inspektorius redas polokas

Teodoras iš tėvų sodybos išvažiavo blogos nuotaikos. Pastaruoju metu tai kartodavosi kiekvieną sykį, kai jis aplankydavo savo į aštuntą dešimtį įkopusius gimdytojus: pro galinio vaizdo veidrodėlį stebėdamas, kaip tolsta ir mažėja dvi rankomis mosuojančios figūros alyvų krūmų ir kreivašakių klevų fone, Teodoras visuomet pajusdavo baisų, tiesiog kankinamą skausmą krūtinėje ir kartų gumulą gerklėje.