holokaustas

96-erių moteris, išgyvenusi Holokaustą, išvežta į Aušvicą ir buvusi uždarta ten kartu su Ana Frank, pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą genocidą, kai ji buvo priversta bėgti iš savo namų Ukrainoje.

Mimi Reinhardt, sudarinėjusi sąrašus vokiečių pramoninkui Oskarui Schindleriui, padėjusius išgelbėti šimtus žydų per Holokaustą, mirė būdama 107 metų, penktadienį pranešė jos šeima. Dirbdama O. Schindlerio sekretore M. Reinhardt turėjo parengti žydų darbininkų, atrinktų Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste veikusiame gete ir turėjusių dirbti šio pramoninko fabrike, sąrašus. Tokiu būdu šie žmonės buvo išgelbėti nuo deportacijos į nacių mirties stovyklas.

Aktorės, laidų vedėjos Whoopi Goldberg (66) vieši pasisakymai apie Holokaustą sukėlė tikrą skandalą – moteris dėl „įžeidžiančių“ komentarų nušalinta nuo televizijos ABC laidos „The View“. Internete po pirmadienio pokalbių laidos „The View“ kilo pasipiktinimų banga –  žmonės reagavo į aktorės Whoopi Goldberg pasakymą, kad „holokaustas nebuvo susijęs rase“, rašo portalas people.com. „Nors Whoopi atsiprašė, aš paprašiau jos skirti laiko, apmąstyti savo komentarų poveikį.

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

  Europos Sąjungos įstatymų leidėjai ketvirtadienį tylos minute pagerbs Holokausto aukas ir pasveikins jį išgyvenusią šimtametę senolę, pasauliui prisimenant nacių režimo vykdytą žydų tautos genocidą ir minint 77-ąsias Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metines.  Margot Friedlander kreipsis į Europos Parlamentą Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) penktadienį griežtai pasmerkė Kinijos bandymus manipuliuoti Holokausto tema. Bendruomenė teigia „su nuostaba ir susirūpinimu“ stebinti Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, jog žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos.

Partizanų Vyčio apygardos vadui kapitonui Juozui Krikštaponiui skiriant apdovanojimus ir įamžinant jo atminimą Ukmergėje padaryta klaida, tokių klaidų gali būti padaryta ir daugiau, sako Lietuvos istorijos instituto istorikas. „Dėl J. Krikštaponio dalyvavimo žydų ir kitų civilių žudynėse istorikams nėra abejonių. Ir čia reikia dėti tašką“, – teigė instituto XX amžiaus istorijos skyriaus mokslo darbuotojas Mindaugas Pocius.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vyriausybės rūmuose Vilniuje susitiko su mokytojais, organizavusiais „Atminties kelio“ minėjimus visoje Lietuvoje. „Nėra žodžių, galinčių perteikti visą įvykusios tragedijos mastą ir skausmą, – juk kalbame apie traumą, kurios padarinius jaučiame dar iki šiol. Bet yra keli dalykai, kuriuos būtinai turime įsisąmoninti, priimti į savo protus ir širdis“, – kalbėjo premjerė.

Lapkričio 25 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė  lankėsi koncerte, kuris skirtas paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines ir Kauno IX forte nužudytų Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Vienos ir Vroclavo žydų atminimą. Valdovų rūmuose styginių kvartetas „Chordos“ atliko retai skambančių  žydų kompozitorių kūrinius.  „Apie istoriją galima kalbėti kaip apie melodiją.

Izraelis surengė gražiausios Holokaustą išgyvenusios senolės konkursą, kuriame susirungė 10 dalyvių. Nors skeptikai sako, kad toks konkursas menkina Holohausto aukas, organizatoriai įsitikinę, kad tai būdas pagerbti moteris, kurios kentėjo, tačiau dabar gali džiaugtis gyvenimu. Konkurso „Miss Išgyvenusioji Holokaustą“ užkulisiuose šurmulys ir paskutiniai pasiruošimai prieš žengiant į sceną. 87-erių konkurso dalyvei Kukai, kuri turi keturis anūkus ir du proanūkius, dailinamas makiažas.

Kaune paminėtos itin žiaurių žydų žudynių – Didžiosios akcijos – 80 metinės. Jos metu, per 9 tūkstančius žydų – vaikų, moterų, senelių – buvo sušaudyti. Prisiminimais dalijasi ir gete vykdytą atranką vis dar menanti kaunietė. „Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė. Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka.

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Popiežius Pranciškus savo pirmą visą vizito Slovakijoje dieną pradėjo susitikimu su šalies prezidente, o vėliau pirmadienį susitiks su žydų bendruomene, kad pagerbtų Holokausto aukas ir atsiprašytų už katalikų bendrininkavimą dėl rasinių įstatymų ir nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais. Pranciškus, kuris keturių dienų kelionę Vengrijoje ir Slovakijoje pradėjo sekmadienį, į prezidentūrą atvyko atrodydamas pailsėjęs.

