Internetas

Daugėjant elektrinių prietaisų skaičiui kiekvienuose namuose ir augant vaikų kompiuteriniam raštingumui, elektros skirstymo bendrovė AB LESTO skiria didesnį dėmesį vaikų ugdymui internete, kaip saugiai elgtis su elektra. LESTO iš esmės atnaujino 2009 m. pradėtą projektą Elektromagija.

Suirzę dėl socialiniame tinkle „Facebook“ per darbo dieną praleidžiamo laiko, du Masačiusetso technologijos instituto doktorantai sukūrė „Pavolovo šoką“ – rankoms ilsinti skirtą pagalvėlę, kuri siunčia elektros šoko signalus, kai kompiuteriu dirbantis asmuo per daug laiko praleidžia skaitydamas elektroninį paštą, naršydamas socialiniuose tinkluose etc., informuoja odditycentral.com.

Sankt Peterburge ir Maskvoje veikia specialūs biurai, kuriuose dirbantys žmonės rašo komentarus internete. Šiuose yra giriamas Rusijos prezidentas Valdimiras Putinas, peikiama Amerika ir smerkiami kariniai veiksmai prieš Siriją, rašoma portale „Novaja Gazeta“. Portalo žurnalistė Aleksandra Garmažapova nusprendė išsamiau pasidomėti šia istorija suradusi darbo pasiūlymą, kuriame skelbiama, kad ieškomi „interneto operatoriai“. Pasak skelbimo, darbas vyksta prabangiame biure, o atlyginimas siekia ...

Anksčiau būdavo paprasčiau. Ypač dramatiškų skyrybų ir santykių nutraukimo metu žmonės galėdavo tiesiog atsisėsti prieš kaminą ir sumesti į ugnį visas nuotraukas, raštelius ir kitokius materialius bendro gyvenimo „įkalčius“. Tačiau dabar yra „Facebook“, kuris virto detaliu ir painiu dienoraščiu, milžiniška pačių įvairiausių romantiškų santykių saugykla, su kuria nėra aišku, ką daryti. Tačiau atsirado „KillSwitch“, kuris mano, kad visa tai yra didelė problema, kurią būtina išspręsti, rašoma slon.

Užuot įsigiję bilietus į renginius įprastose kasose, lietuviai vis dažniau juos perka internetu. „Bilietai LT“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį į 1724 renginius parduota daugiau nei 430 tūkst. bilietų, iš kurių daugiau nei pusė (55 proc.) nupirkta internetu. Palyginti su 2012 m. antruoju pusmečiu, bilietų internetu parduota 24 proc. daugiau.

Du iš trijų tėvų skatina savo vaikus saugiai naudotis išmaniaisiais telefonais ar patys tuo pasirūpina, skelbia telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. Beveik penktadalis tėvų tvirtina, kad išmaniuoju savo atžaloms leidžia naudotis neribotai, nes taip skatina jų savarankiškumą. „Išmanieji telefonai yra naudingi mokantis, bendraujant ir dirbant, tačiau jais pasiekiamas internetas atveria ir galimai žalingą informaciją.

Daugiau nei 240 Lietuvos mokyklų po vasaros atostogų sugrįžtančius moksleivius pasitiks su sparčiu belaidžiu internetu, pranešė bendrovė TEO. Moksleiviai nuo šiol turės galimybes patogiau išnaudoti internete esančią informaciją ruošiantis pamokoms, o jų mokytojai – efektyviau išnaudoti technologijas mokymui. Belaidžiu internetu bus galima naudotis jungiantis nešiojamaisiais ar planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad šiemet sausio – liepos mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 2,6 proc lyginant su pernai analogišku laikotarpiu. Labiausiai šiuo laikotarpiu augo radijo, kino ir interneto reklamos apimtys. Lyderio pozicijas labiausiai reklamuojamų produktų grupėse nesikeičia – šiemet jas išlaiko prekybos tinklai, greitieji kreditai ir mobiliojo ryšio bendrovių mokėjimo kortelės.

Šį rudenį netoli Blafdeilo miestelio Jutos valstijoje už elektroninę žvalgybą atsakinga JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) atidarys didžiausią pasaulyje duomenų centrą, į kurį plauks visais NSA žvalgybos kanalais surenkama informacija, skelbia Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Tai viešai nurodoma naujojo duomenų „supercentro“, kuriame be kita ko bus laikomi ir internete bei telefono tinkluose perimti duomenys, paskirtis, tačiau tikrosios šio objekto funkcijos yra įslaptintos, sakoma prane...

