internetinė prekyba

Maisto produktų pristatymo į namus paslaugų teikėjai ruošiasi užsakymų antplūdžiui. Anot jų, klientų srautai augs nuo rugsėjo 13 d. Vieni klientai neturės galimybių pasų, kiti turės, tačiau nenorės gaišti laiko eilėse, kurios susidarys dėl patikrų. Tad įmonės didina pajėgumus ir ieško naujų darbuotojų. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad pasibaigus vasarai jaučiamas klientų sugrįžimas į namus, o kartu ir į didesnis pirkėjų srautas į tinklo parduotuvę internete.

Lietuvos gyventojų išlaidos prekėms internete šių metų pradžioje toliau augo, rodo SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse. Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, vasarį Lietuvos gyventojų pirkiniams ir paslaugoms išleista suma buvo didesnė nei bet kurį kitą praėjusių metų mėnesį, išskyrus gruodį, kuomet pardavimai įprastai smarkiai padidėja dėl švenčių.

Karantino metu prekių grąžinimas į žinomų drabužių prekių ženklų parduotuves apkarto ne vienam pirkėjui. Žmonės internete skundžiasi negalintys parduotuvei grąžinti netikusių prekių – iškviesti kurjeriai neatvyksta, klientų aptarnavimo telefono linija išjungta, o elektroniniai laiškai – ignoruojami.

Jau daugiau nei mėnesį drabužių parduotuvės uždarytos dėl karantino ribojimų, todėl gyventojai negali nueiti, pasimatuoti ir apsipirkti. Tačiau prekybininkams originalumo nestinga – pradėjo drabužių pardavimą tiesioginių transliacijų „Facebook“ metu. Principas tokių transliacijų gana paprastas: parduotuvė turėdama savo profilį socialiniame tinkle „Facebook“ pradeda tiesioginę transliaciją, kuriai tereikia išmaniojo telefono ir interneto ryšio.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

„DPD Lietuva“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusį finansinį sukčiavimą, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.  Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Rūpinimasis dovanomis po švenčių virsta kita problema: ne visos gautos dovanos vartotojams tinka ir patinka. Parduotuvės sako pastebinčios, kad po Kalėdų dėl prekių grąžinimo ar keitimo kreipiasi juntamai daugiau klientų nei kitais metų mėnesiais. Tiesa, šiemet prieš šventes įvesti karantino ribojimai kiek pakeitė įprastas prekių grąžinimo taisykles.

Nuo trečiadienio prekybininkai ne maisto prekėmis galės prekiauti tik internetu, tad daugelis suskubo ruoštis. Vieni paskelbė nuolaidas, nes nori išparduoti prekes, kurios po karantino jau bus nebereikalingos, kiti visas pajėgas meta į internetinę prekybą ir bekontaktį prekių pristatymą. Ko gero daugiausiai viešojoje erdvėje gyventojai piktinasi prekybininkais, kurie bando klientus vilioti nuolaidomis, vietoje to, kad skatintų žmones likti namuose, o prekes įsigytų internetu.