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Kaune paminėtos „Lietūkio“ garažų žudynių 80-imtosios metinės. Kauno centre naciams okupavus Lietuvą žiauriai nužudyti pusšimtis vyrų, kuriuos sugavo tiesiog gatvėje. Artimieji ir kiti žydai dalijasi jautriais ir sukrečiančiais pasakojimais. Archyvinės nuotraukos, kuriose įmažinti ant žemės gulintys nebegyvų žmonių kūnai, primena siaubingus įvykius Kaune, kai 1941-ųjų birželio 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme įvykdyta egzekucija bemaž 50 žydų vyrų.

Lietuvai minint 80-ąsias Holokausto metines, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad istorijos žiaurumų nepakeisime, tačiau būtina tai prisiminti, kad jie nepasikarotų. Skaudžiai sukakčiai skirtame renginyje – pirmosiose šiemet „Atminties kelio“ eitynėse Gargžduose I. Šimonytė žurnalistams pažymėjo, kad Lietuvai birželis yra sunkus mėnuo, kadangi jis ženklina labai daug tragiškų mūsų istorijos įvykių.

Pasaulis mini Holokausto ir heroizmo aukų atminimo dieną, taip pagerbdamas šešis milijonus nacių nužudytų žydų. Izraelyje žuvusieji pagerbti dviem tylos minutėmis. Simbolinė ceremonija, kalbant maldas už mirusiuosius, vyko ir Paneriuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Seimo nario, konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymus apie Holokaustą. Prezidentas tai pavadino „nesusipratimu“. G. Nausėda Valdo Rakučio elgesį teigia vertinąs neigiamai. „Apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tokią tikrai atmintiną dieną. Kuomet visi dar kartą nusilenkiame ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per antrąjį pasaulinį karą.

Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, reaguodama į parlamentaro Valdo Rakučio komentarą Holokausto tema, reikalauja Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. „Aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju (...) generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. Pabarimai mūsų netenkina.

Seimo socialdemokratai prašo parlamento vadovybę inicijuoti konservatoriaus Valdo Rakučio atleidimą iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų dėl jo pasisakymo apie Holokaustą. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, Seimo komisijų vadovai skiriami atsižvelgiant į frakcijų turimas kvotas. „Jis pareigose atsirado pagal frakcijų susitarimą seniūnų sueigoje, dabar jie taip pat turėtų inicijuoti atšaukimą.

Seimo konservatorių frakcijos atstovo istoriko Valdo Rakučio pasisakymas Holokausto tema yra nepriimtinas, sako Vokietijos ambasadorius  Matthias Sonnas. Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

Kritikos dėl komentarų apie Holokaustą sulaukęs Seimo konservatorių frakcijos atstovas Valdas Rakutis sako savo tekstu siekęs atskleisti platesnį šio reiškinio vaizdą, kad jis daugiau nepasikartotų. „Turime suprasti, iš kur atsiranda tokie dalykai, kaip žmonės elgiasi tokiomis sąlygomis, kad nebūtų daugiau tokio Holokausto. Čia labai aiškus tikslas yra“, – BNS trečiadienio vakarą sakė politikas. Jis tikino, kad neturi jokių antisemitinių nuostatų. „Man tos reakcijos ne visos patinka.

Pasaulis ir Lietuva mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Žiauriai išžudytus ir kankintus artimuosius prisimena ir Lietuvos žydai. Jų gretose yra tokių, kurie per Holokaustą neteko bene pusšimčio šeimos narių ir šią tragediją su savimi nešiojasi iki šiol.

Valdančiųjų konservatorių pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs pasipiktinęs Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Valdo Rakučio komentarais Holokausto tema.

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžia, jog Holokausto siaubas yra visos žmonijos tragedija. „Šiandien mes pagerbiame Holokausto aukas. Šiandien mes prisimename.

Mirė daugybę prestižinių apdovanojimų pelniusi Holokaustą išgyvenusi rašytoja Ruth Klueger , trečiadienį pranešė jos leidėjai Austrijoje. Rašytojai buvo 88 metai, ji mirė savo namuose Kalifornijoje. Leidykla „Zsolnay“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad rašytoja mirė po ilgos ligos naktį iš pirmadienio į antradienį. Už savo kūrinius, kuriuos aprašė išgyvenimus Holokausto metu, rašytoja pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų.

Antradienį pranešta, kad Kaune nuverstas Holokausto aukų paminklas.  Policijos departamento duomenimis, apie vidurdienį pranešta, kad nuverstas Energetikų gatvėje stovėjęs paminklas. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Dėl didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.  Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais. „Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu.

Mirė Vengrijos olimpinė čempionė, Holokaustą išgyvenusi plaukikė Eva Szekely. Moteriai buvo 92-eji, jos gyvybė užgeso gimtajame Budapešte. Vengrijoje E. Szekely buvo tapusi tikrų tikriausia sporto didvyre. E. Szekely buvo daug žadanti plaukikė, bet 1941 m. buvo priversta mesti treniruotes, nes buvo žydė. Fašistinės jėgos Vengrijoje vis blogino žydų gyvenimo kokybę dar iki nacių okupacijos 1944 metais. Tarp 1944 metų gruodžio ir 1945 metų vasario apie 20 tūkst.