Socialinis tinklas „Facebook“ atskleidė informaciją apie įvairių šalių slaptųjų tarnybų užklausas apie savo vartotojus, pateiktas pirmąjį šių metų pusmetį. Apie tai pranešama oficialiame „Facebook“ tinklaraštyje. Paskelbti duomenys pirmą kartą atskleidžia bendrą vyriausybių įgaliotų institucijų ir slaptųjų tarnybų „Facebook“ pateiktų užklausų, kurios buvo išnagrinėtos nuo 2013 m. sausio iki liepos, kiekį.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė išankstinius 2013 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba 2013 m. II ketvirčio pabaigoje pasiekė 36,7 proc. Per ketvirtį ji išaugo 0,7 procentinio punkto, per metus – 5 procentiniais punktais, sakoma RRT pranešime. Per 2013 m. II ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, besinaudojančių plačiajuosčio ryšio technologijomis, skaičius išaugo 1,4 proc., o per metus – 7 proc.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.

Simona PUŽAITĖ „Sunkus darbas tau ne draugas?“, „Tingi išeiti iš namų?“ – provokuoja darbo pasiūlymas užsiimti „informacijos pardavimo verslu“. Internete apstu darbo, kuriam tereikia kompiuterio ir interneto, pasiūlymų. Darbo pliusais „darbdaviai“ vadina tai, kad dirbsi neoficialiai, be jokių mokesčių. Per mėnesį žadama iki 2000 litų. Šis verslas jau atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų akiratyje. Viešoji versija Internetinių skelbimų portalas.

Naudojimasis 63 kredito unijų elektroninės bankininkystės paslaugomis per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo daugiau nei 20 proc. – tiek didėjo e. bankininkystės klientų skaičius bei jų pavedimų internetu suma. E. bankininkystės paslaugų vartojimo duomenis skelbia 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių unijų vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). „Pirmąjį šių metų pusmetį 63 kredito unijų teikiama internetinės bankininkystės sistema „i-Unija“ naudojosi per 33 tūkst. klientų – 23 proc.

Tinklapio „Silk Road“, milžiniškos juodosios narkotikų rinkos platformos, užslėptos vadinamojo „šešėlinio interneto“ gilumoje, vadas davė pirmą interviu žurnalistams („Forbes“). Priežastis – galingų konkurentų atsiradimas. Baisusis Piratas Robertsas („Dread Pirate Roberts“) – taip save vadina tinklapio „Silk Road“ („Šilko kelias“), stambiausios internetinės platformos, skirtos prekybai įvairiausiais narkotikais, savininkas.

Maždaug vienas iš septynių šios Žemės gyventojų naudojasi socialiniu tinklalapiu „Facebook“. Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas užsibrėžė tikslą įtraukti į „Facebook“ gyvenimą likusią žmoniją, įskaitant ir tuos keturis milijardus, kurie iki šiol neturi prieigos prie interneto, rašo „The New York Times“. Trečiadienį „Facebook“ ketina pristatyti planą, pagal kurį artimiausiais metais bus siekiama drastiškai sumažinti interneto paslaugų kainą mobiliuosiuose įrenginiuose.

Išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ vartotojai, turintys vieną iš keturių mokėjimo planų, visą vasarą galėjo gauti nemokamą mobilųjį internetą dovanų – po 500 MB kiekvieną mėnesį. Šiuo pasiūlymu per vasarą pasinaudojo net trečdalis išmaniuosius telefonus turinčių „Ežio“ vartotojų. 38 proc. iš jų nemokamas internetas paskatino žengti pirmuosius žingsnius į išmanumą – prieš tai savo išmaniuosius telefonus jie buvo naudoję tik skambinti ir siųsti SMS žinutes.

Gegužės pabaigoje startavęs elektroninis įrankis šešėlinei prekybai pažaboti jau skelbia pirmuosius rezultatus. Po policijos atliktų tyrimų, remiantis žmonių surinkta ir svetainėje www.beseselio.lt anonimiškai paskelbta informacija, nelegali prekyba sustabdyta keturiose vietose. Trys iš jų nustatytos Rokiškio rajone, viena – Plungėje. Projekto rengėjai ragina visuomenę nesustoti ir siųsti duomenis apie nelegaliai organizuotą prekybą.

