gydytojai

Žiniasklaidai turint informacijos apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planus surinkti duomenis apie daugiau nei 1,5 etato turinčių medikų darbo krūvius ir svarstyti perteklinių etatų mažinimą, ministras Linas Kukuraitis neatmeta tokių planų. „Aš irgi girdėjau, kad reikėtų patyrinėti. Mat jeigu taip yra, tada nepaisoma Darbo kodekso nustatytos tvarkos, dirbamų valandų.

Nuo lapkričio 1 d. – gera žinia pacientams. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino tvarką, pagal kurią tam tikrais atvejais akių ligų gydytojo konsultaciją bus galima gauti skubos tvarka – per 14 dienų. Be to, daliai pacientų taps prieinamos ir nuotolinės oftalmologo konsultacijos.

Po rugsėjį įvykusios „UTMA“ kovos Dominykas Dirkstys išvyko į Tailandą. Apie karjeros pabaigą užsiminusiam kovotojui netilo raginimai pateikti medicininį išrašą, įrodantį, kokią traumą jis iš tiesų patyrė dvikovoje prieš Sergejų Maslobojevą. Galiausiai penktadienio rytą D. Dirkstys nutraukė tylą ir savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo ilgai lauktu dokumentu. Paviešino gydytojo išrašą Nuotraukoje užfiksuotos gydytojo išvados.

Gydytojų viliojimui pinigai neslūgsta – Panevėžio ligoninė naujam specialistui nusprendė pasiūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Tokia išmoka lauktų bet kurios srities gydytojo, atvykusio dirbti į Panevėžio ligoninę. Panevėžio ligoninė – toli gražu ne pirmoji, kuri pinigais bando prisikviesti trūkstamus gydytojus. Yra įstaigų, siūlančių ir 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Tačiau į „viliotinius“ pinigais įsisukusios įstaigos pripažįsta, kad tai – tik laikini sprendimai.

Nuo lapkričio 1 d. pacientai galės skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais.

Jau nuo spalio pirmos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) permeta daugiau darbų nuo gydytojų ant slaugytojų pečių. Nenustebkite, kad nuo šiol slaugytojas paskirs kai kuriuos tyrimus, įvertins jų rezultatus. Nors ministerija kone prieš porą savaičių paskelbė, kad ši tvarka įsigalios nuo spalio 1-osios, tačiau aiškėja, kad sveikatos apsaugos ministras jos dar nepasirašė ir nežinia, ar spės pasirašyti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Klaipėdos universiteto ligoninė 2026-ųjų pirmąjį pusmetį skaičiuoja 4,9 mln. eurų veiklos nuostolius. Įstaigos direktorius Audrius Šimaitis sako, jog ketverius metus besitęsiantis pajamų deficitas pradeda kelti rimtus iššūkius.  „Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.

Panevėžyje pacientus pasitinka daugiau nei už 3 milijonus eurų rekonstruota konsultacijų poliklinika. Tačiau gyventojai sako, kad reikia ne naujų sienų, o gydytojų. Mat norint pakliūti pas kai kuriuos specialistus, tenka laukti pusmetį ir ilgiau. Pavyzdžiui, laukti kardiologo konsultacijos gali tekti ir 8 mėnesius, akių gydytojo – dar ilgiau.  Plačiau apie tai –TV3 Žiniose.

Klaipėdos rajone neaiškiais vaistais apsinuodijo trimetė. Mergytė skubiai išvežta į uostamiesčio vaikų ligoninę. Medikai sako, kad tokių nelaimių nemažėja, mat tėvai vaistus palieka pasiekiamoje vietoje. Dažniausiai vaistais vaikai apsinuodija viešint svečiuose.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Iš Klaipėdos rajone esančių namų į uostamiesčio vaikų ligoninę greitoji atvežė vos trejų metukų mergytę. Mažylė apsinuodijo vaistais.

Norint patekti pas gydytoją specialistą dažniausiai pirmiausia tenka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą. Vis dėlto ši taisyklė galioja ne visada – kai kuriais atvejais pas specialistą galima registruotis tiesiogiai. Dalinamės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, kada siuntimo nereikia ir kokias sąlygas svarbu žinoti, kad suteiktos paslaugos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Į sveikatos apsaugos ministro kėdę sėdęs Linas Kukuraitis patvirtino neatmetantis savo pažado 30 procentų sumažinti eiles pas gydytojus ir vadina tai tik pačiu mažiausiu tikslu. Naujasis ministerijos vadovas įvardijo pirmuosius savo darbus – nuo virškvotinių paslaugų apmokėjimo ligoninėms iki ryžtingų pokyčių mokyklose ir pasirengimo krašto gynybos iššūkiams. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.

Per mažiau nei dvi savaites Lietuvoje atliktos kelios dešimtys gyvybiškai svarbių organų transplantacijų, tačiau daugėja šeimų, atsisakančių po mirties aukoti artimųjų organus donorystei. „Liepos mėnuo – tai yra tikrai turbūt ryškiausias, geriausias mėnuo visoje Lietuvos donorystės istorijoje, kiek transplantacijų yra padaryta iš viso ir kiek žmonių buvo išgelbėta tokiu būdu. Tai tikrai yra rekordinis skaičius.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta neva stebuklingų preparatų – peptidų reklamos: tiekėjai žada įspūdingus išvaizdos pokyčius, spindinčią odą, krentantį svorį, ataugančius ir žvilgančius plaukus, didžiulius raumenis. Tačiau gydytojai griebiasi už galvų: taip sparčiai tarp jaunuolių populiarėjantys švirkštais į kūną leidžiami skysčiai – neaiškios kilmės ir kliniškai nepatvirtinti.

Liepos 1 d. įsigalioja Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis medikams įteisinama galimybė teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Nauja tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galios gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams.

Seimas ketvirtadienį nutarė sukurti keliasdešimt papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, kuriose studijuoti norintys būsimi medikai privalėtų kurį laiką atidirbti regionų sveikatos priežiūros įstaigose. Pakeitimams pritarė 82 parlamentarai, prieš buvo 23, o dar aštuoni susilaikė.

Garsiai nuskambėjus pasipiktinimams dėl vieno Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojo ir kilusių abejonėms dėl jo profesinės kvalifikacijos, atsakingos institucijos pateikė išaiškinimą, kaip gydytojams yra išduodamos licencijos Lietuvoje. Socialiniuose tinkluose išplitus artimųjų istorijai apie esą netinkamą gydytojo elgesį Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, pasipylė daug įvairių žmonių reakcijų, netrūko pasipiktinimo ir net įžeidimų.

Seime liko tik vienas žingsnis iki naujos tvarkos būsimiems gydytojams palaiminimo. Pagal ją dalis įstojusiųjų mokytis į finansuojamą rezidentūros vietą privalės 5 metus atidirbti konkretaus rajono gydymo įstaigoje. Savo ruožtu gydytojas Karolis Kilčauskas svarstė, kad eilinį sykį gydytojų trūkumo problema sprendžiama ne nuo to galo.

Paaiškėjus, kad per įsilaužimą į sistemą galėjo būti pasiekta 62,2 tūkst. gydytojų duomenų, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) teigia vertinanti galimą incidento poveikį ir užtikrinanti papildomas saugumo priemones. „Nustačius incidentą buvo aktyvuotos reagavimo procedūros ir kartu su specialistais imtasi visų būtinų veiksmų galimai neteisėtai prieigai sustabdyti.

Dažnai girdimą pacientų pasipiktinimą dėl didelių eilių gydymo įstaigose neretai lydi ir pačių medikų skundai dėl darbo sąlygų ir per mažų atlyginimų. Nors kasmet su ministerija suderama dėl jų augimo, neatrodo, kad tai atliepia poreikius. Kita vertus, kiek gi atlygio turėtų gauti gydytojas, kad jau būtų pakankamai? Kokia gi turėtų būti, kaip dažnai pabrėžiama, ori gydytojo alga? Reakcijos šiuo klausimu neretai būna nevienareikšmės.

Naujausias tyrimas atskleidė paradoksą – medikai, kurie turi daugiausiai žinių, kaip gyventi sveikai, serga ir miršta nuo kai kurių ligų dažniau nei kitų profesijų žmonės. Ypač prasta jų psichologinė būklė – vieno Vilniaus gydytojo atlikta apklausa parodė savižudybių riziką kas ketvirtam medikui. Kas penktas slaugytojas turėjo sunkių depresijos požymių. Medikai įvardijo to priežastis – didelis darbo krūvis, įtampa, netinkamas vadovų elgesys, mobingas.

