gydytoja

Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje dėmesį patraukė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pasisakymas apie jos patiriamą neigiamą organizmo reakciją į smilkalus, po to, kai mišių metu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kai visi kiti stojosi ir žegnojosi, ji liko sėdėti.  Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pati premjerė žurnalistams teigė nesistojusi su visais tikinčiaisiais, nes netoleruoja smilkalų kvapo.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro buvusio Terapinės reanimacijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė Regina Pučinskienė, per tris dešimtmečius dirbusi šiame skyriuje, iš jo iškeliavo ir Anapilin, palikusi labai šviesios, įdomios asmenybės ir nuoširdžios, rūpestingos gydytojos ir kolegės prisiminimą.

Su dideliu liūdesiu, šiluma ir pagarba prisimename netikėtai iškeliavusią Ireną Povilonienę – Nacionalinio vėžio centro gydytoją onkologę chemoterapeutę, ilgametę Lietuvos onkologijos specialistę ir vieną iš Lietuvos paliatyviosios medicinos pradininkių, kuri visą savo profesinį ir asmeninį gyvenimą skyrė pacientų gerovei ir kovai su onkologinėmis ligomis.

Sausio 4 dieną amžinybėn iškeliavo ilgametė vaikų gydytoja, aktyvi visuomenininkė Genovaitė Elena Ardinskienė. Genovaitė Elena Ardinskienė gimė 1939 m. vasario 2 d. Ąžuolų Būdoje, Marijampolės apskrityje, Anelės ir Vinco Biliūnų šeimoje, augo kartu su broliais Algirdu ir Romu. Kadangi Genovaitės tėvas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, visa Biliūnų šeima buvo įtraukta į sąrašus trėmimui į Sibirą.

35-erių vilnietė Diana Žilovič – gydytoja, ginekologė ir onkoginekologė, kurios kelias į mediciną nebuvo tiesus. Nors vaikystėje ji svajojo apie baleto sceną, gyvenimas ją nuvedė ten, kur reikia daug daugiau nei tik elegancijos – į vietą, kur kasdien susitinka gyvybė ir viltis, o kiekvienas sprendimas gali tapti lemtingu moterims. Šiandien Diana – viena iš tų gydytojų, kurios darbą sunku vadinti tik profesija.

Gruodžio 14-ąją Didžiojoje scenoje  įvyko aktorei Gražinai Balandytei (1937-2020) skirtas vakaras, kuriame  aktorės talento gerbėjams pristatyta Jurgitos Lieponės ir leidyklos BALTO knyga „Mūsų brangioji Gražina“. Renginį vedė režisierius Gytis Padegimas. Jautriais prisiminimais apie aktorę dalijosi jos kolegos ir bendražygiai: aktoriai Inesa Paliulytė, Albinas Budnikas, Dainius Svobonas, Ridas Žirgulis, teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Nors ilgaamžiškumas neretai siejamas su žmogaus genetika, šiuolaikinis mokslas siūlo kitokį požiūrį. Endobiogenikos specialistė, gydytoja Gitana Lapinskaitė sako, kad genetika lemia vos ketvirtadalį gyvenimo trukmės, o likę 75 proc. – mūsų kasdieniai pasirinkimai, aplinka ir įpročiai. Ji paaiškina, kaip šiandien apibrėžiamas ilgaamžiškumas, kas jį labiausiai veikia ir kokios klaidos trukdo gyventi ilgiau bei sveikiau.

Dubajuje vykusiame pasauliniame estetinės medicinos ir ilgaamžiškumo kongrese AMWC (Aesthetic & Anti-Aging Medicine World Congress) Lietuva buvo minima ypatingai – pirmą kartą šio renginio istorijoje nepriklausomus pranešimus čia skaitė Lietuvoje praktikuojanti gydytoja. Tai – EVOGIE klinikos medicinos vadovė Austėja Žibūdaitė, kurios pasirodymas sulaukė gausių ovacijų ir tapo tikru profesiniu triumfu. „Tai buvo akimirka, kai supratau – scenoje stoviu ne viena.

Liūdna žinia – netikėtai mirė iškili gydytoja ortodontė, profesorė, Odontologijos fakulteto prodekanė, Ortodontijos klinikos vadovė Kristina Lopatienė (1970–2025). „Išėjo mylima mama, žmona, sesuo, dukra – tokia, kurios niekas niekada nepakeis“, – skelbė moters artimieji. K. Lopatienė gimė ir užaugo Kaune, gydytojų šeimoje. Baigusi Kauno medicinos akademiją, ji pradėjo dirbti LSMU Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje.

