investicija

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gali pradėti trūkti svarbių statybinių medžiagų, didėti jų kainos, todėl būtų stabdomos ar peržiūrėtos valstybės bei verslo investicijos, sako statybų rinkos dalyviai. Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų. Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Kol infliacija toliau šiepia nasrus, brangsta kone visų kategorijų prekes ir paslaugos, lietuviai, saugodami pinigus nuo nuvertėjimo, masiškai perka auksą ir deimantus. Šių prabangos prekių verslai džiaugiasi kartais išaugusiais pardavimais, o būna, kad prekes išgraibsto taip greit, kad jų nė nespėja užsakyti. Tačiau ekonomistai sako, kad visus pinigus sudėti į tokias egzotines vertybes nepatartų. Aukso prekeiviams dabar tikras aukso amžius.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Į Vilniaus apskrities policiją kreipęsis vyras teigia praradęs 358 tūkst. eurų. Pasak antradienį pareiškimą parašiusio 47 metų vyro, tokios pinigų sumos jis neteko nuo birželio mėnesio investuodamas į kriptovaliutą. Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

 JAV investicijų valdymo įmonė „Certares Managemen“, daugiausia investuojanti į kelionių ir turizmo įmones, ketina investuoti 300 mln. eurų į verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ kapitalą.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, sparčiai besikeičiančiame Šnipiškių rajone, šiemet planuoja pradėti daugiabučio projektą, į kurį planuoja investuoti apie 7–8 mln. eurų.  „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad projektas bus statomas šalia pagrindinio miesto verslo rajono, kur Konstitucijos prospekte ir aplink jį įsikūrę verslo centrai „3 burės“, „Europa“, „Luminor“, „Swedbank“, kiti nauji verslo pastatai.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos „vienaragis“, didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ pritraukė dar 250 mln. eurų investiciją, o įmonė įvertinta 3,5 mlrd. eurų.  „Manome, kad šis naujas pasiekimas parodė pasitikėjimą mūsų įsipareigojimu žiedinės ekonomikos populiarinimui ir pastangoms kurti verslą, skatinantį daugiau žmonių pirkti ir parduoti naudotus daiktus“, – pranešime sakė „Vinted“ vadovas Thomas Platenga.

Beveik 700 tūkstančiai eurų būtų kainavęs skandalingai pagarsėjusio žmonių jausmų ir emocijų matavimo prietaiso- „jausmomačio“ kūrimas. Tačiau aptikus neatitikimų, projekto kūrimas sustabdytas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokie projektai primena „šieno ravėjimo“ prietaisų kūrimą, o ne mokslu grįstą prevenciją.

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investavo į lietuvių kuriamą sutelktinio rėmimo platformą „Contribee“. 100 tūkst. eurų investiciją startuolis panaudos plėtrai užsienyje ir prekės ženklo žinomumui didinti. „Contribee“ turinio kūrėjams, verslui bei organizacijoms padeda transliuoti įrašus, bendrauti su  sekėjais, rinkti jų paramą, pardavinėti vienkartines virtualias peržiūras.

Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės veikti Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Į jį bus investuota apie 10 mln. eurų. Tikimasi, kad slėnyje iki 2023-ųjų vidurio galės įsikurti daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų. „Nedidelės gamybos įmonės, gamybos technologijų startuoliai ir pavieniai inovatoriai iki šiol neturi vienos erdvės savo veiklai ir jos auginimui.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Viešosios investicijos turėtų atlikti „pagrindinį vaidmenį“ tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių ekonomikos atsigavime po koronaviruso pandemijos sukelto nuosmukio, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), artėjant rudens posėdžiams.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.

Krizės metu, kylant baimei dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ima augti tauriųjų metalų – aukso ir sidabro kainos. Ši koronaviruso pandemijos krizė – ne išimtis. Sidabro kainos šiemet jau išaugo trečdaliu. Specialistai įvardijo šios investicijos privalumus ir trūkumus. Taip pat papasakojo, kaip neapsigauti ir nenusipirkti klastotės. Šią savaitę aukso kaina pasaulinėse rinkose viršijo visų laikų rekordą.

Alytaus verslas ir gyventojai nerimauja dėl įmonės „MS LT01“ planų Pramonės rajone, kuriame esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pernai kilo gaisras, statyti chemijos gamyklą. Savo ruožtu „MS LT01“ vadovas sako, kad gamykla bus saugi ir atitiks aukščiausius standartus. Dėl planuojamos gamyklos Aplinkos ministerijai skundžiasi ne tik verslas, tačiau ir Alytaus gyventojai.

Lietuvių įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ pritraukė 128 mln. eurų investiciją ir tapo pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ – startuolio vertė perkopė 1 mlrd. eurų.

