Inga Ruginienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius galimus pokyčius vadina kosmetiniais. „Kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti. Nieko iš esmės žmogui nepasikeis, išskyrus vieną teigiamą momentą, kad iki 10 tūkst. eurų žmogus galės vienkartine išmoka pasiimti pinigus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir vis siūlo naujus būdus, kaip sukaupti didesnę senatvės finansinę pagalvę, kol dabar naudojami mechanizmai vis dar kritikuojami.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šimtmečio afera. Esą automatinis gyventojų įrašymas yra klampinimas į spąstus, o už viso šito gali slypėti ir korupcijos elementas. Pokalbis su I. Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadinate „amžiaus afera“. Bet Lietuva juk nėra vienintelė šalis, kurioje tie fondai egzistuoja.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų, taip ketindami išspręsti darbo rinkos problemas, tačiau yra ir kitų pasiūlymų. Vienas jų – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos.

Lietuviai vis dažniau skundžia darbdavius dėl vadinamojo mobingo darbe – psichologinio smurto. Bet didžioji skundų dalis net nepasitvirtina, o kai kurie skundai apskritai absurdiški – darbuotojai psichologiniu smurtu laiko net vadovo prašymą atlikti tiesioginį darbą arba reikalavimą nevėluoti. Darbuotojų profsąjungos aiškina, kad nors ir pasitaiko piktybinių kaltinimų mobingu, situacijos nereikėtų sumenkinti, mat psichologinis smurtas darbe – neišgalvota problema.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduriančių imigrantų pagalbos šauksmas vos girdimas, tačiau retai girdimi ir mūsų tautiečių skundai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius papasakojo, kokių skundų sulaukia Darbo inspekcija ir kokių profesinės sąjungos.

Ar Lietuvoje vis dar daug žmonių, kurie patiria darbdavių išnaudojimą? Ar jie kreipiasi pagalbos? Jei taip, ar pagalba suteikiama tinkamai? Kaip keičiasi darbuotojų ir darbdavių nuotaikos artėjant galimai krizei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kanclerį Šarūnas Orlavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Didelės elektros sąskaitos didina ir prekybininkų kaštus, kurie neatsiperka, nes žmonės pradeda pirkti vis mažiau. Dėl to dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai padėtų ir darbuotojams praleisti daugiau laiko su šeima, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, jog kada dirbti ar nedirbti turėtų būti pačių parduotuvių reikalas.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Vyriausybei siūlant minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 840 eurų, Vyriausybės partnerių Trišalėje taryboje – verslo ir profsąjungų – atstovai mano, kad su šiuo siūlymu grįžti į tarybą nėra prasmės.  „Jeigu Vyriausybė priėmė sprendimą, kokia prasmė dabar eiti į Trišalę tarybą. Darbdaviai sako – 800 eurų (iki tiek didinti MMA – BNS), mes sakome, kad reikia laikytis Trišalės tarybos formulės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Kylanti infliacija nepatogumų kelia ne tik darbuotojams ir paprastiems žmonės, o ir darbdaviams, kurie vis skatinami kelti atlyginimus. Tačiau dėl infliacijos kaltos būtent profsąjungos, teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė su tokiu teiginiu nesutiko ir sakė, kad tai – absurdas.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas yra pirmas tokio masto protestas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Padėtį „Achemoje“ ji pavadino „karo stoviu“, o jį sukūrė pats darbdavys. I. Ruginienė tikisi, kad ateityje darbuotojai Lietuvoje aktyviau gins savo teises.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad įsigaliojęs už pačių darbuotojų pinigus apmokamas testavimas vakcinacijos rodikliams didelės įtakos neturės. Verslininkai pastebi, kad didžioji dalis darbuotojų pasiskiepijo dar prieš pradedant kalbėti apie šią priemonę – tie, kurie norėjo, jau seniai yra pasiskiepiję. Tačiau prieš nepasiskiepijusius darbuotojus verslininkai imasi veiksmų – apmokėti jų testus žada tik su viena sąlyga, pradedama kalbėti apie privalomus skiepus.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Europos Sąjunga siekia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos šalys narės turės nustatyti savo minimalias algas. Ar šie sprendimai ką nors pakeis Lietuvoje? Ar nuo to pakils atlyginimai? Ar tai privers ilgalaikius bedarbius atsisakyti pašalpų ir grįžti į darbo rinką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo ir sako, kad dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai. Be to, pasigendama aiškumo.  Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Vyriausybė siūlo, kad nuo gruodžio 1 dienos darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, patys susimokėtų už savo testus. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šį sprendimą prievarta skiepytis ir sako, kad dalis nepatenkintų darbuotojų išeis į šešėlį. Pokalbis su Inga Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kokia situacija Lietuvoje su privalomu testavimu? Darbuotojai jau šiaip ne taip po truputį apsipranta.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Trečiadienį Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą įtvirtinti pataisas, kad periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Tokia priemonė, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, būtų teisinga morališkai, mat nesiskiepijant gali būti varžomos kitų asmenų laisvės.

Vilniui gresia viešojo transporto darbuotojų streikas, nes darbdaviai nekalba su jais apie atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „Nori-nenori mes einam prie streiko. Kolektyvinės sutarties pasirašyti niekas nenori, apie geresnes sąlygas kalbėti administracija atsisako“, – antradienį per Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį Seime sakė ji.

Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami konservatorių su liberalais valdymą per krizę 2008-2009 m., prisipažinsiu, jų darbo pradžios laukėme pasirengę kovai. Ir nors startas buvo gana neblogas, įsibėgėjus pirmiesiems valdymo metams jau atpažįstame valstybės sektoriui priešiškos ideologijos – neoliberalizmo – požymius.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.