Sakoma, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, tačiau gerai paieškojus, panaršius interneto platybėse, galima atrasti reikalingų, naudingų daiktų, kuriuos šiauliečiai nori padovanoti. Skelbimų portaluose, be parduodamų daiktų, gausu skelbimų, kuriuose šiauliečiai dovanoja buitinę techniką, baldus, rūbus. Gausiausiai dovanojami gyvūnai.

Šiais globaliais laikais kiekvienam save gerbiančiam verslininkui neturėti jo veiklą pristatančios interneto svetainės – tolygu neegzistuoti. Tekstus savo tinklalapiams kurti vieni samdo nepigiai kainuojančias šioje srityje besispecializuojančias įmones, kiti − kur kas pigesnius interneto forumuose uždarbio lūkuriuojančius, bet ne visada profesionalius, tekstų rašytojus, arba imasi darbo patys. Matyt, dėl šių priežasčių dalies verslo svetainių kalbos lygis tiesiog bado akis.

Lėktuvuose skrydžių metu 2014 metais planuojama, kad bus galima naudotis „Wi-Fi“ ryšiu, kuris bus pakankamai greitas, kad užkrautų vaizdo įrašus iš tokių tinklapių kaip „Netflix“ ar „BBC“, rašo bbc.co.uk. Ryšių reguliavimo kompanija „Ofcom“ siūlo licenziją naujai satelitinei sistemai, skirtai orlaiviams, laivams ir traukiniams. Ši nauja sistema gali pagreitini duomenų siuntimo greitį iki 10 kartų. Tačiau britų oro linijų kompanijos dar nepatvirtino ar naudosis šia technologija.

Prieš dėdami fotografiją su alkoholio buteliu, erotiška poza ar zuikio ausytėmis ant galvos į socialinį tinklalapį, pagalvokite dar kartą. Lietuvoje daugėja darbdavių, kurie vertina potencialaus darbuotojo kandidatūrą, patikrinę jo veiklą ir formuojamą įvaizdį internete. Atsižvelgiama ne tik į nuotraukas, bet ir į komentarus, rašybos klaidas. Mokytojos gėda Šiaulietei Aurelijai (vardas pakeistas – aut. past.) dėl pasisakymų socialiniame tinkle teko raudonuoti prieš direktorę.

2013 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 66, o interneto prieigą – 65 procentai namų ūkių, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis. Asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo keturiais procentiniais punktais, o turinčių interneto prieigą – penkiais.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Priklausomybę nuo interneto formuoja tam tikra veikla internete, o ne pats internetas, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius dr. Visvaldas Legkauskas. Anot jo, iš prigimties tingiam žmogui nesunku tapti priklausomam, nes internetas – tai paprastas būdas patenkinti smalsumą.

Internetas sujungia žmones, esančius skirtinguose pasaulio vietose. Jame mes galima surasti naujienas, įvairias pramogas. Susikūrė kibernetinis pasaulis, nuo kurio mes esame per daug priklausomi. Tačiau veikla internete ne visada atneša norimus rezultatus. Pateiksime 5 dalykus kaip internetas keičia ar daro įtaką mūsų gyvenimams ir visam pasauliui. 1. Internetinis flirtas Colinas Powellas neseniai prisijungė prie politikų sąrašo, kurių reputaciją sugadino filrtas su moterimi.

Internetas kiekvienam žmogui suteikia daugybę galimybių, tarp jų – ir nesunkiai užsidirbti. Progų pasipelnyti padedant internetui netrūksta ir Lietuvoje. Vienas elementariausių būdų užsidirbti internete – parduoti nereikalingus daiktus arba užsiimti perpardavinėjimu. Tam galima pasitelkti skelbimų portalus, tačiau padidinti skelbimo sėkmę galima socialiniais tinklais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vartotojai pradėjo intensyviau naudotis internetu telefone. Birželį 27 proc. aktyviai internetu besinaudojančių „Bitė Lietuva“ vartotojų atsisiuntė daugiau duomenų nei sausį. Labiausiai augo vartotojų, parsisiunčiančių nuo pusės iki vieno gigabaito duomenų, skaičius – beveik 50 procentų. „Augimą labiausiai lėmė, kad vis daugiau vartotojų atranda jiems kasdien reikalingas išmaniųjų telefonų funkcijas ir jomis naudojasi.

Kai kurie žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimus ir padaryti tai, kas kietiems atrodo neįmanoma ar sunkiai suprantama. Oddee.com siūlo paskaityti apie 9 žmones, kurie nusprendė metus ar ilgiau gyventi kitaip nei didžioji dauguma. 1. Metai be interneto Kaip ir dauguma jo kartos žmonių, Paulas Milleris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido prisijungęs prie interneto.