Už 4,7 mln. eurų planuojama atnaujinti Vidaus Reikalų ministerijos Medicinos centro korpusą Vilniuje.  „Pastatas, esantis Žygimantų gatvėje, Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į atnaujinimo projektų sąrašą, o įgyvendinimu rūpinasi Turto bankas“, – BNS atsiųstame komentare sakė Turto banko atstovas Tomas Bagdonas. Jis teigė, kad rengiamasi pastatą atnaujinti, rekonstruoti ir padidinti jo energetinę klasę.

SBA koncerno nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Urban Inventors“ 50 mln. eurų investicijas į sklypus šalia Kauno Nemuno salos turėtų pratęsti „Kauno grūdai“, planuojantys išsikraustyti ir investuoti į teritorijos konversiją, rašo „Verslo žinios“. Keliems savininkams priklausančioje 10,5 ha ploto teritorijoje būtų galimybė išplėtoti iki 250 tūkst. kv.

JAV sveikatos priežiūros paslaugų ir prekybos bendrovė „AmerisourceBergen“ steigia biurą Vilniuje, kur jau veikia jos antrinė logistikos įmonė „World Courier“, pranešė užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“. Per penkerius metus bendrovė ketina sukurti 200 darbo vietų ir investuoti 30 mln. eurų.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kontroliuojanti bendrovė „FZE Procyone“ ketina perimti Latvijos bendrovę „Smart Aviation Holdings“, valdančią Latvijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Smartlynx Airlines“, pranešė portalas delfi.lv. Jo duomenimis, tikrasis „FZE Procyone“ naudos gavėjas yra Lietuvos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ savininkas Gediminas Žiemelis. JAE bendrovei priklauso 25,74 proc. „Avia Solutions Group“ akcijų.

Televizijos prodiuseris, laidų vedėjas Arūnas Valinskas perspėja lietuvius – jo pavarde neteisėtai naudojasi sukčiai, internete kviečiantys investuoti į naują kripto prekybos platformą, rašoma pranešime spaudai. Internete platinamoje reklamoje teigiama, kad tokia „investicija“ yra naujas būdas padėti piliečiams, cituojamas A. Valinskas, giriantis pasiūlymą, o pradinė investicija siekia 220 eurų.

Šešis kartus Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionu tapęs legendinis krepšininkas Michaelis Jordanas kasmet savo piniginę papildo pasakiška suma pinigų. Turtingiausių pasaulio žmonių turtus skaičiuojantis leidinys „Forbes“ neseniai paskelbė, jog amerikietis yra daugiausia pinigų uždirbantis sportininkas visame pasaulyje. Teigiama, jog dabartinis NBA klubo Šarlotės „Hornets“ savininkas M. Jordanas per metus uždirba netgi daugiau nei savo šlovingos krepšininko karjeros metu.

Centralizuotai šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) per dvejus metus ketina investuoti 3,1 mln. eurų į daugiabučių prijungimą prie tinklų bei papildomos šilumos trasos į Pilaitę statybą. Kainų komisija ketvirtadienį spręs dėl VŠT investicijų 2018-2019 metais. Pasak komisijos specialistų, Pilaitėje vyksta naujos statybos, rajonas plečiasi, o nutrūkus dabartinei magistralei, būtų sutrikdytas šilumos tiekimas.

Lietuvių įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ pritraukė naują – šįkart 50 mln. eurų siekiančią rizikos kapitalo investiciją. Tai yra didžiausia viešai žinoma finansinė injekcija į pradedančiąją bendrovę Lietuvos startuolių ekosistemos istorijoje, rašo „Verslo žinios“. Pagrindine naujo raundo investuotoja tapo rizikos kapitalo fondų valdytoja „Sprints Capital“. Kartu investavo ir jau „Vinted“ akcijų turinti rizikos kapitalo fondų valdytoja „Insight Venture Partners“ bei viena di...

Lietuva tikisi, kad naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete bus numatyti pinigai geležinkeliui „Rail Baltica“, automobilių kelių ir kitos infrastruktūros vystymui, kad ji atitiktų karinius poreikius. Europos Komisija pavasarį pasiūlė 2021–2027 metų ES daugiamečiame biudžete numatyti lėšų dvigubos paskirties susisiekimo infrastruktūros objektams tam, kad šalyse narėse būtų palengvintas karinės technikos judėjimas.