Klaipėdos universiteto ligoninė savo socialiniame tinkle „Facebook“ pristato įkvepiančią istoriją apie žmogų, kuris daugiau nei pusę amžiaus kasdien dovanoja savo laiką, žinias ir širdį pacientams. Tai ne tik darbo metai, bet ir pašaukimas, paremtas meile žmonėms bei atsidavimu profesijai. Tokios istorijos primena, kokią didelę reikšmę turi sveikatos priežiūros specialistų darbas ir jų pasiaukojimas.

Vakar Utenos kraštą apskriejo skaudi žinia – pirmadienį mirė gerbiama gydytoja neonatologė, vaikų ligų gydytoja Ona Daiva Rimšienė. Utenos ligoninės bendruomenė pranešė, kada bus galima ištarti paskutinį „sudie“ gydytojai. Mirė gydytoja Socialiniame tinkle „Facebook“ VšĮ Utenos ligoninės puslapyje buvo pranešta apie ilgametės gydytojos netektį.

Šiaulių apygardos teismas nuteisė gydytoją Z. R., neteisėtai išrašinėjusią receptus psichotropiniams vaistams įsigyti, pranešė prokuratūra. Radviliškietė gydytoja Z. R. teismo pripažinta kalta dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, lenkimo vartoti jas, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Žaibiškai šoktelėjęs karštis Lietuvoje ne tik džiugina šilumos išsiilgusius, bet ir kelia pavojų sveikatai – šiandien kai kur termometrai šoktels net iki 35 °C. Nors tokie karščiai greitai trauksis, medikai perspėja: staigūs temperatūrų pokyčiai gali smarkiai paveikti organizmą – sumažinti atsparumą virusams, sutrikdyti savijautą, o elementarių rekomendacijų nesilaikymas gali net sukelti pavojų gyvybei.

Seimas įteisino galimybę gerus rezultatus pasiekusių valstybės, savivaldybės ar viešųjų įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, vadovus skirti antrai kadencijai be konkurso.

Sąkandis yra labai svarbus viso organizmo tinkamam funkcionavimui – esant jo problemoms gali imti kankinti galvos, kaklo skausmai, nemiga, atsirasti traumos. Ir tai – toli gražu ne visos problemos, nes simptomų gali būti ir daugiau. Daugiau apie sąkandį ir jo įtaką visoms kūno sistemoms naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja odontologė, Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos vadovė Rūta Turčinskienė.

Gegužės 8-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka už nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai įteikta gydytojai anesteziologei-reanimatologei, Klaipėdos regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro vadovei Dianai Palepšaitienei. Šis įvertinimas liudija ne tik profesionalumą, bet ir empatiją, kai organų donorystė tampa vieninteliu gyvenimo šansu.

Kraujo liga hemofilija daugybę metų buvo laikoma tik vyrų liga, vis tik 2021 m. tarptautiniu mastu pripažinta, kad ja serga ir moterys. Gydytoja išvardijo simptomus, kurie gali išduoti hemofiliją.  Santaros klinikų Hemofilijos ir krešėjimo sutrikimų kompetencijos centro koordinatorė gydytoja vaikų onkohematologė Sonata Šaulytė-Trakymienė sako, kad dabar nuo hemofilijos kenčiančių moterų ieškoma proaktyviai – pirmiausia per jau šią ligą turinčius vyrus, teiraujantis dėl jo giminaičių.

29-erių Paulina Aldakauskaitė – intensyvios terapijos gydytoja, anesteziologė-reanimatologė, kasdien stovinti prie gyvybės ir mirties slenksčio. Ji dirba tiek Kauno klinikose, tiek Šiaulių respublikinėje ligoninėje, kur sprendimai turi būti priimami akimirksniu, o atsakomybė – milžiniška. Mergina dirba ne tik reanimacijoje su kritiškai sunkiais pacientais, bet ir kaip organų donorystės koordinatorė. Nors, pasak jos, tai nėra visiškai klinikinis darbas, tai veikiau papildoma veikla.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovai socialiniame tinkle pranešė liūdną žinią – mirė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Poliklinikos skyriaus ilgametė gydytoja Birutė Morkūnienė. Pasak atstovų, visus darbo metus gydytojos rankos lietė žmonių skaudulius, o ištarti žodžiai ir darbai atnešė pacientams palengvėjimą, viltį, išgijimą.  Gedi kolegos  „Skausmo neįmanoma išmokti, negalima jam pasiruošti. Tyliai dalinamės gėla ir liūdesiu.

Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija pranešė liūdną žinią – mirė žymi anesteziologė dr. Jannicke Mellin-Olsen. Apie netektį jie pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. Liūdna žinia: mirė žinoma gydytoja „Netekome mūsų kolegės, žymios anesteziologės, Europos Anesteziologijos ir Intensyvios terapijos draugijos (ESAIC) lyderės Dr. Jannicke Mellin-Olsen.

Šaltuoju metu laiku peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų išvengti sudėtinga. Tad gydytoja patarė, kokius namų darbus turime padaryti, jei norime sirgti nesunkiai ar net susirgimų išvengti.  Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Vakar visą gydytojų odontologų bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – mirė kolegė, Klaipėdoje dirbusi gydytoja Aurelija Gestautienė. Kolegos išreiškė užuojautą velionės šeimai dėl netekties. Skaudi žinia Vakar socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pranešta skaudi žinia apie odontologės A. Gestautienės netektį. Įraše buvo rašoma, kad specialistė buvo ne tik puiki odontologė, tačiau taip pat ir nuoširdi draugė bei kolegė.

Po vaikų gydytojos Indrės Plėštytės–Alminės viešo išstojimo ir pareiškimo, kad nebeteiks konsultacijų pacientams rusų kalba, sureagavo ir analitikas Marius Laurinavičius. Jis tvirtina, kad ši problema reali, ypač šioje geopolitinėje situacijoje. „Nors gydytoja ir jos sprendimas tikrai verti pagarbos, vakar nekomentavau ir dabar nekomentuočiau, jei manyčiau, kad čia tik asmeninio sprendimo reikalas. Tačiau ši situacija, mano vertinimu, yra daug didesnė problema.

Kilus pasipiktinimo audrai po to, kai sostinės vaikų gydytoja pareiškė, kad nebeteiks konsultacijų rusų kalba, į tai sureagavo ir ekspertai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė savo poziciją ir atskleidė, ar šį gydytojos sprendimą galima vadinti diskriminaciniu.  Privačios klinikos „Mama, aš sergu“ vadovė ir vaikų gydytoja Indrė Plėštytė–Alminė pirmadienį pareiškė, kad atsisako teikti konsultacijas rusų kalba.

„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba.

Kraujo grupė – ne tik svarbi medicininė informacija, bet ir kelio pradžia į geresnį supratimą apie savo sveikatą bei tinkamą pagalbą nelaimės atveju. Kaip sužinoti savo kraujo grupę ir kokia jos reikšmė? Kraujo grupė yra viena esminių savybių, kuri skiria žmones. Ji lemia ne tik tai, kokį kraują galime gauti ar dovanoti, bet ir kaip mūsų organizmas reaguoja į tam tikras situacijas.

Bet kurią akimirką dukrelės susilaukti galinti, dešimtis tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turinti mitybos specialistė Agnė Katinauskienė tikina į gimdymo namus vyksianti rami, nes rado patikimą būdą kaip padėti sau nugalėti baimę. „Ar viskas bus gerai man ir mažylei, pergyvenau po įvykių, kuriuos išgyvenau prieš aštuonis su puse metų. Tuomet gana sunkiai į pasaulį atkeliavo mano vyresnėlis.

„Kartais  pacientai linkę pagudrauti ir šį tą nutylėti. Kartą toks paciento paslaptingumas baigėsi liūdniau – protezą „pritraukė“ prie MRT aparato arkos. Į pagalbą teko kviesti kolegas – radiologus ir technologus, kad padėtų atitraukti protezą nuo arkos, o tai padaryti labai sunku“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti vyresnioji radiologijos technologė Erika Kontautienė.

Gydytoja atskleidė paprastą būdą, kaip paskatinti plaukų augimą – tereikia į šampūną pridėti produktą, kainuojantį tik 1 eurą. Šis nedidelis pokytis gali būti labai veiksmingas. Jei susiduriate su sunkumais augindami plaukus, gydytoja rekomenduoja paprastą pokytį plaukų priežiūros rutinoje, kuris gali duoti puikių rezultatų.

Lietuvos otorinolaringologų draugija pranešė liūdną žinia: mirė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje dirbusi gydytoja otorinolaringologė, audiologė Violeta Pčalinienė. „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus kolektyvas liūdi mylimos kolegės, gydytojos otorinolaringologės, audiologės Violetos Pčalinienės“, – pranešama.

