gyvybės zona

NASA Ameso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t.y., toji planeta yra gyvybės zonoje. Th. Barclay su kolegomis „Kepler“ duomenų masyve rado duomenų apie penkių planetų sistemą. Atokiausiai nuo žvaigždės skriejanti planeta yra netoli tolimesnio gyvybės zonos pakraščio, skelbia „News.discovery.

Kosminis teleskopas „Kepler“ jau yra aptikęs pusketvirto tūkstančio kandidačių į egzoplanetas, o oficialiai jau patvirtintas daugiau nei 1000 aplink kitas žvaigždes esančių pasaulių egzistavimas. Pliki skaičiai ne taip kaitina vaizduotę, kaip šis „Popsci.com“ paskelbtas vizualinis jų atspindys. Šioje iliustracijoje pavaizduotos visos iki šio laiko atrastos egzoplanetos, esančios 60 šviesmečių spinduliu nuo Žemės.

Maždaug kas penkta savo fizinėmis charakteristikomis į Saulę panaši žvaigždė gali turėti planetą, kuri savo dydžiu ir mase galėtų būti Žemės kopija. O artimiausia egzoplaneta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti vos už 15 šviesmečių. Tokias prielaidas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbia Kalifornijos universiteto Berklyje astronomai.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vien tik mūsų galaktikoje gali egzistuoti iki 60 milijardų egzoplanetų, kuriose yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, praneša „Space.com“. Šiaurės vakarų universiteto (JAV) mokslininkų grupė parengė kompiuterinius modelius, kuriuose buvo nagrinėjami oro ir drėgmės judėjimo aplink raudonosiomis nykštukėmis vadinamas žvaigždes skriejančiose planetose ypatumai.

Tarptautinė mokslininkų grupė palyginti netoli nuo Saulės esančioje planetų sistemoje aptiko tris vadinamąsias „superžemes“ – į Žemę panašias egzoplanetas, skriejančias gyvybės zonoje. Apie šį atradimą pranešę mokslininkai teigia, kad aplink už 22 šviesmečių nuo Žemės esančią „Gliese 667C“ žvaigždę skrieja net trys egzoplanetos, kuriose gali būti sąlygos nežemiškai gyvybei.

Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkai mano, kad potencialiai gyvybei tinkamų planetų skaičius yra didesnis nei buvo manoma iki šiol. Tokią prielaidą verčia daryti naujausio šiame universitete atlikto tyrimo rezultatai, kurie bus paskelbti žurnale „Astrophysical Journal Letters“, skelbia „ScienceDaily“. Pensilvanijos universiteto mokslininkas Ravi Kopparapu pareiškė, kad nauji potencialių gyvenamų egzoplanetų paplitimo tyrimai leidžia manyti, kad jei imtumės tirti 10 Saulei artimiausių žv...

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta. Kaip tik pagal gyvybės poreikius ir kaip tik tiek, kiek pakanka, kad vanduo būtų skysto būvio. Tačiau astronomai skaičiavimais patikslino „gyvybės zonos“ ribas ir paaiškėjo, kad Žemė, kurioje gyvybė tarpsta, yra pačiame šios zonos pakraštyje.

Naujas gyvybei tinkamų planetų, skriejančių apie labiausiai paplitusio tipo žvaigždes mūsų galaktikoje, tyrimas gali turėti rimtų pasekmių nežemiškos gyvybės paieškoms. Mokslininkai, naudodami Europos kosmoso agentūros HARPS spektrografą Čilėje, nagrinėjo 102 raudonųjų nykštukių Paukščių Take grupę. Šio tyrimo pagrindu gauti rezultatai liudija, kad 41 proc.

Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai. Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC. Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.