti įvairių finansinių įsipareigojimų terminus.
Ar D. Trumpas teisus: Lietuva – NATO išnaudotojų sąraše?
Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų. Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo.
Tyrimas: žmonės Lietuvoje taupyti stengiasi, tačiau pakankamai santaupų dar neturi
Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.
REKLAMA
REKLAMA
Moteris ryžosi mėnesį išgyventi be pinigų: eksperimentas apstulbino visus
Šiais laikais daugelis žmonių mėgsta sau išsikelti pačius įvairiausius iššūkius. Psichologė ir tinklaraštininkė Kate Brennan taip pat sugalvojo neįtikėtiną tikslą, kuris neva turėtų padėti išmokti gyventi saikingiau. Mergina visą mėnesį ryžosi gyventi beveik neišleisdama pinigų. Tai reiškia, jog išleis pinigus tik būtiniausiems daiktams: būsto nuomai ir maistui. Moteris sugalvojo ir šešias griežtas taisykles, kurių turės laikytis. 30-metės Kate padėtis šiuo metu nėra pati geriausia.
Baltijos šalyse labiausiai užsidirbti papildomai reikia lietuviams
Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.
Greitojo maisto restoranų lenktynės Lietuvoje: Baltijos šalyse išleidžiame daugiausiai
Nors yra kalbama, kad greitas maistas – nesveika, lietuvių tai nesustabdo. Restoranų pardavimai auga, tad verslininkai kuria naujas plėtros strategijas. Pasirodo, lietuviai dažniausi šių restoranų lankytojai Baltijos šalyse. Tiek „Hesburger“, tiek „McDonald‘s“ skaičiuodami praeitų metų pardavimus išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 14 mln. eurų, o „McDonald‘s“ – 18 mln. eurų.
REKLAMA
REKLAMA
Skundžiamės kainomis, bet perkame vis daugiau?
Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.
Ką darytų lietuviai, laimėję 1000 eurų?
Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms.