hibridinis karas

Lenkijos ir Baltarusijos sieną rugpjūčio 22-ąją nelegaliai bandė kirsti 60 užsieniečių, skelbia lenkų sienos apsaugos tarnyba. Pažymima, kad buvo atskira, itin agresyviai nusiteikusi grupė, kuri puolė pasieniečius ir taikėsi į juos iš ginklo. „Patrulius netoli Dubičės-Cerkevnės gyvenvietės užpuolė agresyvi 20 asmenų grupė iš Baltarusijos, kai kurie iš jų buvo su kaukėmis.

Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį paskelbė telkianti savo darbuotojus pasienio ruožo su Baltarusija apsaugai stiprinti. Tarnyba priėmė sprendimą mobilizuoti pasieniečius „pastarąją parą smarkiai išaugus hibridinei grėsmei Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kai buvo užfiksuoti 96 bandymai neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną“, skelbiama tarnybos pranešime.

Po savaitės vyks NATO viršūnių susitikimas, tiek mūsų, tiek NATO pareigūnai ruošia įvairias saugumo priemones, tačiau mūsų pašonėje, galimai, yra „Wagner“ samdiniai, kiek esame saugūs? Su „Wagner“ samdiniais ir galimybe, kad jie užpuls Lietuvą, yra panašiai kaip su ufonautais. Teoriškai mes visatoje nesame vieni, bet praktiškai nė vieno ufonauto nesutikome. Prieš pradedant kalbėti, ar „Wagner“ grupuotė užpuls Lietuvą, pirmiau pagalvokime, kaip ir kodėl.

Rusija su Ukraina kariauja jau beveik penkis mėnesius, tačiau, kaip praeitą savaitę rusų kariams užėmus paskutinį ukrainiečių valdytą miestą Luhansko srityje – Lysyčianską – Vladimiras Putinas pasakė: „Mes dar nieko rimtai nepradėjome.“ Miesto užėmimas buvo svarbus laimėjimas V. Putino kampanijai, kurios tikslas – visas Ukrainos Donbaso regionas, rašo „The Financial Times“. Tai buvo Rusijai labai reikalinga ir karių nusiteikimą pagerinusi pergalė.

Europos Sąjunga jau pirmadienį priims sankcijas Minskui dėl toliau nuosekliai vykdomo hibridinio karo. Apie tai, kokios sankcijos laukia Lietuvos kaimynės, TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo laikinasis Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas. Kokios sankcijos laukia Baltarusijos ir kas šiuo metu svarstoma? Briuselyje tarp valstybių narių ir ES institucijų yra labai gerai suvokiama, kas vyksta rytiniame ES pasienyje ir ties mūsų siena.

Tūkstančiai žmonių yra naudojami kaip ginklai Lukašenkos hibridiniame kare prieš Europą. Nuo liepos išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, tūkstančiai migrantų įstrigo prie ES sienų. Apie tai komentare rašo Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva. Pateikiame visą komentarą, pasirašytą ministrės vardu.

Darbą Lietuvoje antradienį pradeda NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda, ji teiks paramą šalies institucijoms dorojantis su migrantų krize ir kitu kaimynų spaudimu.

Šią savaitę siūlydamas Lietuvai dialogą autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik nori laimėti laiko, sako Lietuvos prezidentas. „Matau, kad tiesiog mėginama laimėti laiko, mėginama dezorientuoti tarptautinę bendruomenę ir mėtyti pėdas“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ sakė Gitanas Nausėda.

Karai, kaip žinia, ne tik pavojingas, bet ir brangiai kainuojantis bei daug rūpesčių keliantis dalykas. Rezultatas gali pasirodyti visiškai ne toks, kaip buvo iš pat pradžių sumanyta. Tai ką daryti kurios nors iš šalių vadovybei, kuriems labai jau trukdo ramiai naktimis miegoti kažkuri kita valstybė, tačiau tuo pačiu nesinori prisiimti milžiniškos rizikos? Štai čia ir susiduriame su hibridiniu karui. Jūsų kariai ramiai sau tūno barakuose, laivynas – uostuose.