Paplūdimio lankytojai ketvirtadienį pateikė įtikinamą pateisinimą, kaip viename Niujorko metropoliteno traukinyje prieš dvi dienas atsirado negyvas ryklys. Žuvimi dvokiantis apie metro ilgio padaras išprovokavo komentarų bangą internete, kai jis buvo rastas – ir iškart nufotografuotas – keleivių metropoliteno traukinyje, važiavusiame į Kvinso rajoną.

Po Lietuvos diplomatų pokalbių paskelbimo internete kilusi stipri Lietuvos valdžios reakcija, atrodo, nurimo. Tikiuosi, kad tai yra tik pauzė, nes viską numarinti ir apsimesti, kad nieko neįvyko- neleistina. Juk yra prezidentės, užsienio reikalų ministro skambūs pareiškimai, kuriais jie labai sureikšmino paviešintus diplomatų pokalbius bei stipri ir labai negatyvi visuomenės reakcija.

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams. Šiais metais iš įsteigtų 6 tūkst. 578 naujų įmonių maždaug pusė įregistruotos tokiu pat adresu kaip įregistruotos 3 ar daugiau įmonės. Vien 5 populiariausiais adresais įregistruotos 943 įmonės.

Internete plinta vaizdo įrašas, kur savo santykius aiškinasi du tautiečiai. Nors vaizdo įrašo antraštė nurodo, kad tai rusai, vis tik tarp riebių rusiškų keiksmų lavinos puikiai girdėti ir lietuvių kalba. Kovinių judesių iš tautiečių veikiausiai galėtų pasimokyti ir pasaulinio garso kino žvaigždės, mat karingai nusiteikusio mušeikos kojos energingai mosikuojasi ore, tiesa, taikinio beveik niekada nepasiekia.

Šiais socialinių tinklų šlovės laikais, kai kiekvienas gyvenimo žingsnis – maistas, kelionė, bučinys, antroji pusė, vaiko gimimas, susitikimai su draugais…ir visa kita yra tuoj pat užfiksuojama ir dalijamasi su kitais, visi stengiasi turėti ir parodyti tai, kuo didžiuojasi ir kiti. Draugas nuvyko į kelionę? Tuo pat „papostiname“ ir mes savo atostogų nuotraukas – tegu žinosi, kad ne jis vienas toks.

Tyrimų bendrovės „Berent“ atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai, rinkdamiesi paslaugų teikėją, naudingą ir reikiamą informaciją internete randa taip pat dažnai, kaip ir naudodamiesi šeimos narių ar draugų rekomendacijomis – taip atsakė 40 proc. respondentų. Be to, paaiškėjo, kad net 60 proc. respondentų teigiamai vertina galimybę parašyti ir skaityti atsiliepimus internete apie paslaugų teikėjus. Tyrimas atliktas pirmojo išmaniojo paslaugų portalo Lietuvoje „Paslaugos24.lt“ užsakymu.



Estijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, tik mažiau nei pusė jos gyventojų naudojosi telefonais, rašo businessinsider.com. Praėjus dviems dešimtmečiams, Estija tapo technologijų lydere. Estai išrado pasaulyje populiarųjį „Skype“. „Hotmail“, „Kazzaa“, (dokumentų dalijimosi tinklas). Be to, 2007 metais Estija tapo pirma valstybė, kurioje piliečiai gali balsuoti internetu. 1,3 mln.

Rugpjūčio 2 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų reitingas ("Webometrics Ranking of World Universities“), kuriame Kauno technologijos universitetas užima antrąją vietą tarp Lietuvos universitetų. Pagal šį reitingą, KTU yra tarp 500 geriausių Europos universitetų (394 vieta) ir100 geriausiai įvertintų Vidurio ir Rytų Europos universitetų (56 vieta). Pasauliniame reitinge KTU užima 1161 vietą tarp daugiau kaip 20 000 aukštojo mokslo institucijų.

Vienas dalykas aiškus – naujasis prieš piratavimą Rusijoje nukreiptas įstatymas yra kontroversiškas, rašo BBC. „Prieiga prie internetinio turinio turi būti globali ir laisva, nes žmonės turi teisę gauti ir naudotis informacija lygiai taip pat kaip apžiūrinėti meno kūrinius“, - sako Rusijos Piratų partijos atstovė Natalija Malyševa. Šio partijos atstovai sekmadienį susirinko protestuoti Maskvos centre dėl naujo prieš piratavimą nukreipto įstatymo.

