infrastruktūra

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žada per ateinančius penkerius metus investuoti dešimtis trilijonų rublių į susidėvėjusią šalies infrastruktūrą ir kitus sektorius, siekdamas atgaivinti silpną ekonomikos augimą. Praėjusią savaitę V. Putino paskirtas naujasis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pažadėjo suteikti postūmį šiems „nacionaliniams projektams“. Daugumos 2018 metų pradžioje pristatytų iniciatyvų įgyvendinimas strigo. Kremlius tikisi pasiekti 4 proc.

Nepaisant degalinių savininkų nepasitenkinimo, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstruojantys kelininkai nekeis projekto ir neįrengs tiesioginių nuovažų į šalia kelio esančias degalines, pareiškė Kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės.

NATO yra Šaltojo karo produktas, o jo karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų patvirtina Aljanso konfrontacinę esmę ir tikslus, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų požiūris į NATO gerai žinomas: tai Šaltojo karo ir Šaltojo karo konfrontacijos produktas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Lietuvos verslo konfederacijos duomenys apie situaciją šalies keliuose yra neteisingi, sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus. Taip jis komentavo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus duomenimis, rodančiais esą merdintį žvyrkelių tvarkymą. „Iš tų fake facts išeina fake news“, – po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio trečiadienį BNS teigė viceministras. „Privatus sektorius renkasi (duomenis – BNS) tik iš savo narių, o direkcija mato visą vaizdą.

Lietuvos oro uostų koncesijos projektas nėra stabdomas, tačiau svarstoma jį išplėsti, galbūt pastatant visiškai naują oro uostą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Apie naują oro uostą už Vilniaus ribų dar 2004 metais svajojo tuometinis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, tikėjęs, kad jis galėtų atsirasti 2015-2020 metais.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Ukraina svarsto galimybę ateityje prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, penktadienį pareiškė Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas. „Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

 Lapkričio pabaigoje trijose Lietuvos vietose bus pradėta statyti NATO bataliono kovinei grupei priimti skirta infrastruktūra. Pirmieji logistinės, ryšio įrangos, amunicijos saugojimo ir kitos infrastruktūros rangos darbai numatyti Ruklos kariniame miestelyje, Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Linkaičiuose Radviliškio rajone, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lapkričio mėnesį Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM pasirašė tris sutartis su Lietuvos statybų bendrovėmis „Ti...

105 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos gali būti baigtos jau šiemet - tikimasi, kad aplinkkelis iš karto bus atidarytas eismui, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Su darbais ne tik pagal grafiką einame, bet ir prieš grafiką. Jeigu viskas vyks sklandžiai, tai šiemet turėtų įvykti viso aplinkkelio etapo atidarymas. Su finansavimu visi klausimai irgi vyksta visiškai sklandžiai ir savivaldybė atsiskaitinėja su savo kofinansavimu.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

 2014–2020 m. ES struktūrinio finansavimo etapu atnaujinama 13 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūra atitiks moderniam studijų procesui keliamus reikalavimus. Šiam tikslui skiriama 17,535 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo. „Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai.

Dviratininkai tvirtina, kad ši transporto priemonė degina riebalus ir padeda sutaupyti. Tačiau tuo mėgautis nelengva – viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta informacijos, kad dviračių takai Lietuvoje tikrai ne rožėmis kloti.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčių tarifams. Siekiant užtikrinti stabilias Savivaldybės pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, Vilniaus miesto teritorijoje 2016 metams liko nepasikeitę 1 proc. ir 0,7 proc. nekilnojamojo turto tarifai. 0,7 proc. tarifas galioja Kultūros ir poilsio paskirties pastatams, viešbučiams, maitinimo įstaigoms, taip pat knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, taip pat ir sporto objektams, o 1 proc.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl statybų bendrovių bankrotų vėluoja Alytaus miesto infrastruktūros projektai. Miesto savivaldybė skaičiuoja šimtus tūkstančių siekiančius delspinigius, tačiau juos atgauti tikisi tik teismuose. Alytaus mieste trūksta rekreacinių vietų, o savivaldybei ėmus jas tvarkyti, investiciniai projektai ėmė strigti.

Žinių radijas Siūloma leisti bet kuriai šalies savivaldybei nustatyti vietos turisto rinkliavą. Šiuo metu tai leidžiama tik kurortų ar kurorto statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms. Atitinkamas įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Juras Požela.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atremia konservatorių mėtomas strėles dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ finansavimo ir primena dešiniesiems, jog būtent jų vadovaujama Vyriausybė dirbo 2011-aisiais metais, kai buvo galimybė užsitikrinti europinę paramą Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projektui įgyvendinti, bet tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tokia galimybe nepasinaudojo.

Gegužės 5 dieną šalies vandentvarkos įmonėse minima Vandentvarkos darbuotojų diena. Vienos sparčiausiai pastaruoju metu augančios infrastruktūros darbuotojai savo profesinę šventę mini vienuoliktus metus iš eilės. „Nors Vandentvarkos darbuotojų diena pradėta minėti vos prieš vienuolika metų, šį profesija mūsų šalyje yra gerokai senesnė. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad jau 1501 metais Vilnius turėjo vandens tiekimo sistemą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Druskininkuose 2014 metų pabaigoje pirmuosius lankytojus priims Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, rudenį pradės veikti kalnų keltuvas per Nemuną. Tačiau kelerius metus ieškoma investuotojo Nemuno sanatorijos rekonstrukcijai, kuris įsipareigotų pastatyti ir Kongresų rūmus. Koncesininko ieškoma ir Sveikatingumo parke apleistiems pastatams sutvarkyti. K. Dineikos Sveikatingumo parke atlikta apie pusę numatytų rekonstrukcijos darbų.

 Siekiant modernizuoti Liepkalnio žiemos centrą, per trejus metus numatyta investuoti 3,5 milijonų litų. Jau šią žiemą centras įsigijo 4 modernias sniego patrankas, nupirktas naujas trasų ruošimo traktorius. Kalno trasas šiemet planuojama paversti saugesnėmis – šiuo metu šalinami medžiai, stulpai, tvarkomas reljefas, medžiai dengiami tinklais, minkšta medžiaga.

Lietuvai reikia investuoti į infrastruktūrą, nes ji turi pasivyti senąją Europą, teigia už ES regioninę politiką atsakingas eurokomisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hahnas). "Norėčiau pabrėžti, kad bus koncentruojamasi į infrastruktūros investicijas, skatinant ekonomiką. Žinoma, ateityje tokios šalys, kaip Lietuva, turės reikšmingą dalį lėšų skirti infrastruktūrai, nes neabejotinai jums reikia pasivyti.

 Anykščiams siekiant plėtoti turizmą, vietos gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad žmonės norėtų rajone atgaivinti gamybą. Pasak ekspertų, toks gyventojų noras nestebina, nes pastaruoju metu Anykščiai susiduria su rimtais socialiniais iššūkiais ir žmonės galvoja apie išeitis, kurios padėtų sukurti daugiau darbo vietų.

Seimui pristatytas Metropoliteno įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti naujos šalyje transporto rūšies – metro projektą bei atverti kelią ilgalaikėms milijardinėms investicijoms į transporto infrastruktūrą Lietuvoje. Dauguma parlamentarų po pateikimo pritarė įstatymo projektui ir perdavė jį toliau svarstyti Seimo komitetams.

Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių transporto ministrai susitiks prieš ES Transporto, telekomunikacijos ir energetikos tarybos susitikimą (TTE) Liuksemburge spalio 9 dieną. Susitikimo metu ministrai aptars bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityje, didžiausias dėmesys bus skiriamas transporto ryšių tarp Europos Sąjungos ir jos kaimynių plėtrai.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ apdraudė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) infrastruktūros objektų – krantinės, dujotiekio vamzdyno bei dujų apskaitos stoties statybos darbus. Pagal draudimo apimtis tai yra viena didžiausių šiemet Lietuvoje sudarytų draudimo sutarčių. Pagal sutartį, pasirašytą su AB „Klaipėdos nafta“, materialiosios žalos draudimo suma – yra 223,3 mln. Lt, atsakomybės trečiosioms šalims draudimo suma – 34, 5 mln. Lt.

Alisa Bulybenko Senovės graikų kalboje žodis „krizė“ reiškė situaciją, kuri verčia priimti sprendimą. Ekonominiu nuosmukiu priverstiniai pokyčiai vieniems verslininkams baigėsi nokautu, kitiems – „suveržtais diržais“, arba sukėlė rimtą galvos skausmą sprendžiant, kaip išlikti. Vis dėlto, Lietuvoje per šį laikotarpį atsirado ir naujų sėkmingų verslų.

Papjauti vištą dedekšlę – to neleistų padaryti jokia kaimo močiutė, tačiau Seimo nariai gali, ypač, jei kalbamaapie dedekšlę, kuri į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą įdeda apie 12,9 %, o tai sudaro nei daugiau, nei mažiau – 14,50 mlrd. litų.

Santariškių medicinos įstaigų miestelyje planuojama pertvarkyti dabartinę stovėjimo aikštelių infrastruktūrą ir įrengti virš 2000 naujų vietų atutomobiliams. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ skelbtą konkursą dėl konsultavimo laimėjusi advokatų profesinė bendrija „TRINITI“ drauge su projektų valdymo įmone „PERITUS“ jau artimiausiu metu pradės rengti dokumentus stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškėse investuotojo atrankai.

