gydytojai

Tv3.lt redakciją pasiekė pasipiktinusios skaitytojos, dvimečio mamos Aistės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laiškas. Moteris tikina, kad kraujo ėmimo procedūros metu slaugytojos netinkamai elgėsi su jos mažamečiu vaiku, spaudė, elgėsi grubiai, o personalas pačią moterį žemino. Savo ruožtu Kauno klinikų atstovai tikina, kad tokių procedūrų metu šalia mažamečių vaikų visada rekomenduojama likti ir jų mamoms bei taip sukurti jaukesnę atmosferą.

Net trečdalis vaikų į mokyklą šiemet eina neturėdami sveikatos pažymų. Tėvai, anot medikų, nebeskuba, mat jokio termino, iki kada reikia jas pristatyti, nebeliko. Tačiau medikai labai susirūpinę vaikų sveikata. Vis daugiau jų su prastu regėjimu, kreivu stuburu ir nutukę. Mokslo metai jau prasidėję, o trečiaklasė Meda tik dabar sėdasi į odontologo kėdę kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Nuėję pas šeimos gydytoją dėl aukštos temperatūros ar padidėjusio kraujospūdžio, nenustebkite, jei būsite paprašyti suskaičiuoti, kaip dažnai kilnojate alkoholio taurelę ar bokalą. Alkoholio vartojimo testai – jau poliklinikose, ir tai dar vienas ministro Verygos mėginimas blaivinti tautą. Esą jei šeimos gydytojas laiku pastebės, kad geriate per daug, medikas galbūt jus atves į protą.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

 Kazimieras iš Šiaulių sulaukė medikų akibrokšto. Greitąją pagalbą išsikvietęs vyras buvo nuvežtas į ligoninės priimamąjį, kur turėjo praleisti aštuonias valandas. „Šiaulių ligoninės priimamasis tai gyvų nabašninkų rojus. Ten guli guli, jeigu nepadvesi, namo eik“, - laidai „Prieš srovę“ skundžiasi pensininkas, Šiaulių ligoninės priimamąjį vadinantis kuo tikriausiu morgu.

Sveikata – brangiausias turtas. Dėl to vieningai sutaria ir pacientai, ir medikai, bet dėl šio turto apsaugos požiūriai išsiskiria. Pacientai kaltina medikus dėmesingumo stoka, o šie atkerta, kad jei sergantieji neužsiimtų savigyda internete ir kruopščiai laikytųsi gydytojų nurodymų, sveiktų greičiau. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti specialistai sutaria, kad šias problemas padėtų išspręsti abipusė pagarba ir pasitikėjimas.

Ar dažnai maudotės duše? Tikėtina, kad dirbate arba mokotės, todėl tikriausiai atsakėte, kad kasdien. Tie, kurie sportuoja, dažnai maudosi net du kartus per dieną, kaip ir šiltųjų kraštų gyventojai. O ką pataria gydytojai ir mokslininkai? Juk ir per dažnai naudotis dušu negalima. Dažnas JAV gyventojas duše maudosi kiekvieną dieną, o jei sportuoja - ir du kartu per dieną. Brazilai vasarą taip pat dažnai maudosi du kartus per dieną - kartą prieš eidami iš namų, ir kartą prieš eidami miegoti.

Šeimos gydytojas, psichinė sveikata, onkologinių ligų prevencija – šios sritys sulauks daugiausiai permainų, įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, žada sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga pirmadienį ministerijoje pristatė planuojamas reformas sveikatos sektoriuje. Didelis dėmesys šeimos gydytojams Šeimos medicina – viena sričių, kuris sulauks bene daugiausiai pokyčių įgyvendinus sveikatos reformą.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Nelaukdami žadėtų permainų ir nuo gegužės didėsiančios algos medikai nerimsta ir skelbia, kada žengs į gatves reikalauti pokyčių. Tačiau pažadai apie mitingą tik stebina Sveikatos apsaugos ministerija, kuri užtikrina – atlyginimai augs, kaip ir buvo žadėta. Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) savo puslapyje skelbia apie balandžio 26-ąją ketinamą rengti mitingą. Medikai žada rinktis Nepriklausomybės aikštėje ir reikalauti valdžios vykdyti „42 tūkst.

