hubble teleskopas

Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA. Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.

Netrukus po to, kai Neptūnas pirmą kartą po atradimo 1846 metais apkeliavo aplink Saulę, mokslininkai galiausiai apskaičiavo šio dujinio milžino paros ilgį. Kitaip nei kietųjų planetų, dujinių milžinių sukimosi skaičiavimai mokslininkams yra tikras iššūkis, praneša SPACE.com. Merkurijus, Venera ir Marsas iš esmės yra kietos besisukančios uolienos, tačiau dujinės milžinės juda panašiau į besisukantį skystį, besitaškantį ir sūkuriuojantį aplink mažą kietą branduolį.

Astronomai teigia, kad kosmoso gilumoje pastebėti šeši ypač ryškūs blyksniai – tai senos sprogstančios žvaigždės, kurios yra naujo tipo supernovos. „Turime visiškai naują klasę objektų, kurių negali paaiškinti jokie iki šiol matyti modeliai“, – teigia keistų sprogimų tyrimui vadovavęs Robertas Quimby iš Kalifornijos technologijos instituto. Dauguma supernovų sprogimų įvyksta tuomet, kai labai masyvi žvaigždė išdegina visą kurą.

Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą jų neįprastai žemai temperatūrai. Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios žvaigždės masės. Stebino kita – telkinys yra už 20 tūkst.

Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje visatos kūdikystėje. Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 tūkstančius milijonų metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė praėjus 480 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė kosmosas.

Šiame vaizdo siužete – NASA kosminio teleskopo „Hubble“ 2010 metais padarytų nuotraukų rinkinys. Kosmoso vaizdus malda paverčia Indijos kompozitoriaus Ravi Shankaro „Shanti“ mantra.

Astronomams, dirbantiems su orbitiniu teleskopu „Hubble", pavyko sudaryti kol kas detaliausią tamsiosios materijos žemėlapį. Šio projekto rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog masyvūs galaktikų spiečiai galėjo susidaryti anksčiau, nei tikėtasi, dar prieš tamsiajai materijai reikšmingai paveikiant jų formavimąsi.

Pasinaudodami orbitinio teleskopo „Hubble“ surinktais žvaigždžių judėjimo duomenimis, astronomai sukūrė vizualizaciją, parodančią, kaip keisis Kentauro Omega spiečių sudarančių žvaigždžių padėtis dangaus skliaute per artimiausius 10000 metų. Praėjusią savaitę orbitinis teleskopas „Hubble“ užfiksavo toliausią nuo mūsų esantį objektą, kuris nutolęs nuo mūsų 13 milijardų šviesmečių atstumu. Šį kartą jo tyrimų objektas kosminiais mastais yra gerokai arčiau mūsų.

Europos Astronomijos tyrimų organizacija patvirtino, kad kosminio teleskopo „Hubble“ užfiksuota galaktika UDFy -38135539 yra pats tolimiausias žinomas Visatos objektas. „Hubble“ šią galaktiką, esančią už maždaug 13,1 milijardų šviesmečių nuo Žemės, aptiko 2009 metais, tačiau tik dabar Europos šalių astronomai, atlikę stebėjimus didžiuoju Europos pietinės observatorijos (ESO) teleskopu Čilėje, patvirtino, jog tai tolimiausias mokslui žinomas kosminis objektas, skelbia „Space.