Šimtmečiais vanduo buvo laikomas nemokama viešąja gėrybe, rašo bbc.com. Vis dėlto dėl alinančių sausrų ir žmonijos populiacijos augimo paklausa, ekspertų teigimu, modernioms vandens technologijoms nuolat auga. „Yra daug išdžiuvusių regionų, ypač Amerikos pietvakariuose“, – teigė investicijų valdytojas Simonas Gottelier‘is. Jis prognozuoja, kad vandens pramonė kas metus augs vidutiniškai nuo 5 iki 7 proc.

Didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ stiprina pozicijas teritorijų planavime ir kuria įmonių grupę. Šiuo tikslu birželio 21 d. įmonė įsigijo UAB „Urbanistika“ kontrolinį akcijų paketą. Planuojama, kad po šio sandorio ženkliai išaugs „Kelprojekto“ teritorijų planavimo paslaugų apyvarta, kas sudarys apie 4 mln. litų arba 10 procentų visos „Kelprojekto“ apyvartos 2013 metais.

Europos Komisija patvirtino 37,7 mln. eurų investicijas iš Sanglaudos fondo lėšų Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektui. 2,84 km ilgio šešių juostų vakarinis aplinkkelis yra transeuropinio transporto tinklo dalis. Jis labai pagerins sostinės pasiekiamumą ir prisidės prie ekonominės veiklos plėtros pietrytinėje Vilniaus dalyje. Keleiviams bus lengviau pasiekti miesto centrą ir tarptautinį Vilniaus oro uostą, taip pat sumažės transporto spūstys vakarinėje Vilniaus dalyje.

Artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbama ne tik apie išsikeltus prioritetus, bet ir apie jų siekimo galimybes, tam įtakos turinčius faktorius. Balsas.lt domėjosi, kaip Lietuvai gali sektis energetinio saugumo srityje ir kaip užtikrinsime tinkamą susisiekimą pirmininkaudami ES Tarybai.

Išnaudoti vietos inovacijas, išskirti pranašumus bei tinkamai juos pateikti – tokias išeitis su užsienio investicijų iššūkiais susiduriantiems mažesniems miestams siūlo JAV strateginio planavimo ekspertas Noahas Rafordas. Prisistatote kaip scenarijų planuotojas ir strategas. Papasakokite plačiau apie savo darbą ir su kokiais iššūkiais susiduriate? Mano darbas – padėti organizacijoms ir vyriausybėms galvoti apie ateitį.

Naujosios atominės elektrinės statybų parengiamieji darbai, kuriuos Lietuva turi atlikti savarankiškai, kainuos dvigubai brangiau nei planuota, teigia A. Butkevičius. Esą kaina mažiausiai siekia 700 mln. litų, skelbia lrt.lt. „150 kilometrų ilgo kelio ruožo praplatinimas, tiltų pertvarka, kai kur atskirų gatvių sutvarkymas – anksčiau buvo sakoma, kad visa tai kainuos nuo 300 iki 400 mln. litų. Dabar žinome, kad tokie darbai kainuos bent 700 mln. litų. Mažiau 700 mln.

Lietuvai konkuruojant Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, transporto sistemos plėtra tampa svarbiu veiksniu, skatinančiu viso šalies ūkio raidą. Šiuo metu transporto ir logistikos sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir yra viena pirmaujančių šakų Lietuvos paslaugų eksporto srityje. Tačiau norint dar geriau įsitvirtinti Europos rinkoje, svarbu užmegzti glaudžius ryšius su tarptautinėmis transportavimo ir logistikos įmonėmis.

„Vikingo“ geležinkelių projektas Europos Komisijoje laikomas gero bendradarbiavimo Rytų partnerystės transporto srityje pavyzdžiu, šis projektas jau domina ir JAV, sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. „Vikingo“ projektas įdomus Europai ir žinomas Europos Komisijoje kaip pavyzdinis bendradarbiavimo projektas Europos Sąjungos Rytų partnerystės transporto srityje. Šiandien "Vikingu" jau domimasi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose", - ketvirtadienį konferencijoje sakė ministras.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paskatinta prekybos tinklo "Iki", pradeda projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ūkininkų produkcijos patekimo į parduotuves procedūras ir užtikrinti sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą. Prekybos tinklas "Iki" tikisi, kad, supaprastinus sutartis, sutrumpinus procesus ir teikiant Lietuvos ūkininkams reikalingą informaciją, sutarčių su "Iki Ūkio" tiekėjais skaičius šiemet pasieks šimtą.

Sniegu padengti kalnai kyla virš subtropinio paplūdimio – išties nuostabus vaizdas, tačiau iš kitų pajūrio kurortų Sočis išsiskiria savo milžinišku kiekiu betono ir plieno. Tai – milžiniškas projektas, kuris, kaip tikisi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, padės transformuoti šį silpną šalies regioną, rašo naujienų portalas CNN.

KristinaJackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kai kurie ekspertai sako, kad derybose dėl Europos Sąjungos finansų daugelis valstybių daug dėmesio skiria žemdirbių išmokoms, nes jie – stiprūs lobistai, tačiau politologai pasigenda Lietuvos valdžios dėmesio programoms, iš kurių mūsų šalis galėtų tiesti elektros tinklus ir gerinti su Europa jungiančių kelių būklę.

Pirkdami naujai pastatytą būstą, žmonės dažnai situaciją vertina esamuoju laiku – dabar matomą vaizdą ir aplinką, dabartinius kaštus ir pajamas, tačiau retai vertina galimus ilgesnio laikotarpio pasikeitimus, kurie gali visiškai pakeisti būsto vaizdą, vertę ar asmenines galimybes.

Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. Ilgapirščių taikiniu tapusiam verslo inkubatoriui gyvybės turėjęs įpūsti laisvosios ekonominės zonos statusas naudos neduoda užsitęsus Ūkio ministerijos deryboms su pretendentu į jo šeimininkus. Valdyti nesiveržia Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln.

2013-aisiais Vilniuje planuojama užbaigti ne vieną stambų, dešimtis ir šimtus milijonų kainuosiantį projektą. Kai kurių jų įgyvendinimas trunka jau keletą metų, o darbus dažnai stabdo lėšų trūkumas. Šias metais ketinama pabaigti kelis infrastruktūrinius, komercinius bei rekreacinius projektus. Be kitų smulkesnių mieste vykdomų investicijų ir statybų, didžiausi projektai planuojami šie: Keliai ir gatvės Į Vakarinio aplinkkelio II etapą šiemet bus investuota beveik 169 mln. litų.

Rusijos Federacijos vyriausybė nusprendė likviduoti ypatingąją turistinio ir rekreacinio tipo ekonominę zoną „Kuršių nerija“ Kaliningrado srityje. Atitinkamas nutarimas šiandien, gruodžio 22 dienos rytą, paskelbtas ministrų kabineto svetainėje. „Kuršių nerija“ buvo įkurta 2007 metų vasarį ir iki 2009 metų kovo pinigai buvo investuojami į infrastruktūros vystymą.

Beveik 60 metų Kaunui tarnavęs Panemunės tiltas ketvirtadienį buvo padalytas į dvi dalis. Galingas sprogimas nugriaudėjo apie 15.35 val., ir vidurinė tilto dalis nugarmėjo į Nemuną, rašo „Kauno diena“. Į upę sukritusius betono luitus planuojama iškelti. "Sprogdinimo metu į vandenį nukrito 56 tonų svorio konstrukcijos. Panaudojus elektrinius detonatorius jos buvo sutrupintos į nuo 5 iki 20 tonų svorio siekiančius gabalus.

Pastarųjų penkerių metų pokyčius šalies valstybinių kelių infrastruktūroje dauguma respondentų vertina teigiamai, parodė Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu daugiau kaip pusmetį trukusi ir atlikta socialinės informacijos ir mokymų agentūros „Sima“ Lietuvos gyventojų reprezentatyvinė apklausa. Nepaliaujamai augant transporto srautams, net 85 procentai apklaustųjų pasisako už tolesnes investicijas į valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą.

Į Lietuvą įžengusi prabangių viešbučių grupė „Kempinski Hotels“ ne tik lėmė Vilniaus centre esančio viešbučio pastato atnaujinimą, bet ir beveik 5 milijonus litų investicijų į miesto infrastruktūrą. Tokia suma buvo skirta aplink viešbutį esančių gatvių, inžinerinių bei elektros tinklų rekonstrukcijai bei aplinkos tvarkymui.

Lietuvoje viešintis bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) Technologijų vadovas Wilfriedas Grommenas įsitikinęs, kad Lietuva turi realią galimybę tapti lydere pagal IT naudojimą. Lietuvos pranašumas – moderni IT infrastruktūra, didelė interneto skverbtis, aukštas išsilavinimo lygis ir atvira kultūra, sakoma HP pranešime.

Vilniaus savivaldybės taryba pradėjo svarstyti dėl dviejų žemės sklypų – Giedraičių g. 2 ir Fabijoniškių g. 82, - paėmimo visuomenės poreikiams. Tai susiję su miesto infrastruktūros plėtros projektais. Paėmus sklypo, esančio Giedraičių g. 2, dalį visuomenės poreikiams, bus galima praplatinti Lvovo gatvę. Fabijoniškių g. 82 esančio sklypo dalis patenka į suprojektuotos jungiamosios gatvės tarp Ateities ir Ukmergės gatvių ribas.