Menopauzė niekada neturėjo oficialios „liga“ etiketės. Vis dėlto šiuo moters gyvenimo laikotarpiu dažnai ne tik suprastėja bendra savijauta, bet ir padidėja kaulų lūžių, širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kaip rodo Lietuvoje atliktas tyrimas, moterys dažnai į nemalonius, o kartais net pavojingus šios „neligos“ simptomus numoja ranka ir neapsvarsto gydymo galimybių. Menopauzės simptomai ir rizikos Prasidėjus menopauzei, dėl moteriško hormono estrogeno trūkumo net 50-60 proc.

Kanadoje veikianti sveikatos apsaugos sistema leidžia žmonėms suteikti dažniausiai nemokamas medicinos paslaugas, o šalies sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra tarp blogiausiai vertinamų pasaulyje. Galbūt todėl, kad kokybės kartelė iškelta aukštai, ten buvo užfiksuotas kitoje šalyje sunkiai suvokiamas atvejis – gydytojai protestuoja dėl atlyginimų jiems kėlimo.

Medicinines pagalbos priemones – sauskelnes, tvarsčius, insulino švirkštus – ligoniai galės išsirašyti nuotoliniu būdu, užteks paskambinti savo šeimos gydytojui. Sveikatos ministerija žada, kad netolimoje ateityje telefonu bus galima prasitęsti ir receptinius vaistus. Vilnietis Povilas, kaip įprastai, kartą per tris mėnesius turi ateiti į polikliniką, kad šeimos gydytoja išrašytų medicininių pagalbos priemonių jo sergančiai ir patale gulinčiai dukrai.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Dėl kūno apdegimo į Kauno ligoninę šią savaitę paguldytas vyras mirė, penktadienį pranešė policija. Anot jos, 1971 metais gimęs vyras mirė ankstų ketvirtadienio rytą. Jis į ligoninę buvo atvežtas antradienį iš savo namų Radviliškio rajone, Beinoravos kaime.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad sergamumas gripu Lietuvoje intensyviai didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė jau pusė jų. Dėl paskelbto karantino nedirba 132 ugdymo įstaigos. Pastarosiomis dienomis visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 242 asmenys. 11 asmenų gydyta Intensyvios terapijos skyriuje.

Pasvalyje vos metukų sulaukęs ir ant sostinės medikų rankų staiga miręs 17-mečių tėvų berniukas palydėtas į paskutinę kelionę. Mažylio laidotuvės skendėjo baltų balionų debesyje, o ašarų nesulaikantys žmonės prie karstelio nešė ir meškinus, ir gėlėmis puoštas žaislines mašinėles.  Prieš pat laidotuves paaiškėjo ir nuo ko mirė vaikelis, ekspertai paneigė medikų įtartą smegenų traumą dėl kurios dėmė krito ir ant vaikelio tėvų. Prokurorai aiškinsis ar vaikas buvo tinkamai gydytas.

Į Santaros vaikų ligoninę iš Pasvalio atvežtas mirštantis dar nė pusantrų metukų neturintis berniukas. Netrukus medikams teliko konstatuoti mažylio mirtį. Kas ją sukėlė, tiksliai nežinoma, tačiau medikai neatmeta versijos, kad vaikas galėjo tapti smurto auka. Policija aiškinasi nelaimės aplinkybes, apklausti ir nepilnamečiai vaiko tėvai. Čia, į Santaros vaikų ligoninę, dar ir pusantrų metukų neturintis berniukas atvežtas iš Panevėžio dėl prasidėjusios smegenų edemos.

Sausio 25 dieną ketvirtadienį pranešta apie didžiulę nelaimę Mažeikiuose – čia gydytojams nepavyko išgelbėti mažamečio. Apie 11.30 val., Mažeikiuose, Ventos g., bute, rastas mažamečio (gimęs 2015 m.) lavonas be stebimų išorinių smurto žymių. Vaiką bandė gaivinti medikai, tačiau konstatuota jo mirtis. Pirminiais duomenimis, vaikui buvo diagnozuotas raidos sutrikimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją. Šalia palaikančių nuotraukų ir padrąsinančių žodžių, buvo paviešinta kitokia nuotrauka. Ja pasidalino medikai iš Kauno klinikų.