Prasidedant deryboms dėl 2027 m. medikų kolektyvinės šakos sutarties sąlygų, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad medikai reikalaus, jog ministerijai priimant sprendimus šie būtų suderinti su profesinių sąjungų bei šalies gydymo įstaigų administracijomis. „Medikams rūpimas klausimas – dėl suderinamumo.

Tarp gydytojų ir vaistininkų – dešimtmečius trunkantis „karas“, nuo kurio labiausiai nukenčia pacientai. Gydytojai piktinasi, kad vaistininkai kritikuoja medikų skirtą gydymą ir taip pakerta jų autoritetą paciento akyse. O vaistininkai teigia, kad patys gydytojai receptuose padaro klaidų, dėl kurių jie kartais net negali parduoti vaistų pacientams.

Moters bauginantys simptomai metų metus buvo ignoruojami gydytojų. Tik ištyrusi savo giminės istoriją ji suprato, kas vyksta. Teksaso valstijoje, Baytown mieste gyvenanti Tabatha Spacek daugelį metų kentė sekinančius simptomus, kurių gydytojai nesugebėjo paaiškinti – kol galiausiai genetinis tyrimas patvirtino rimtą ligą, pramešė People. Kamavo stiprus pilvo skausmas Kaip ji pasakojo Houston Chronicle, pirmuosius sutrikimus pastebėjo dar būdama 15-os.

Reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi tik kiek daugiau nei trečdalis šalies gyventojų. Nors dauguma apie galimybę nemokamai pasitikrinti žino, dalis žmonių vis dar delsia arba išvis nesikreipia į medikus. Vieni sako nematantys poreikio tikrintis, jei jaučiasi gerai, kiti kaip priežastį išskiria laiko stoką ar baimę sužinoti blogus rezultatus.

„Tušti koridoriai“, „visi gydytojai kažkur pasislėpę“, „eilės didžiulės, o atėjus – tuščia“. Kokių tik nusiskundimų neliejo pacientai dar pandemijos metu įvedus griežtesnę patekimo pas gydytojus tvarką. Gydymo įstaigos gi pabrėžia, kad prie kabinetų nutįstančios ilgos gyvos eilės, kai dalis pacientų nori „tik paklausti“ – jau praeitis.  „Kai metus laiko lauki vizito, ir dar gydytojas 1,5 val.

Nuo gegužės 1 d. įsigalios pacientams svarbūs pokyčiai, tačiau, pasak specialistės, jie nėra tokie palankūs, kaip bandoma pateikti. Taip pat netyla diskusijos dėl jaunųjų medikų siuntimo dirbti į regionus – vieni tai laiko būtinu sprendimu mažinant specialistų trūkumą, kiti įžvelgia grėsmę gydytojų pasirinkimo laisvei. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė.

Panevėžyje – kritinė situacija dėl patekimo pas gydytojus oftalmologus. Pasirinkimų pacientai turi nedaug – stoti į virš 700 jau laukiančių pacientų eilę arba kreiptis privačiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinika apskritai sustabdė registraciją net į laukimo eilę. Ilgos eilės pas gydytojus stebina retą, tačiau konkretūs atvejai pribloškia. Štai Panevėžyje net ir per kelis mėnesius patekti pas gydytoją oftalmologą viešojoje įstaigoje šansų mažai.

Atrodo, skundai dėl sveikatos sistemos niekad nesiliauja – juos lieja ir pacientai, ir nestokoja patys gydytojai. Ar išties viskas taip blogai ir kokių pokyčių ruošia valdžia? Kalbėdamas apie didžiausius šiandienos iššūkius sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis pasakojo, kad šiandienos vadinama sveikatos reforma yra pastatyta ant kelių atramų.   „Viena iš jų buvo tų nenorimų priemokų panaikinimas.

Niekas neprieštaraus, kad gydytojas gydytojui nelygus, tačiau pacientų patirtys rodo, jog medikų dėmesingumo pakanka ne visada. Štai vilnietis Gediminas pasakojo, kad po paskutinio profilaktinio patikrinimo rimtai nusprendęs pakeisti savo šeimos gydytoją.  „Ar tam moku privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), kad ChatGPT klausinėčiau apie savo sveikatos būklę?“ – piktinosi jis. Gediminas (tikrasis vardas ir aprašoma klinika žinoma, – red. past.

Antrus metus Lietuvoje veikiant tvarkai, kai agresyviems ar priekabiaujantiems pacientams medikai gali neteikti pagalbos, šeimos gydytojai ją norėtų įteisinti ir poliklinikose, kad agresyvius pacientus būtų galima išrašyti iš apylinkės ir neteikti jiems paslaugų.  Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tam kol kas neuždega žalios šviesos.

Vienai Kolorado valstijos moteriai sprendimas neiti pas gydytoją išgelbėjo gyvybę. 2025-ųjų gruodžio rytą pabudusi pavargusi, Launice Freeny-Brown nusprendė atšaukti tą dieną suplanuotą vizitą pas gydytoją, kaip ji prisiminė vaizdo interviu, kuriuo pasidalijo 12News ir WDIV. „Atsibudau apie 4 valandą ryto ir pajutau, kad krūtinė pulsuoja, jaučiausi labai išsekusi“, – pasakojo Freeny-Brown. – „Kai atsikėliau, pasakiau sau, kad turiu paskambinti ir atšaukti tą vizitą.

Rasa Levickaitė-Šerpytienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo patirtimi Tauragės ligoninėje. Savo įraše ji atvirai aprašė, kaip, pajutusi stiprius apsinuodijimo simptomus, ankstyvą rytą kreipėsi į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių. Moteris teigia, kad nepaisant prastos savijautos, pagalbos teko laukti ilgiau nei valandą, o situacija ją ne tik išgąsdino, bet ir nuvylė. Pasak jos, šis išgyvenimas paliko kartų jausmą ir privertė suabejoti sistemos veikimu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerija socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją pacientams apie vizitų pas gydytojus atšaukimą. Įraše paaiškinama, ar atšaukus suplanuotą konsultaciją lieka galioti gydytojo išduotas siuntimas. Taip pat gyventojams primenama, kad negalint atvykti į vizitą būtina apie tai informuoti gydymo įstaigą.

Nors nuo sausio 1 d. medikai vylėsi sulaukti atlyginimo kilimo, dalis jų jaučiasi vėl tik maitinami pažadais. Profesinės sąjungos piktinasi, kad jei vienur atlyginimai buvo pakelti, kitur tai padaryta tik formaliai. Dar kitur medikai palikti nežinioje. Sveikatos apsaugos ministerija neskuba vertinti situacijos, mat dar laukia naujausių duomenų.

Iki 60 tūkst. eurų vienkartinės išmokos, 50 tūkst. eurų paskatos šeimos gydytojams ar studijų finansavimas būsimiesiems specialistams – tokiomis sumomis regionų savivaldybės bando spręsti gydytojų ir slaugytojų trūkumo problemą. Utena, Rokiškis, Joniškis bei Šilalė renkasi skirtingus modelius – nuo finansinių paskatų iki ilgalaikių investicijų į studijas ir stipendijas. Tačiau jaunieji gydytojai perspėja, kad vien pinigai ilgalaikio pasilikimo regione negarantuoja.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėja gyventojus dėl naujos sukčių apgaulės. Ji paragino neperduoti jokių savo duomenų sveikatos įstaigų atstovais prisistatantiems ir į gyventojų namus besibeldžiantiems žmonėms. Žinia apie tai SAM pasidalino socialiniame tinkle.

Onkologai skelbia nerimą keliančią žinią – pastaraisiais metais vis daugiau žmonių vienu metu serga keliomis onkologinėmis ligomis. Prognozės dar niūresnės – ateityje vėžio diagnozę išgirs kas antras. Jau dabar Lietuvoje nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkst. žmonių, dažniausiai dėl to, kad į gydytojus kreipiasi pavėluotai. Deja, pagal profilaktines programas tikrintis ateina tik pusė, o vėlyva stadija gali reikšti ir mirties nuosprendį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Trumpas narkotikų vartojimas pramogai, viena tabletė klube ar tik „žolytė“ – taip dažnai bandoma nusiraminti save. Tačiau gydytojai mato kitą pusę – psichiatrijos stacionarus vis dažniau patenka visai jauni žmonės, o psichozės būna tokios masyvios, kad iš jų išvesti kartais prireikia savaičių.

Chirurgo darbe susikaupimas, racionalumas ir tikslumas – neatskiriama darbo dalis. Vis tik net ir čia laikomasi tam tikrų prietarų ar girdimi posakiai, keliaujantys iš lūpų į lūpas. Pavyzdžiui, Utenos ligoninės chirurgai operacinėje niekada nedaro vieno dalyko – manoma, kad jis gali atnešti nelaimę. Plačiau apie chirurgų prietarus ar per daugybę metų prigijusius posakius socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi VšĮ Utenos ligoninė.

Medikų trūkumas, regionų ateitis ir vėlai diagnozuojamos ligos – trys spragos, kurios kainuoja brangiausiai. Ministerija siūlo papildomą rengimą, žada stiprinti rajonus ir ragina žmones aktyviau naudotis prevencijos programomis. Bet ar sistema šiandien pajėgi išlaikyti tempą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene.

Ilgos eilės pas gydytojus, ypač – tam tikrus specialistus, išlieka didžiulis skaudulys Lietuvoje. Viena to priežasčių – gydytojų trūkumas, arba neretai – netolygus jų pasiskirstymas. Kol regionai viliodami vienus specialistus neriasi iš kailio, kiti pasirenka didesniu ar net pilnu krūviu dirbti privačiose įstaigose. Nemažai dirbančių gydytojų – pensinio amžiaus arba esantys per žingsnį nuo jo.

Knygų autorius Tomas Kriščiūnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautriu pasakojimu apie netikėtą ir sujaudinusią patirtį Kauno klinikose. Vyras atvirai papasakojo apie netikėtą situaciją, kai teko skubiai vežti dukrą į gydymo įstaigą po smūgio į galvą treniruotės metu, ir emocijas, kurias sukėlė gydytojų profesionalumas bei žmogiškas dėmesys.

Jungtinėje Karalystėje penkiems mėnesiams nuo darbo nušalinta šeimos gydytoja po to, kai darbo dienos pabaigoje į savo grafiką įrašė du neegzistuojančius pacientų vizitus, siekdama laiku pasiimti vaikus iš mokyklos, rašoma „New York Post“. 43 metų gydytoja Helen Eisenhauer 2024 metais dirbo Stenhouse medicinos centre Arnolde, Anglijoje. Vieną popietę ji suplanuotais, tačiau realiai neįvykusiais vizitais „užblokavo“ laiką darbo dienos pabaigoje.

Nauji metai kaip visada atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.

Gydytoja atskleidė nerimą keliančią priežastį, dėl kurios ji nusprendė „išmesti savo karšto oro gruzdintuvę“, paaiškindama pagrindinius pavojus. Gydytoja paaiškino, kodėl nusprendė atsisveikinti su šiuo populiariu virtuvės prietaisu. Ji aiškino, kad yra susirūpinusi galimais pavojais, susijusiais su jo naudojimu, rašoma unilad.com. Atsisakė karšto oro gruzdintuvės Karšto oro gruzdintuvės tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, ir nesunku suprasti, kodėl.

3 šalies gydymo įstaigos paskelbė stabdančios kai kurias planines operacijas, tyrimus ir konsultacijas, nes viršijo numatytą paslaugų limitą. Ligonių kasos pareiškė, kad dėl to kalti šių įstaigų vadovai – esą Elektrėnų ir Kretingos ligoninių bei Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro direktoriai skirtus pinigus turėjo tolygiai paskirstyti visiems metams. Kretingos ligoninėje, nors yra ir kvalifikuotų gydytojų, ir aparatūra, nuo šiandien sustabdytos planinės operacijos.

Seimas šią savaitę priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo kitų metų liepos įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Už šiuos pakeitimus vieningai balsavo 97 Seimo nariai. Tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galios gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams.

Nors VUL Santaros klinikas purtantį skandalą dėl išeinančių neurochirurgų sveikatos apsaugos ministrė pavadino viso labo „komunikacine krize“, aiškėja, kad tokia situacija ligoninėje galimai ne išskirtinė. Gydytojų liudijimai atskleidžia, kad labai panašūs įvykiai prieš dvejus metus vyko ir kitame skyriuje, kur gydomi vaikai.

Gydytojai galės teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos. Tokią galimybę jiems sudarė Seimas, priėmęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį jas vienbalsiai parėmė 97 Seimo nariai. Beje, konsultuoti nuotoliniu medikai galės tik tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ir paciento nereikalingas.