investicijos

Verslo galimybės Indijoje, Indijos ekonominė padėtis, Indijos ir Lietuvos kultūrines ypatybės ir skirtumai apžvelgti pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame seminare verslininkams. Seminarą „Atrask Indiją: neribotos galimybės Indijos rinkoje (perspektyvos ir pavojai)“ Užsienio reikalų ministerija surengė kartu su Indijos ir Baltijos prekybos rūmais.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos viešbučių kainos mažėjo pirmus keturis šių metų mėnesius iš eilės. Pagal vartotojų kainų indeksą, kurį kiekvieną mėnesį skaičiuoja Statistikos departamentas, 2011 m. sausį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, viešbučių kainos sumažėjo 3,7 proc., vasarį – 5 proc., kovą – 1,8 proc., balandį – 1,3 proc.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos. Rytų Europos šalys pradėjo įnirtingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Panašu, kad vokiečių koncernas „Volkswagen“ plečia savo įtaką Rusijoje – vakar pasirašyta „GAZ“ grupės ir „Volkswagen“ bendradarbiavimo sutartis. „GAZ“ gamykloje Nižnij Novgorod mieste bus gaminami „Volkswagen Jetta“, „Škoda Oktavia“ ir „Škoda Yeti“. Kiekvienais metais „GAZ“ gamykloje bus pagaminama 110 tūkst. „Volkswagen“ koncerno automobilių. Teigiama, kad „Škoda Yeti“ gamyba prasidės jau šį rudenį.

Vokiečių koncernas „BMW“ oficialiai patvirtino, kad per artimiausius tris metus ruošiasi į savo įmones Didžiojoje Britanijoje investuoti 562 milijonus eurų. Teigiama, kad šie pinigai bus naudojami naujų „Mini“ modelių gamybos linijų įrengimui. Be viso to užsimenama, kad šios investicijos leis išsaugoti 5000 darbo vietų vietinėse koncerno gamyklose. „BMW“ nusprendė gerokai išplėsti „Mini“ padalinio modelių gamą – be jau keliais važinėjančio SUV „Countryman“ jau ruošiama ir „Coupe“ versija.

Lietuva tapo šalimi, į kurią estų verslininkai nukreipia tiesiogines investicijas, skelbiama Estijos verslo dienraštyje „Äripaev“. 2010 metais estų investicijos į Lietuvą viršijo jų investicijas Latvijoje, ypač pirmąjį ketvirtį, teigiama Latvijos naujienų portale telegraf.lv. Estija yra šalis, kurios investicijos Latvijoje sudaro didžiausią dalį. Šių metų pirmąjį ketvirtį Estijos bendrovės Lietuvoje investavo 1428,5 mln. eurų, o į Latviją – 1179 milijonus.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Iš Vyriausybės neišsireikalavę didesnio aiškumo dėl Visagino atominės elektrinės, Lietuvos gyventojai 30 metų už elektrą mokės tokią kainą, dėl kokios bus suderėta su strateginiu investuotoju.Atrodo, kad Lietuvos naftos perdirbimo ūkį „Williams“ kompanijai kažkada pardavęs premjeras Andrius Kubilius ruošia dar vieną „dovaną“ šaliai. Vietoje skandalingai pagarsėjusio LEO LT įsteigta LESTO kompanija tampa derybų objektu su potencialiais Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojais.

Birželio 10 dieną (1989 m.) Lietuvos komunistų partijos (LKP) 60-mečio medvilnės kombinato pavadinimas pakeistas į „Alytaus medvilnės kombinatas“. Tai buvo padaryta kolektyvo sprendimu. 1993 metais, po reorganizacijos, Alytaus medvilnės kombinatas pervadintas į akcinę bendrovę „Alytaus tekstilė". Vienaip ar kitaip vadintas kombinatas buvo įkurtas 1969 metais.

Rusijos BVP I ketv. augo 4,1 proc. metiniu tempu ir nuvylė rinkos prognozes. Konsensusas rodė ekonomistus tikintis 4,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos plėtra atrodo neįgauna pagreičio nepaisant kylančių žaliavų kainų. Ketvirtį prieš tai ūkio plėtra siekė 4,5 proc., rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. O atsižvelgiant į įplaukusias ir išplaukusias lėšas, Rusijos ekonomiką I ketv. paliko 21,3 mlrd.