Lenkijoje tūkstančių gydytojų ir rezidentų protesto prieš viršvalandžius akcija sutrikdė darbą kai kuriuose gydymo įstaigose, įskaitant vaikų ligonines. Valstybinei Lenkijos sveikatos apsaugos sistemai nuolat stinga lėšų, darbuotojų, jos darbas blogai organizuojamas. Kai kuriuose regionuose valstybės apmokamų procedūrų eilėse tenka laukti metus ar ilgiau. Prastai apmokami medikai dažnai būna priversti dirbti viršvalandžius, nors nuo pirmadienio atlyginimai buvo šiek tiek padidinti.

Panašu, kad jaunieji medikai gali ruoštis pokyčiams – jų organizuojamo mitingo išvakarėse parlamentarai, medikai, prezidentūros ir Vyriausybės atstovai prie derybų stalo vieningai palaikė rezidentų siūlymus spręsti įsistenėjusias problemas.

Nebegalėdami taikstytis su menkais atlyginimais ir darbo sąlygomis, Lietuvos medikai organizuoja mitingą, siekdami valdžiai parodyti, jog nesibaimina laimės ieškoti svetur. Šiuo savo žingsniu medikai reikalauja ne konkrečių skaičių algalapyje, o visapusiškos pertvarkos, po kurios rezidentų ir gydytojų atlyginimai būtų susieti. Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc.

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

Kyšius ar dovanas medikams neša 41 proc. gyventojų, tokį elgesį daugiau aš mažiau pateisina 34 proc. apklaustų žmonių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu lapkritį bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta apklausa parodė, kad dovanas ar kyšius imančius medikus linkę pateisinti 21 proc. gyventojų. Neoficialiai už sveikatos priežiūros paslaugas visada atsiskaito 1 proc. respondentų, dažnai – 7 proc., kartais – 17 proc., labai retai – 16 proc. apklaustųjų. To nedaro 57 proc. gyventojų.

Gydytojai vis garsiau prabyla, kad sunkiems ligoniams, nebeturintiems vilties pasveikti, reikia leisti ramiai numirti. Dabar įstatymai verčia gydytojus tokius pacientus priverstinai gaivinti. O tai esą tik pratęsia agoniją ir kančias. Siūloma, kad žmonės dar būdami jauni ir sveiki turėtų galimybę pasirinkti – esant beviltiškai situacijai tęsti gydymą ar jį nutraukti. „Vežkite mane namo“ – būtent tokią frazę, pasak gydytojų, jie dažnai girdi iš ypač sunkios būklės ligonių.

Jei vaikai nesirgtų, jų imuninė sistema nesivystytų, o tai vėliau imtų kenkti pačiam organizmui. Gali išsivystyti ir autoimuninės ligos. Tad gydytojai ramina tėvus: vaikai turi sirgti. Tačiau gydymui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Ne visada medikų rekomenduojami būdai ar vaistai yra patys tinkamiausi. Apie vaikų ligas ir jų gydymą kalbamės su medike dr. Indre Plėštyte – Būtiene. Gydytoją Indrę Plėštytę – Būtienę pavadinti veiklia moterimi, būtų per maža.

Ši mergaitė gimė su didžiuliu apgamu ant veido. Ir neįprastu apgamu, o tokiu, kuris deformavo visą jos veidą. Tėvai buvo paklaikę, o daktarai teigė, jog nieko nebeįmanoma padaryti. Tačiau mergaitės tėvai nesusitaikė su tuo, jog jų dukra visą gyvenimą turės atrodyti kaip monstras. Todėl nepaisant daktarų nuogąstavimų ir atkalbinėjimų jie ilgą laiką ieškojo būdo, kaip pagerinti savo dukros gyvenimą.

 Vyriausybė vertins tris medikų atlyginimų kėlimo alternatyvas, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po derybų su gydytojų atstovais. Pasak ministro, Finansų ministerija per dvi savaites turėtų pateikti skaičiavimus, kiek biudžetui atsieitų ministerijos siūlomas variantas atlyginimus kelti 20 proc. nuo gegužės, ir kiek kainuotų Lietuvos gydytojų sąjungos bei naujai susibūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio siūlymai.