Didžiausia Baltijos šalyse el. parduotuvė Pigu.lt tikisi pritraukti dar daugiau pirkėjų įdiegusi naują būdą atsiskaityti už prekes. Nuo rugpjūčio mėnesio šioje el. parduotuvėje šalia įprastų mokėjimo būdų siūlomas „Sving“, kuris suteikia galimybę už jau įsigytas prekes sumokėti po 14-os dienų be jokių papildomų mokesčių. 2013 m. balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad internetu yra pirkę 32 proc. šalies gyventojų.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.

Reklama užima nemažą dalį mūsų gyvenimo. Laukdami autobuso stotelėje, naršydami internete, eidami gatve, visur matome įvairias reklamas. Tinklapis oddee.com atrinko 15 reklamų, kurioms buvo pasirinkta ne visai tinkama vieta. Straipsnio antraštė skamba taip: „Krokodilų medžiotojas mirė". Dešinėje pusėje esančioje socialinėje reklamoje parašyta: „Tėti, kas bus man ir mamai, jei tu mirsi". Antraštė teigia: „Šuolininkas su parašiutu mirė, kai šokdamas ore susižeidė kojas.

Pasirėmusi naujausia interneto naudojimo statistika, svetainė „Qmee.com“ parengė diagramą, kurioje rodoma, kas pasauliniame kompiuterių tinkle įvyksta per vieną minutę. Pasirodo, per šį laiką „Instagram“ socialinio tinklo vartotojai apsikeičia 216 000 nuotraukų, „Amazon.com“ parduotuvėje parduodama prekių už 83 000 JAV dolerių, „Facebook“ socialiniame tinkle įvyksta 1,8 milijono „Like“ mygtuko paspaudimų, o į „YouTube“ įkeliama 3 dienų trukmės vaizdo medžiagos. „Qmee.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Idėjų agentūros „New!“ kūrybos vadovas ir bendraįkūrėjas Tomas Ramanauskas sako, kad nepaisant sočios ir visko mačiusios auditorijos, reklama – vis dar ta sritis, kur kūrybiškumas yra neribotas, o būdų pasiekti tikslinį vartotoją yra apstu. Tačiau svarbiausia – gyvybė. „Reklama nemiega – ieškome būdų, kaip būti aktualiais, gyvybingais, įtraukiančiais, ne pamokslautojais ar nuobodžiais akcijiniais robotais. Be abejo, kaip ir seniau, prastos, beveidės, besielės reklamos yra absoliuti dauguma.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau rinkodaros taktikų bei kanalų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę bei internetinę rinkodarą, todėl verslo atstovai ir rinkodaros specialistai klausia savęs, ar tradicinė rinkodara dar veikia. „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje net 65 proc. vartotojų bent kartą per savaitę naudojosi internetu.

Lietuvos gyventojai internetu perka vis daugiau maisto, aprangos bei aksesuarų ir moka didesnes sumas už nakvynės paslaugas. Tai rodo pirmosios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ surinkti duomenys. Bendrovė „EVP International“, administruojanti elektroninių atsiskaitymų sistemą Mokėjimai.lt, ištyrė 2012 ir 2013 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. Pirmiausia buvo atsižvelgiama į tai, ar atsiskaitymuose dalyvavo įmonės, veikusios abiem tirtaisiais laikotarpiais.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad šiemet sausio – birželio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 2,9 proc lyginant su pernai analogišku laikotarpiu. Didžiausių reklamuotojų produktų grupėse nesikeitė – per pirmuosius šešis šių metų mėnesius daugiausiai reklamos generavo prekybos tinklai, mobiliojo ryšio bendrovių mokėjimo kortelės ir greitieji kreditai.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Banga naujų įmonių, naudojančių duomenų analizę, padeda nustatyti momentą, kada yra palankiausia internetu įsigyti įvairius pirkinius, skelbia BBC. Dažnai žmonės susiduria su problema – ar pirkti kokią nors prekę ne jos sezono metu, pavyzdžiui, slides vasarą, ar pirkti ją tada, kai jos tikrai reikės ir rizikuoti, kad ji pabrangs. „Nifiti“ bendrovė, pradėjusi veiklą šį mėnesį, stengiasi išspręsti šią dilemą.