Švedijos įmonė „Pelly Intressenter“ į sistemų drabužinėms ir sandėliams gamybos modernizavimą Garliavoje investuoja 6,4 mln. litų ir ketina sukurti 25 darbo vietas. Projektui įgyvendinti planuojama skirti iki 1,48 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Plečiame gamybą, modernizuosime fabriką ir gaminsime vielinio pagrindo talpinimo sistemas, nes laimėjome vienos stambios tarptautinės įmonės naujo gaminio tiekimo konkursą.

George’as Soros’as ir Johnas Paulsonas yra du stambiausi rizikos draudimo fondų valdytojai per visą istoriją, daugiausiai investavę į brangiųjų metalų bendroves. G. Soroso valdomas fondas investicijas pasirenka žvelgdamas į makro rodiklius. Pirmąjį ketvirtį jis sumažino savo aukso atsargas, bet vis dar aktyviai žaidžia aukso rinkoje. J. Paulsonas – pagarsėjęs akcijų rinkose, daugiausiai pinigų taip pat investavęs į auksą. Seekingalpha.

Vokietija pripažinta patraukliausia investuotojams Europos šalimi, praneša DW-WORLD, remdamasis britų audito kompanijos „Ernst & Young“ tyrimu. Apklausoje dalyvavo per 800 tarptautinių kompanijų vadovų. Pirmaujančias Vokietijos pozicijas pagal investicinį patrauklumą lemia palankus socialinis klimatas, aukšta gyvenimo kokybė, gerai išvystyta infrastruktūra, didelė vidaus rinka, taip pat tradiciškai aukšta Vokietijos darbo jėgos kvalifikacija.

„SAAB" gamykla Švedijos Trollhättan mieste atnaujino gamybą po beveik dviejų mėnesių pertraukos. Konvejeris sustojo balandžio 6 dieną, nes dalių gamintojai sustabdė tiekimus dėl neapmokėtų sąskaitų. Pagaliau išsprendus problemas su Kinijos valdžia, „SAAB" sugebėjo gauti 30 mln. eurų avansą iš Kinijos kompanijos „Pang Da Automobile“. Šiuos pinigus kinai sumokėjo už 1300 automobilių Kinijos rinkai užsakymą. Papildomai „Pang Da„ sumokės 65 mln. eurų už 24 proc. „SAAB“ savininko „Spyker“ akcijų.

Investuojant rizikos nustatymas yra labai svarbus dalykas, o kartu - nemenkas iššūkis. Tikriausiai niekas nesibaimina, kad investicijos duos per didelę grąžą, atvirkščiai, paprastai rūpinamasi, kad nebūtų per mažai ir kaip gauti kuo daugiau. Kadangi galimas didesnis pelningumas neatsiejamas nuo didesnės rizikos, tai besivaikant kuo didesnės grąžos portfelį tenka formuoti iš rizikingiausių investicijų. Rezultatas – didelė portfelio rizika, o šito investuotojai paprastai nenori.

Niklas Zennstromas suteikė nemažai nemalonių minučių garso įrašų studijoms, telefono operatoriams ir internetiniam aukcionui „eBay“. Dabar atėjo „Microsoft“ akcininkų eilė – šie klausia, už ką kompanija paklojo rekordinę per 36 metų istoriją sumą. Kai kalbama apie N. Zennstromą, pirmiausia paminima jo ramybė. Vargu ar tai yra ta savybė, kurią paprastai priskiria sėkmingai dirbantiems verslininkams. „Jis be galo linkęs į apmąstymus verslininkas. Jis labai susikaupęs.

Penktadienį pirmą kartą Lietuvoje viešėjusi Pietų Korėjos importuotojų asociacija ir VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, padėjusį gaires dvišaliams ekonominiams santykiams. Korėjiečiai Lietuvą mato kaip dar neatrastą tiltą į Europos Sąjungos ir Rytų rinkas, tuo tarpu Lietuva tikisi, kad, nors gal ir negreitai, bet pelnys Pietų Korėjos pasitikėjimą ir taps šios šalies prekybos partnere.

Jau kuris laikas viena populiariausių ekonominių temų Lietuvoje – investicijos. Aukščiausia šalies valdžia neriasi iš kailio, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą. Peržvelgus kelerių paskutinių metų Vyriausybės nuveiktus darbus, galima tvirtinti, kad susidomėjimas investavimo galimybėmis Lietuvoje yra.