Po trijų valandų bevaisio laukimo ligoninėje klaipėdietis neiškentė ir nesulaukęs pagalbos nuvyko į kitą gydymo įstaigą. Ligoninė ginasi, kad priimamajame dirba vienas chirurgas, bet laukti ilgiau nei pusantros valandos netenka niekam. Klaipėdietis Viktoras G. su portalu tv3.lt pasidalino istorija, kurios nelinki patirti nė vienam. Vyras į Klaipėdos universitetinę ligoninę pirmadienį 18.30 val. atvežė pilvo skausmais besiskundusį draugą.

 Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam paros metui, specialistai ragina valgyti daugiau moliūgų. Tyrimai rodo, kad šios daržovės sėklose gausu medžiagų, apsaugančių mus nuo niūrios nuotaikos ir netgi depresijos. O štai mitybos specialistai priduria, esą ne tik depresijos išvengsime, bet ir galime užkirsti kelią daugeliui kitų ligų. Tiesa, kaip ir su visu maistu, piktnaudžiauti net ir moliūgu – negalima. Ypač sergantiems cukriniu diabetu.

Diena, kai po devynių mėnesių motina pirmą kartą pamato savo vaiką, turėtų būti pati geriausia jos gyvenime, tačiau tik ne šios moters gyvenime. Pirmą kartą pamačiusi savo mažylį ji galvojo tik apie vieną dalyką – kaip kuo greičiau jo atsikratyti, rašoma hefty.co. Motina Kuli Bai iš Indijos buvo šokiruota pirmą kartą išvydusi savo sūnų. „Vaisiaus įtraukimas“ yra labai retas sindromas, bet kai jis atsiranda, gimdoje vystosi du ar daugiau vaisių, o vienas iš jų auga aplink vieną ar kitą.

Rugsėjo pradžioje portalas tv3.lt informavo, apie Marijampolės ligoninėje darbo metu pričiuptą girtutėlę akušerę. Panašu, jog nemalonumai šios įstaigos neaplenkė ir vėl. Į portalą tv3.lt kreipėsi mergina, kuri pasidalijo išgyvenimais patirtais šioje gydymo įstaigoje. Anot jos, daktarai reikiamos pagalbos sunegalavusiai jos motinai nesuteikė. Priešingai, dirbančios slaugės pašaipas laidė tiesiai į akis, o medikų skirtos procedūros – šokiravo.

Skolų kamuojamos Lietuvos ligoninės priverstos pinigų darbuotojų algoms skolintis iš bankų. Šis paradoksas paaiškėjo peržiūrėjus pirmojo šių metų pusmečio ataskaitas. Aiškėja, kad žmonės gydomi tiesiog į skolą. Skola skolon, o kas nutiks gydymo įstaigoms paskelbus bankrotą? Ir kaip tokia situacija apskritai susiklostė, atskleidė patys medikų atstovai.

Valstybinės ligoninės atskleidžia skandalingus faktus: 60 procentų gydymo įstaigų yra ant bankroto ribos. Pirmojo šių metų pusmečio finansinės ataskaitos rodo, kad rajonų ir regioninių gydymo įstaigų pacientus gydo į skolą. Esą ligoninės net medikų algoms jau skolinasi iš bankų. Antraip gresia bankrotas. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad kaip išlikti, turi galvoti ir pačios gydymo įstaigos, ir jų steigėjos - savivaldybės. Kokios skolos kamuoja ligonines, atskleidžia mūsų žurnalistai.

 Grybų miškuose nors vežimu vežk, tačiau ne visiems ši pramoga baigiasi skania vakariene. Palatos pilnos apsinuodijusių grybautojų. Vilniuje musmirių užkrimtusį vyrą tik po ilgalaikio gaivinimo pavyko išplėšti iš mirties gniaužtų. Vilniečio Aleksandro grybavimas Vingio parke baigėsi ligoninės reanimacijoje. Vienų nuodingiausių grybų – žalsvųjų musmirių užvalgiusiam patyrusiam grybautojui jau savaitę tenka leisti priešnuodžius bei kitus vaistus.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.