„Google“ į antrą didžiausią Kinijos elektroninės prekybos įmonę „JD.com“ investuos daugiau nei pusę milijardo JAV dolerių, pirmadienį paskelbė bendrovės. Įmonės sujungs „JD.com“ tiekimo grandinę bei patirtį logistikoje su „Google“ technologijomis bei sukurs „naujos kartos“ mažmeninę prekybą Pietryčių Azijoje, JAV ir Europoje, teigiama pranešime. „Partnerystė su „Google“ atveria platų galimybių spektrą.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) padarys šalį patrauklesnę investicijoms, o kartu turėtų skatinti darbo vietų kūrimąsi, teigia Seimo pirmininkas. „Tai svarbu investuotojams, paprastiems žmonėms yra svarbu darbo vietos, o darbo vietų kūrimas priklauso ir nuo buvimo EBPO – tai toks rezultatyvus gali būti atsakymas, dėl ko tai reikalinga: kad investuotojai drąsiau matytų mūsų šalį“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Viktoras Pranckietis.

LeBronas Jamesas 2011 metais įsigijo „Liverpool“ futbolo klubo akcijų ir dabar skaičiuoja nemenką pelną. Anglijos klubas šią savaitę įveikė „Roma“ ekipą ir pateko į Čempionų lygos finalą. Ši pergalė kaip reikiant išaugino „Liverpool“ vertę, o kartu ir NBA žvaigždės valdomus turtus. Klivlando „Cavaliers“ puolėjas prieš septynerius metus už du procentus „Liverpool“ akcijų sumokėjo 6,5 mln. dolerių. Dabar jo akcijos vertos net 32 mln. Pats „Liverpool“ klubas vertinamas 1,6 mlrd. dolerių.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.

Prekyba naudotais automobiliais kur kas populeresnė nei naujais. Bėgant metams ir gerėjant žmonių pragyvenimui, vis daugiau jų įsigyja naują, nevažinėtą automobilį. Apie tai kalbamės su tJEEP prekės ženklo vadovu Martynu Vičinu. - Ar žmonės perka naujus automobilius? - Taip, tie pardavimai didėja visada. Metai iš metų vis daugiau.

 Kauno dviračių takus ir šaligatvius per trejus metus atnaujins Garliavos statybos ir kelių remonto bendrovė "Kamesta". Kauno valdžios atstovas sako, kad juos bus bandoma padaryti patogius kauniečiams. "Kamesta" laimėjo Kauno savivaldybės rengtą konkursą ir gruodžio 18 dieną pasirašė trejų metų trukmės 19,47 mln. eurų vertės sutartį.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“ ketina parduoti dalį verslo Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonei „Homanit Holding“. „Grigeo“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos įmone dėl 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo. Nurodoma, kad sandoriui įvykus, „Homanit Holding“ per pusantrų metų Lietuvoje ketina investuoti 65 mln.

Vilniaus Gedimino prospekte esantis beveik prieš 60 metų statytas istorinis „Neringos“ viešbutis bus rekonstruojamas. Viešbutis ir restoranas bus uždaryti rugsėjo pabaigoje ir neveiks iki kitų metų gruodžio. Už 8,9 mln. eurų (su PVM) pastatą atnaujins Estijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Merko statyba“. Estijos „Merko Ehitus“ per „Nasdaq“ Talino biržą pranešė apie „Merko statybos“ pasirašytą sutartį su bendrove „Neringos viešbutis“. Darbai truks iki 2018 metų gruodžio.

„Vilniaus šilumos tinklai“ šiemet ir kitąmet tinklų rekonstrukcijoms skirs 6,4 mln. eurų. Šias investicijas ketvirtadienį derins Kainų komisija. 2017 metais planuojama investuoti 3,384 mln. eurų, dar 3,031 mln. eurų - 2018 metais. Daugiausiai planuojama skirti šilumos tinklams Savanorių prospekte ties S. Konarskio ir V. Pietario gatvėmis (3,563 mln. eurų). Dar 866 tūkst. eurų ketinama investuoti į Geležinio vilko gatvės šilumos tinklų rekonstrukciją, 856 tūkst.

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali baigtis prarastomis lėšomis. Dar 2014 m. Lietuvos bankas nustatė, kad Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd“ be reikiamų leidimų Lietuvoje viešai siūlo savo vertybinius popierius.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Kinijos pažadas skirti papildomai 124 mlrd. JAV dolerių (apie 114 mlrd. eurų) iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, sukuriant didžiulį jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramonės parkų tinklą, suteikia galimybių ir Lietuvai, teigia Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas. Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo valdytoja „Lidl Lietuva“ sekmadienį nugriovė buvusį Kelių policijos pastatą sostinės Giraitės gatvėje, vietoje kurio ketinama statyti naują biurų pastatų kompleksą. Pastato griovimo darbai pradėti sekmadienį ryte, apie 16 val. pastatas jau beveik visiškai sugriautas – iš jo liko statybinis laužas, rašo portalas 15min.lt. BNS anksčiau rašė, kad „Lidl Lietuva“ su Vilniaus valdžia taikiai susitarė dėl buvusio Kelių policijos pastato griovimo.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.