Atšaukiama pernai metais Europos Sąjungos ir privačių investuotojų „ARTEMIS Joint Undertaking“ planuota 22 milijonų eurų investicija į „Symbian“ sistemos plėtrą. Pranešime spaudai aiškinama, jog to imtasi „Nokia“ kompanijai atsisakius šios sistemos. „Symbian“ operacinei sistemai skirta investicija, apie kurią buvo paskelbta pernai lapkritį, būtų leidusi „Symbian Foundation“ organizacijai sukurti vadinamąją Europos taikomąją operacinę sistemą (angl.

Vilniuje artimiausiu metu susitiks Kinijos ir Lietuvos dvišalių investicijų skatinimo darbo grupė. Dėl to su darbo vizitu Kinijoje viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ketvirtadienį susitarė su Kinijos prekybos ministru Čen Demingu.

Šveicarijos bankas UBS nutarė iškelti savo investicinį banką iš Šveicarijos, praneša „The Wall Street Journal“. Sprendimas susijęs su griežtinamais reikalavimais dviem stambiausiems šalies bankams - UBS ir „Credit Suisse“. UBS ketina išskirti savo investicinį verslą į atskirą juridinį asmenį ir perkelti jį į Londoną, Niujorką ar Singapūrą, kur bankas vykdo daugiausia sandorių. Po 2008 m. finansinės krizės daugelyje šalių buvo priimtos griežtesnės bankininkystės veiklos reguliavimo normos.

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai krizė pradėjo eiti į pabaigą, viename straipsnyje minėjau, kad ją sukėlė dirbtinės priežastys, todėl padariniams šalinti reikės skubios ir dirbtinės „reanimacijos“. Krizė baigėsi, padarinių liko, „gaivinamieji“ vis dar guli intensyvios priežiūros skyriuje.

Siekiant pritraukti daugiau investicijų, užsienio ekspertai ragina Lietuvą ne tik aktyviau reklamuotis, bet ir liberalizuoti darbo santykius.Ūkio ministras priduria, kad bent jau gamybos įmonių plėtrą stabdo ir sudėtingos teritorijų planavimo procedūros. Vyriausybė nevengia pasigirti į Lietuvą pritrauktomis „Barclays“ banko ar pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ investicijomis į aptarnavimo ir paslaugų centrus. Čia jau sukurta daugiau nei 1 tūkst.

Ūkio ministras Rimantas Žylius kartu su IBM viceprezidentu Johnas Kelly ir „IBM Research“ Ciuricho mokslinių tyrimų centro vadovu Matthiasas Kaiserswerthas susitarė dėl tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir „IBM Research“. Naujojo IBM Nanotechnologijų centro Ciuriche atidarymo proga Šveicarijoje viešintis ūkio ministras sakė, kad IBM atstovai teigiamai įvertino projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, veiklą ir tai yra pagrindas vystyti esamus ir kalbėti apie naujus projektus, jų ap...

Alytaus pramonės parkas – kol kas patraukliausias iš visų, esančių Lietuvoje. Apie norą įsikurti jame pareiškė jau ketvirtas investuotojas.Kitiems pramonės parkams Lietuvoje sekasi prasčiau. Kapitalo vis neprisiviliojanti Panevėžio savivaldybė parko statusą nori keisti į laisvosios ekonominės zonos. Kaune registruota bendrovė šešiuose Alytaus pramonės parko hektaruose per dvejus metus žada pastatyti sulčių ir vaisvandenių gamyklą, įdarbinti apie 20 žmonių, vėliau plėstis.

Kas geriau, įkurti patikrinto projekto „kloną“, ar įgyvendinti unikalią idėją? Kokius tikslus iškelti sau pradžioje tam, kad pasiektumėte finišo tiesiąją? Kas iš tiesų traukia investuotojus? – klausia „Forbes“. Penki Rusijos rizikos kapitalo valdytojai atsako į šiuos klausimus ir pataria, kaip sudominti investuotojus verslo pradžioje.

Naujos atominės elektrinės, kurią žadama pastatyti, kaštai bus daug didesni, nei kainuos vienm pats jos pastatymas ar paleidimas, - perspėja ekonomistas Eugenijus Maldeikis. (Papildyta 16.40) Aptardamas premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtą pažadą, kad vasarą paaiškės strateginis investuotojas į naują branduolinę jėgainę Visagine, 2014 ji būsianti pradėta statyti, o 2020 neva būsianti baigta, E. Maldeikis siūlo atkreipti dėmesį į galimą projekto kainą.

