heidaras alijevas

Auganti įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano piliečių šiandien trumpam pasijuto centrinėje Vilniuje gatvėje – Gedimino prospekte. Į protesto akciją prie Vengrijos ambasados susirinkusi grupelė armėnų vėliau patraukė Azerbaidžano ambasados link. Prie Lukiškių aikštės, kitoje gatvės pusėje, juos pasitiko saujelė azerbaidžaniečių.

Į klausimą, kokia yra Azerbaidžano politikos orientacija – rytietiška ar vakarietiška, atsakyti nėra paprasta. Dauguma buvusių sovietinių respublikų tebėra Maskvos įtakos zonoje, tik kai kurios iš jų pasirinko vakarietišką raidos kelią.

Centrinės Azijos regiono dalis prie Kaspijos jūros, kaip ir kitoje jūros pusėje esantis Azerbaidžanas, turtinga energetinių išteklių. O kur gausu žaliavų klodų, ten link krypsta ir mūsų kaimynės Rusijos interesai. Rusijos Federacija, valdant ir Vladimirui Putinui, ir dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, vamzdynus laiko viena reikšmingiausių strategijos įgyvendinimo priemonių.

Ilhamas Alijevas oficialiai iškeltas kandidatu į valstybės vadovo postą per spalio 15 d. vyksiančius prezidento rinkimus. Toks sprendimas šeštadienį buvo priimtas vienbalsiai valdančiosios partijos „Jeni Azerbaidžan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) suvažiavime. I. Alijevas suvažiavime, kuriame dalyvavo per 600 delegatų, savo kalboje pabrėžė, kad pastaraisiais metais Azerbaidžanui pavyko pasiekti nemažų pasiekimų visose gyvenimo srityse ir užimti pirmaujančios valstybės pozicijas regione.

Politologai Mauzeris su Surskiu, metę platų žvilgsnį į posovietinę erdvę, prognozuoja, kad į Lietuvą ateis žibuoklių revoliucija. Paskui aptaria Tarptautinės Baltijos akademijos teikiamus privalumus. Surskis: Oi, kaip džiugu, Mauzeri, džiaugiuosi, kad XXI amžiuje postsovietinėje erdvėje laimi demokratinės revoliucijos. Mauzeris: Pritariu, gruzinai nusivertė Ševarnadzę, Ukraina Kučmą nubuksavo, Heidaras Alijevas spėjo numirt, nelaukė... Surskis: Jo, va dabar jau Kirgizija juda.

Prezidento Rolando Pakso skandalui prasidėjus pasigirdo balsų, kad prezidento rinkimų sistemą reikia keisti. Priežastis: sistema, kurioje išrenkami asmenys, tokie kaip R. Paksas, negali būti gera. Bet ar iš tikrųjų kitoks rinkimo būdas pagerintų valstybės vadovų kokybę? Į šį klausimą nelengva atsakyti, bet pabandyti galima. Dabartiniu rinkimo būdu naudojamasi daugelyje demokratinių valstybių. Jis grindžiamas principu, kad visi piliečiai tiesiogiai nusprendžia, kas bus valstybės vadovas.

Šiandien Vakarų spaudos apžvalgininkų akiratyje - Azerbaidžano prezidento rinkimai, NATO greitojo reagavimo pajėgos, Irako atkūrimo modelis, JAV dominavimo tarptautinėje bendruomenėje ir visuotinio klimato atšilimo problemos. Trečiadienio (10.15) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis.

Azerbaidžane prasidėjo eiliniai prezidento rinkimai, kuriuose pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų nedalyvauja dabartinis šalies prezidentas Heidaras Alijevas, nusprendęs perduoti valdžios estafetę sūnui - šalies premjerui Ilhamui Alijevui. Rinkimų apylinkės atidarytos visoje šalyje nuo 8 val. ryto vietos (6 val. Lietuvos) laiku 124 rinkimų apygardose. Balsavimas vyks iki 19 val. vietos laiku.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo rugpjūčio pradžios besigydantis senasis Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas atšaukė savo kandidatūrą Azerbaidžano prezidento rinkimuose, kurie vyks spalio 15 dieną. "Esu įsitikinęs, kad greitai pasveiksiu ir grįšiu į tėvynę, kad būčiau kartu su saviškiais. Šiandien aš atsiimu savo kandidatūrą Ilhamo naudai", - taip, anot Azerbaidžano naujienų agentūros, sakęs H. Alijevas. Jo sūnus I. Alijevas yra Azerbaidžano ministras pirmininkas.