Šiemet sukako 75 m., kai buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Holokausto metu žydai buvo priversti palikti savo namus ir gyventi getuose. Juose kentė ne tik badą ir šaltį, bet ir priverstinį darbą, kuris šiandien žinomoms Vokietijos įmonėms padėjo ištverti sudėtingą karo laikotarpį ir užsidirbti. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941 metų birželį vyko baisiausias ir tragiškiausias genocidas, kurio metu žuvo daugiausia žmonių.

Žydų tautos genocidas yra randas ant Lietuvos ir visos žmonijos veido, antradienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Užsienio reikalų ministerijoje atminimo renginyje politikas teigė, kad mes turime „padaryti viską, kad tai nepasikartotų“. „Ta išnaikinta dalis mūsų žmonių, dalis mūsų kultūros niekada negrįš.

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

Lietuvoje kilus skandalui dėl žydų siuntimo į getus, kilo klausimas ir dėl to, ar žmonės suvokė, kad siunčia žydus į mirtį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė savo išvadas: 1941-aisiais žmonės negalėjo žinoti, kad getai yra koncentracijos centrų dalis.  Net ir šių dienų ekspertai pažymi, kad getų sąvoka vis dar kelia sumaištį dėl savo daugialypės reikšmės.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog pastaruoju metu atsirandant vis daugiau antisemitinių grafičių, Baudžiamasis kodeksas galėtų būti papildytas atsakomybe už vandalizmo aktus, nukreiptus prieš žydus. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ir dabar kodekso nuostatos leidžia taikyti atsakomybę dėl tautinės ar religinės nesantaikos kurstymo, todėl tokia nuostata būtų perteklinė.

Neigti Holokaustą nėra viena iš žmogaus teisių, ketvirtadienį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, atmetęs Vokietijos neonacistinių pažiūrų politiko skundą. Vokietijos šiaurės rytinės Meklenburgo Pomeranijos žemės parlamente dirbęs Udo Pastoersas 2012 metais buvo nuteistas už 2010-aisiais pasakytą viešą kalbą, kurioje išreiškė abejonę, ar Holokaustas apskritai vyko.

Vilniuje susirinkę mokslininkai iš kelių šalių nagrinėjo jautrų ir Lietuvoje šiuo metu po padidinamuoju stiklu atsidūrusį nacių teismų ir Holokauste dalyvavusių asmenų kaltės klausimą.

Liūdnai pagarsėjusio nacių gydytojo Josefo Mengele eksperimentus Aušvico stovykloje išgyvenusi Eva Mozes Kor mirė Lenkijoje, keliaudama aplankyti šios Holokausto vietos, pranešė šaltiniai. Rumunijoje gimusi 85 metų E. Mozes Kor visą savo gyvenimą skyrė visuomenės švietimui Holokausto tema. Ji buvo Žvakių muziejaus Tere Hoto mieste Indianoje įkūrėja.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbs kunigus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto. Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose. Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet. „Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravetskis) nedalyvaus Višegrado šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikime Jeruzalėje ateinančią savaitę, pranešė laikraštis „Times of Israel“, remdamasis Lenkijos ambasada Izraelyje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 39 Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus. Dauguma apdovanojimų sulaukė po mirties, juos atsiėmė artimieji. Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką, teigiama Prezidentūros pranešime.

 Lenkijos parlamentarai trečiadienį svarstys naujas Holokausto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už pasisakymus, esą kenkiančius Lenkijos geram vardui. Anksčiau šiemet įsigaliojęs įstatymas numato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

prisimenant XX a. pradžią, daugeliui atmintyje pirmiausiai iškyla to laiko siaubas, žiaurumai ir sunkumai, su kuriais žmonės susidūrė per abu pasaulinius karus. Pasaulis ir šiuo metu nėra toli gražu tobulas ir idealus, bet nėra ką ir belyginti su tais laikais. Tačiau negalime pamiršti savo istorijos, ištrinti ar pakeisti. O likusi medžiaga, nuotraukos ir įrodymai – priminimas mums ir ateinančioms kartoms, kaip gali pasikeisti gyvenimas per vieną akimirką ir kokių sunkumų gali kilti.

Vilniuje ir Panevėžyje penktadienį bus pagerbtas Holokausto aukų atminimas, renginiai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną vėliau vyks ir kituose miestuose. Vilniuje, Užsienio reikalų ministerijoje vyksiančiame renginyje dalyvaus ministras Linas Linkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasados Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler (Efrat Hochštetler), teatrologė, profesorė Irena Veisaitė.

Prancūzijos garbingiausi literatūros apdovanojimai pirmadienį atiteko dviem romanams apie nacius, vienam kurių, pasakojančiam Vokietijos pramonininkų paramą Adolfo Hitlerio iškilimui, atiteko prestižinė Goncourt'ų (Gonkūrų) premija. Erico Vuillardo (Eriko Viujaro) romanas „L'ordre du jour“ (Darbotvarkė) buvo laikomas vienu šio apdovanojimo favoritų.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

 Lietuvos žydų genocido diena bus minima skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai rengiami Merkinėje, kitą savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune. Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai.