i. ruginienė

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad įsigaliojęs už pačių darbuotojų pinigus apmokamas testavimas vakcinacijos rodikliams didelės įtakos neturės. Verslininkai pastebi, kad didžioji dalis darbuotojų pasiskiepijo dar prieš pradedant kalbėti apie šią priemonę – tie, kurie norėjo, jau seniai yra pasiskiepiję. Tačiau prieš nepasiskiepijusius darbuotojus verslininkai imasi veiksmų – apmokėti jų testus žada tik su viena sąlyga, pradedama kalbėti apie privalomus skiepus.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo ir sako, kad dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai. Be to, pasigendama aiškumo.  Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.