gyvybė žemėje
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „gyvybė žemėje“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „gyvybė žemėje“.
Naujas mokslo atradimas pakeis gamtos mokslų vadovėlius
Gyvybė Žemėje yra dar senesnė negu iki šiol galvojome, ketvirtadienį paskelbė Australijos mokslininkai, kai surado fosilijų, susidariusių prieš 3,7 mlrd. metų. Suakmenėję dariniai, vadinami stromatolitais, išsilaikė senovinėse uolienose, rastose prie Grenlandijos ledynų pakraščio. Šie dariniai apie 220 mln. senesni negu iki šiol ankstyviausiais gyvybės pėdsakais laikytos fosilijos.
Mokslininkai atskleidė, kas nulėmė gyvybės atsiradimą Žemėje
Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o pirmadienį buvo paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų. Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.
Astrofizikai: Žemė gali būti vienintelis gyvybės lopšys visatoje
Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.
Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą (angl.
Ežeras Antarktidoje saugo Žemės praeities paslaptis
3 km ledo gylyje slypintis ežeras gali atskleisti, kaip atrodė gyvybė Žemėje prieš milijoną metų ir suteikti informacijos apie nežemišką gyvybę.
Telegraph.co.uk rašoma, kad jau netrukus grupė britų mokslininkų planuoja išvykti į Antarktidą, kur tikisi tapti pirmaisiais žmonėmis, kuriems pasisekė pasiekti vieną iš 387 ežerų, esančių šiame žemyne.
Gyvybei trūkstamų elementų galėjo atgabenti meteoritai
Meteoritas, rastas Antarktidoje, gali suteikti svorio argumentui, kad gyvybei Žemėje impulsas buvo duotas iš kosminės erdvės.
Meteorito cheminė analizė rodo, kad jame daug amoniako dujų. Jose yra azoto, randamo baltymuose ir DNR, kurie formuoja gyvybės pagrindą.
Gyvybė Žemėje – nežemiškos kilmės?
Daugėja įrodymų, kad gyvybė Žemėje susiformavo ne savaime, o buvo „pasėta“ iš kosmoso atkeliavusių asteroidų ir kometų, praneša BBC.
Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kaip amino rūgštys – esminės gyvybės sudedamosios medžiagos – galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Amino rūgštys yra į dešinę arba į kairę pusę susuktos spiralės formos molekulės.
Nauja hipotezė apie sudėtingos biologinės gyvybės atsiradimą Žemėje
Kai prieš 4 mlrd. metų Žemėje atsirado gyvybė, ji buvo itin paprasta, vertinant pagal šiuolaikinius „standartus“.
Daugiau kaip milijardą metų Žemėje dominavo bakterijos ir kiti į šiuolaikines vienaląstes bakterijas panašūs organizmai. Tačiau maždaug prieš 2 milijardus metų atsirado nauja gyvybės forma, kuri radikaliai pakeitė visą tolesnį gyvybės vystymąsi.
Kiekvienas daugialąstis organizmas – klevas, grybas, pelė ar žmogus – atsirado iš eukariotų, arba branduolį turinčių ląstelių.
REKLAMA
REKLAMA