irma janauskaitė

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vadinamųjų greitųjų kreditų rinkai vėl numatoma naujų reikalavimų. Kiek dar turėtų griežtėti tokių kreditų davimas, kaip keisis jų reklamavimas, ar reikia kokių kitų naujovių, šįkart pavesta spręsti darbo grupei Seime. Kreditų teikėjams jautriausias – palūkanų mažinimas. Esą, jei bus pritarta drastiškam jų apkarpymui, žmonėms neliks galimybės pasiskolinti iki tūkstančio litų.

 Edvardas Špokas, Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po dvejų metų visuose naujuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose, planuojama, turės veikti automatinė pagalbos iškvietimo sistema. Lietuvos bendrasis pagalbos centras ir automobilių pardavėjai – už naujovę, nes ji leistų laimėti vadinamąją auksinę valandą, itin svarbią gyvybei. Naujų mašinų brangimas dėl „eCall“ sistemos, skaičiuojama, būtų minimalus.

 Asta Kažukauskienė, Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kas vasarą galės prekiauti Palangos gatvėse, lemia ne už vietą pasiūlyta didesnė kaina, o fortūna – į vieną prekybos vietą pretenduojantys smulkieji verslininkai priversti traukti kamuoliukus. Valdininkai aiškina, kad kito būdo nei loterija pagal galiojančius įstatymus nėra. Palanga kol kas tuščia, tuščios ir lauko prekybos vietos.

Gamintojai ir tiekėjai įspėja, kad, įstatymais nesuvaldžius didžiųjų prekybos tinklų, šie dar labiau įsigalės. O tai leis jiems dar labiau kelti kainas. Gamintojai ir tiekėjai verčiami kredituoti prekybininkų veiklą.

Lėtėjant rinkos augimui, mažės ir pavienių vaistinių, ir jų tinklų, teigia vaistininkai. Smulkieji prekybininkai taip pat įspėja apie gresiantį monopolį. „Ne dovana“ – taip apie šių metų pradžią sako vaistinių vadovai, kadangi penkerius metus augusi vaistų rinka, šiemet rodo priešingas tendencijas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį rinka augo bene triskart mažiau nei įprastai tokiu metu. Viena priežasčių – įsisukusi infliacija.

Konkurencijos taryba ėmėsi verslo asociacijų. Šios sako, kad tai gali atsieiti šimtus tūkstančių litų, be to, tvyro visiška nežinomybė. Už keitimąsi konfidencialia informacija per asociaciją šiemet jau nubaustos 7 pieno perdirbimo įmonės. Šiuo metu pareigūnai, tiriantys galimą kartelį tarp mėsos perdirbėjų, sukiojasi jų asociacijoje. Šios teigimu, tarybai reikia 2-3-ejų metų senumo duomenų. „Praktiškai reikia įdarbinti vieną papildomą žmogų buhalterijoje – 3,5 tūkst. atlyginimas.

Į Lietuvą ketinančius grįžti emigrantus stabdo ne tik čia mažesnės algos, pabrangęs maistas, bet ir smunkantis svaro sterlingų kursas. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos emigrantai, be kitų naujienų, seka ir svaro sterlingų kursą, praneša LTV „Panorama“. Šis nepaliaujamai silpnėja daugelio valiutų atžvilgiu, ypač – euro (per metus sumenko 18 proc., vien šiemet – daugiau nei 8 proc.). Skaičiuojant litais, ilgą laiką kainavęs 5 litus ir daugiau, dabar svaras tesiekia 4,3 Lt.

Stambiosios nekilnojamojo turto agentūros siekia, kad visi tarpininkai būtų atestuojami ir licencijuojami – taip esą nebeliktų nesąžiningų brokerių. Smulkieji agentai tokį siekį vadina noru monopolizuoti aprimusią rinką ir užkelti kainas, praneša LTV „Panorama“. Vien internete brokerių kontaktų – apstu. Skaičiuojama, kad smulkių brokerių Lietuvoje – maždaug dvigubai daugiau nei stambių.

Finansų analitikai, prognozuodami, kad inertiškai didėjanti metinė infliacija kitąmet gali siekti 10 proc., infliacijos valdymo planą vadina silpnu ir padriku. Tuo metu Premjeras Gediminas Kirkilas atkerta, kad naudojamos visos gamtoje egzistuojančios priemonės, galinčios suvaldyti infliaciją, praneša lrt.lt. Kai kurie analitikai infliacijos augimą Baltijos šalyse prilygina ekonominei krizei, kuri gilėja. Labiausiai prekės ir paslaugos brangsta Latvijoje.