Lietuva šiuo metu galutinėse derybų stadijose yra su daugiau nei dešimt užsienio investuotojų. „Šiandien galutiniai žingsniai daromi su daugiau nei dešimt užsienio investuotojų. Reikia atsiminti, kad kai kurios kompanijos vis dar gali persigalvoti“, - teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mindaugas Nocius.

Niklas Zennstromas padėjo įkurti internetinių pokalbių paslaugą „Skype“. 2001 metais jis taip pat buvo vienas iš duomenų dalinimosi svetainės „Kazaa“ įkūrimo, rašo naujienų portalas CNBC. 2005 metais už 2,6 mlrd.

Šiaulių oro uostas savo strateginiuose planuose numato 2027–aisias per metus priimti ir išleisti milijoną keleivių, išplėsti krovinių gabenimo sektorių. Uosto direktorius mano, kad tai įmanoma, tačiau būtinas savivaldybės ir valstybės dėmesys bei parama. Dabar ši strateginė Šiaulių kompanija kapstosi savomis jėgomis. Tikimasi, kad šiais metais oro uoste nutūps 40 proc. daugiau lėktuvų, nei pernai.

Ši savaitė akcijų rinkose prasidėjo nuo prastų naujienų. Didėjantis JAV biudžeto deficitas ir valstybės skola kelia vis daugiau nerimo investuotojams. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pablogino  Jungtinių Amerikos Valstijų reitingų perspektyvą. Nuogąstaujama, kad bendrovė artimiausiu metu gali sumažinti ir pačios šalies reitingą. Vakar reaguodami į šią žinią investuotojai pardavinėjo akcijas, o „išpardavimo“ virusas paplito ir į kitų šalių biržas.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar stiprus – geresni nei vidutiniai pagrindiniai makroekonominiai rodikliai akcijų rinkas aukštyn kels dar artimiausius 6-9 mėnesius, teigia Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicinio banko „Evli“ analitikai. Pasaulinį ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai skatina gerėjanti padėtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) darbo rinkoje, stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje, augančios įmonių investicijos ir bankų palaikomas geras likvidumas rinkose.

Rusijai nestinga ryžto imtis priemonių šalies ekonomikos modernizacijai ir užsienio investuotojų vilionėms. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė keletą svarbių iniciatyvų investicijų klimatui pagerinti – steigti regioninį įgaliotųjų investicijų ombudsmenų tinklą ir išplėsti smulkiųjų akcininkų teises. Svarbiausia – modernizacija Pagrindines investicijų klimato gerinimo kliūtis D. Medvedevas nurodė korupciją ir biurokratiją.

Nepaisant sudėtingos metų pradžios, neramumų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir katastrofiško žemės drebėjimo kovo 11 dieną Japonijoje, pirmąjį šių metų ketvirtį investicinio banko „SEB  Enskilda“ Baltijos šalių sektoriniai indeksai labiau atspindėjo optimistinius ūkio augimo lūkesčius nei išorės poveikį.

Tarnybos „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas dalijasi dešimčia investavimo principų. „Investavimas – procesas, pagrįstas pakankamai paprastais dalykais. Lietuvoje matome liūdną tendenciją. Ar žmonės fantazijos neturi, kad pinigus į indėlius neša, kai jų palūkanų norma – 2,5 proc., o planuojama infliacija 3,5 proc.“, – „Verslo žinių“ konferencijoje „Investavimo orientyrai 2011-iesiems“ teigė T. Andrejauskas.

Viena didžiausių pasaulyje kompiuterinės įrangos gamintoja „Dell“ domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje ir atidaryti vieną iš savo padalinių. Taip susitikęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu teigė „Dell“ padalinio Rytų Europai, Rusijai ir NVS vadovas Veitas Dengleris. Ar investuotojai pasirinks Lietuvą, ar kitą šalį, priklausys nuo mūsų šalies darbo teisės lankstumo, tinkamos darbo jėgos pasiūlos bei mokestinės bazės.