Receptinius raminamuosius lietuviai vartoja kone kaip vitaminus ir tampa nuo jų priklausomi lyg nuo narkotikų. Pasirodo, kad tautiečiai raminamųjų suvartoja net tris kartus daugiau nei kaimyninių šalių gyventojai. Supratę, kad be tabletės nuo nerimo jie nebegali, lietuviai dešimtimis traukia į ligoninę detoksikacijos ir gydytis priklausomybę. Beje, gydytojai įspėja, kad priklausomybė išsivysto ir nuo augalinės kilmės raminamųjų, kuriems recepto nereikia.

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Rasa, kaip ir daugelis lietuvių emigrantų, išvyko užsidirbti, tačiau sukūrusi šeimą šalyje pasiliko ilgesniam laikui. Šiandien moteris į Lietuvą grįžta ne tik atostogauti, bet ir pasinaudoti medicininėmis paslaugomis.

Sinoptikai šią savaitę žada gerą orą, taigi lietuviai jau dabar svarsto, prie kokios vandens telkinio vyks atsigaivinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko normų. Kaip rašoma pranešime, gauti 105 maudyklų iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimo rezultatai.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Vokietijos ir JAV gydytojai šeštadienį aplankė vėžiu sergantį Kinijos žmogaus teisių aktyvistą ir Nobelio taikos premijos laureatą Liu Xiaobo ligoninėje, kurioje jis yra gydomas, sakoma gydymo įstaigos pranešime. „Susipažinę su išsamia paciento ligos istorija ir gavę ataskaitą apie jo diagnozę bei gydymą medicinos ekspertai apžiūrėjo pacientą palatoje“, – sakoma šiaurės rytiniame Šenjango mieste įsikūrusios Kinijos medicinos universiteto 1-osios ligoninės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Kardiologai skelbia paniką – mažai judame, daug rūkome, vartojame alkoholį, tad katastrofiškai daugėja sergančių ir mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau žmonėms tai nė motais. Į gydytojus dažnas, ypač jaunesnis, kreipiasi tik tada kai liga jau būna pažengusi ir padėti jau nebegalima. Todėl skaičiuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligomis šiuo metu serga beveik trečdalis Lietuvos. Ir diagnozuojamos šios ligos vis jaunesniems pacientams.

Lietuvos vyrai - trumpiausiai visoje Europoje gyvenantys vyrai. Medikai nesistebi, mat daugėja jaunų lietuvių, kuriuos pasiglemžia prostatos ar sėklidžių vėžys. Iš dalies taip yra tik todėl, kad vyrai skirtingai nei moterys savimi linkę rūpintis mažiau, ir į gydytojus kreipiasi jau tik tada, kai liga suriečia ar paguldo į patalą. Valstybinio patologijos centro laboratorijoje tyrimui paruošiama išoperuota prostata.

Daugėja žmonių, kuriuos į ligos patalą paguldo ne ligos, o vaistai. Medikai vos spėja gydyti pacientus, pavartojusius vienų ar kitų medikamentų ir sulaukusų dėl to alerginių reakcijų. Vaistininkai sako, kad dar dažniau dėl tokių alergijų kalti patys žmonės – vieni vaistus vartoja nepasitarę su gydytojais, nepaskaitę informacinių lapelių, kiti – juos užgeriantys kitais vaistais, sultimis, kava ar dar blogiau – alkoholiu.

Mityba, vaistai, aplinkos radiacija, rūkymas, alkoholis ir net emocijos – tai išoriniai neigiami veiksniai, darantys didelę įtaką galimybėms pastoti, todėl ne veltui moterys, pradėjusios svajoti apie atžalą, ryžtingai imasi pokyčių. Vis dėlto, viskas ne taip paprasta, mat kiaušialąstė tiek teigiamą, tiek neigiamą aplinkos poveikį kaupia visą savo gyvavimo laikotarpį. Tuo tarpu būsimiems tėčiams yra kiek paprasčiau – per 3 mėn.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje daugėja susirgimų meningokokine infekcija. Medikai, minėdami Europos imunizacijos savaitę, pasiruošę atsakyti į klausimus apie apie šios infekcijos profilaktiką ir primena, kad nuo šios infekcijos jau galima pasiskiepyti. Pavojingiausias – artimas sąlytis Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.