Karštuoju metu gydytojai pataria nepamiršti stebėti išgeriamo vandens kiekį. Apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų nepakankamai rūpinasi kasdieniniu skysčių vartojimu: 19 proc. apklaustųjų išgeria 1-2 stiklines vandens, 26 proc. – 3-4 stiklines, ir tik 9 proc. per dieną išgeria 7-8 ar daugiau vandens stiklinių. Šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė pabrėžia vandens svarbą žmogaus sveikatai.

„Štai paskutinis budėjimas buvo labai įdomus – prasidėjo šeštą vakaro, baigėsi penktą ryto, viso – priimti 36 pacientai. Visi su sudėtingais atvejais. Naujas pacientas pasirodydavo kas penkiolika, kas penkias minutes.

Vasarą vaikai iš dyko buvimo griebiasi narkotikų. Kai kuriuos po apsinuodijimo kvaišalais ryte išleidžia iš ligoninės, o vakare greitoji vėl atveža apsvaigusius. Medikai įsitikinę, kad nemažai vaikų į ligoninę nepatenka, nes narkotikus vartoja nedideliais kiekiais ir apduję vaikšto tėvų panosėje, ne visi suaugę atpažįsta, kad jų vaikas įklimpęs į narkotikus.

Prabėgus tropiniam savaitgaliui nuaidėjo daugybė pranešimų apie skendimus ir gaisrus. Ugniagesiai gelbėtojai šiemet iki šio savaitgalio buvo ištraukę daugiau nei pusšimtį skenduolių, tačiau aukų skaičius pasipildė dar 7, tarp jų ir mažamečiai vaikai. O gaisrų – beveik 90. Pataria, kaip išvengti skaudžių nelaimių.

Po lemtingos avarijos anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas 27-erių Aleksas Daujotas prieš 8-erius paniro į komą. Prabudusiam po dviejų savaičių jam teko kovoti su daugybe avarijos sukeltų liekamųjų reiškinių. Tuo tarpu reanimatologė paneigia mitus, kaip iš tikrųjų atrodo komos būsena, ir paaiškina, ką žmogus iš tiesų gali matyti, kai būna nesąmoningas.  Kai Aleksui buvo 19 metų, jis dar prieš avariją grįžo į mokyklą įgyti vidurinio išsilavinimo.

Ignalinos rajono savivaldybė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė gydytoja, chirurgė Reda Žvirblytė (1941–2024).  „Netekome ryškios ir laisvos asmenybės. Amžinybėn iškeliavo gydytoja chirurgė Reda Žvirblytė, savo gyvenimo pavyzdžiu rodžiusi, kaip reikia mylėti Lietuvą“, – pranešė savivaldybė socialiniame tinkle. Mylima gydytoja, aktyvi sąjūdietė R. Žvirblytė gimė 1941 m. balandžio 28 d. Lazdijuose. 1971 m. baigė Kauno medicinos institutą ir tais pačiais metais atvyko į Ignaliną.

Krūties vėžys – vienas dažniausių moterims nustatomų onkologinių susirgimų. Dažniausiai jis taikosi į 50-70 metų moteris. Tačiau jeigu šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, tuomet moterys raginamos nedelsti ir pasitikrinti anksčiau.   Naujienų portalui tv3.lt šia tema sutiko pakalbėti Vilniaus Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Daiva Gudavičienė.

Viekšnių bendruomenė pranešė liūdną žinią – mirė gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė (1944 09-28 – 2024-01-23) „Š. m. sausio 23 dieną po  sunkios ligos mirė  ilgametė šeimos gydytoja, nusipelniusi Lietuvos Gydytoja, buvusi UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centro direktorė  Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė. Netekome darbštaus, kūrybingo, išradingo, originalaus, mylimo žmogaus“, – rašoma pranešime.

Ukmergiškė Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) jau ne kartą nuvykusi pagalbos į Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, lieka nepatenkinta ir nusivylusi ligoninės gydytojų nemandagiu bei neprofesionaliu elgesiu su pacientais. Moteris teigia, kad pas juos nėra likę jokio žmogiškumo. Viktorija naujienų portalui tv3.lt papasakojo įvykį, kuris nutiko gruodžio mėnesį, kai ji savo dukrą atvežė į ligoninę su ištinusia akimi.

Daktarė Jen Caudle prisijungė prie „TikTok“, kad išsklaidytų mitus apie varpos dydį ir padėtų sumažinti visuomenės spaudimą, kurį patiria daugelis žmonių, kai kalbama apie jų fizinę išvaizdą ir bruožus. Socialinė žiniasklaida gali įvairiais būdais šviesti žmones, ji taip pat gali padėti sugriauti stigmas ir ištaisyti klaidingus įsitikinimus. Vieno gydytojo dėka dabar ji taip pat atskleidė vidutinį varpos dydį. Dr.