Daugybė turtuolių iš „Forbes“ turtingiausiųjų sąrašo užsiima investicine bankininkyste, prekiauja nafta ar verčiasi mažmenine prekyba. Tačiau kai kurie savo verslo imperijas sukūrė veikdami neįprastose srityse. Forbes.ru pristato nepakartojamų milijardierių dešimtuką. Iš paskutinio „Forbes“ sudaryto turtingiausiųjų žmonių sąrašo daugiausia milijardierių (139; bendras turtas 526 mlrd. dolerių) dirba investicijų versle, antroje vietoje (129; 628 mlrd.

Per praėjusius metus 42 užsienio kompanijos paskelbė apie investicinių projektų įgyvendinimą Lietuvoje, pažymima Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Kaip vienas didžiausių praėjusių metų Vyriausybės pasiekimų įvardijamas IBM korporacijos įžengimas į Lietuvą, su kuria buvo sudaryta mokslo ir technologinės plėtros bendradarbiavimo sutartis.

Planuojamas gyventojų pajamų progresinis mokestis Lietuvos biudžetui ne tik neduotų jokios naudos, bet ir iš šalies išviliotų užsienio įmones. Tokios nuomonės laikosi „Swedbank Markets“ tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas. „Tai politinis mokestis, galbūt prieš rinkimus jis kažkam yra naudingas. Finansinės naudos biudžetui nebus jokios. Mūsų investicinę aplinką gali iš esmės pabloginti.

Rekordines valstybės institucijų išlaidas IT sistemų modernizavimui galima naudoti efektyviau, teigiama bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ pranešime. Lietuvos valstybinės institucijos šiemet numato rekordines išlaidas informacinių technologijų infrastruktūrai ir saugumui. Augantis institucijų dėmesys jų IT infrastruktūrai po pasaulį sukrėtusio „Wikileaks“ skandalo džiugina, tačiau, jei lėšos nebus naudojamos racionaliai, gauta nauda nebūtinai atitiks išaugusias išlaidas.

Dėl biurokratinių kliūčių sezoniškumo keliamomis bėdomis besiskundžianti Palanga jau neteko apie 40 mln. litų vertės investicijų į poilsio ir paslaugų infrastruktūros plėtrą.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Būsimų pensininkų turtas II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmą ketvirtį išaugo 1,82 proc., ir kovo pabaigoje siekė 3,924 mlrd. litų, daugiausiai nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios. Nors investicinės rinkos buvo itin dramatiškos, tačiau, nepaisant neramumų Libijoje, eskaluojamos euro zonos skolų krizės ir Japonijos tragedijos, būsimų pensininkų kaupiamas turtas išlaikė stabilią vertę ir teigiamas perspektyvas pelnytis iš ūkio atsigavimo.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių  „Agrowill Group“ teigia, kad Lietuvoje pradėjusi kilti dirbamos žemės kaina smarkiai paskatino investicijas į žemės ūkio verslą. „Dirbamos žemės kaina paskutiniais mėnesiais gerokai šoktelėjo: dar žiemą 1 ha kainavo apie 5000 Lt, šiandien jis kainuoja 7000 Lt. Tai rodo ir žemės ūkio kaip verslo šakos atsigavimą, ir augančius verslo lūkesčius bei didėjančias investicijas į žemės ūkio sektorių.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas, kai kur siekiančias daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. Skolų rekordininkas – Vilnius 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Rusijos interneto investavimo kompanija Digital Sky Technologies (DST) prisijungė prie investuotojų grupės, kuri skirs milijonus dolerių didžiausiai Kinijos interneto prekybos svetainei „360buy.com“, rašo „Financial Times“. Tai jau trečiasis investavimo etapas į šią kompaniją ir jis pritraukė ne vienos kompanijos dėmesį, tarp jų ir JAV parduotuvių tinklo „Wallmart“. Tikimasi, kad per artimiausius metus Kinijos kompanijai pavyks pateikti savo akcijas ir Vertybinių popierių biržoje.

Tiesioginių investicijų srautas pernai Lietuvoje siekė 1,6 mlrd. litų ir buvo beveik keturis kartus, arba 1,2 mlrd. litų didesnis nei 2009 metais.2010 m. TUI srautas Lietuvoje sudarė 1,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba beveik keturis kartus. 2010 m. gruodžio 31 d. sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 35,1 mlrd. litų ir per metus jų suma padidėjo 4,2 procento.