Galbūt niekuomet apie tai nesusimąstėte, bet apatinių keitimo dažnis gali paveiki jūsų sveikatą. Dėl to svarbu žinoti, kas kiek laiko rekomenduojama keisti apatinius. Kai kalbama apie higieną, ne visi laikosi tos pačios tvarkos. Pavyzdžiui, vieni mėgsta praustis po dušu arba maudytis kartą per dieną, tačiau kiti renkasi maudytis dažniau arba rečiau. Tas pats pasakytina ir apie tai, kaip dažnai keičiame drabužius.

Ukmergiškė Daiva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) buvo šokiruota Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos darbu. Moters jau senyvo amžiaus mamai naktį pasidarė bloga – buvo įtariamas infarktas, nes visi simptomai jį atitiko. Iškvietus greitąją pagalbą, moteris buvo išvežta į Ukmergės ligoninę.

Skydliaukės vėžys nėra labai paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje skydliaukės vėžys kasmet nustatomas apie 300 žmonių. Moteris šis liga pažeidžia dažniau nei vyrus. Skydliaukės vėžiu daugiausia serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Klinika „Unėja“ pasidalino įrašu, kuriame pateikiama gydytojos endokrinologės Dianos Šimonienės informacija apie tai, kada reikėtų susirūpinti dėl skydliaukės vėžio.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė su dideliu liūdesiu praneša, kad netikėtai neteko mielos kolegės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresniosios slaugytojos Daivos Grigutienės. „Šaltą žiemos dieną, kai žemė visa užklota baltu sniegu, lemties ranka, taip netikėtai  visiems, išsivedė ilgametę mūsų kolegę Daivą. Juk ir Tu tikėjai, kad dangus – beviltiškai aukštai. Tačiau vieną dieną jis nukrito po tavo kojom.

Dar viena netektis sukrėtė medikų bendruomenę. Mirė jauna LSMU Kauno ligoninės gydytoja Kristina Daujotienė. Moteris dirbo kardiologijos skyriuje. Apie netektį pirmasis pranešė lrytas.lt. Portalo žiniomis, gydytoja ketvirtadienį blogai pasijuto darbo vietoje, kur kolegos dar bandė ją gaivinti.  Mamos neteko du mažamečiai vaikai.

Jaunai merginai Aušrai iš Šilalės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) apsilankymas VšĮ Šilalės rajono ligoninėje virto košmaru. Vėlyvą sekmadienio vakarą mergina patyrė stiprius ir nemalonius nerimo jausmus ir supratusi, kad gali vėl žvelgti savižudybei į akis, nieko nelaukusi nuvyko į ligoninę, kurioje tikėjosi sulaukti pagalbos, tačiau susidūrė su nemaloniu gydytojos elgesiu. „Taip jau nutiko gyvenime, kad vasario mėnesį man buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija.

Šių žibančių akių per kelerius metus nepamiršau. Daugelį kartų prisimindavau Agnę Staniūtę ir mūsų pirmąjį interviu 2016-aisiais. Tada stropi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos abiturientė pribloškė visą kraštą –  ji tapo pirmąja Kėdainių istorijoje ir viena iš trijų abiturientų Lietuvoje, tais metais už brandos egzaminus gavusi net penkis šimtukus, o merginos atestate išdidžiai rikiavosi vieni dešimtukai bei šimtukai. Solidu.

Miegas – vienas svarbiausių dalykų, norint jaustis gerai. Gydytojai vieningai sako, kad prasta miego kokybė ne tik blogina žmogaus savijautą kitą dieną, bet gali tapti ir daugelio ligų priežastimi. Tad ką daryti, kad naktį pailsėtume geriau, ar galima miegoti dienos metu, kaip tinkamai pasiruošti miegui ir kada jau galima įtarti nemigą ir reiktų kreiptis į gydytoją, pasakoja šeimos gydytoja Elena Šukė.

Akys, dažnai vadinamos langais į sielą. Jos gali būti užuomina apie mūsų sveikatą. Gydytojas perspėja, kad padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti „tiksinti bomba“ ne tik širdžiai, bet ir akims. Nuo širdies ligų iki regėjimo praradimo – cholesterolis gali sudaryti pavojingą pagrindą įvairioms sveikatos problemoms. Laimei, daktarė Saya Nagori, oftalmologė ekspertė pasidalijo trimis ženklais, kuriuos galite pastebėti ant savo veido, rašo express.co.uk.