graži tu mano
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „graži tu mano“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „graži tu mano“.
Valavičiai
Valavičiai – kaimas Marijampolės savivaldybėje, Marijampolės seniūnijoje 12 km Į pietų vakarus nuo Marijampolės ir 8 km į šiaurės vakarus nuo Kalvarijos, 1 km nuo magistralinio kelio Via Baltica. Valavičių kaime gyvena 325 gyventojai, Širvydų kaime 84 gyventojai. 1992 06 03 įkurta ŽŪB „Valavičiai“ bendrovė. Tai pat yra ir stambių ūkininkų Kereišai, Pačkauskai, Jaudegiai, Tamošaičiai, Eidukaičiai.
XIX amžiuje minima, kad Valavičių kaime buvo dvaras ir kaimas.
Žaltyčio ežeras
Ežeras plyti pačiame pietrytiniame, Marijampolės savivaldybės pakraštyje, tik nedidelė dalis priklauso Lazdijų rajonui. Ežeras maždaug 15 km nutolęs nuo Marijampolės miesto bei 10 km rytų kryptimi nuo Kalvarijos. Vietovės centrinio taško koordinatės: 54024‘ šiaurės platumos ir 23026‘ rytų ilgumos, apie 0,5 km į pietvakarius nuo Buktos girios, ribojasi su Paželsvių, pietvakariuose – su Naujienos geografine vietove. Žaltyčio ežeras yra banguotame priemolingame moreninės lygumos vietovaizdyje.
Laisvės alėjos metamorfozės (XIX a. pab.–XXI a. pr.): I dalis
Kauno Laisvės alėjos istorinės datos:
• 1847 m. – vasario 21 d. caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas (vėliau tapęs Laisvės alėja). Taigi prieš 162 metus buvo pasirašyti šios gatvės gimimo metrikai.
• 1851 m. – didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje alėja apsodinta tik iki A. Mickevičiaus gatvės.
REKLAMA
REKLAMA
Tradicinės Dzūkų vestuvių dainos
„Kaip buvo apdainuojami jaunieji, svotai, pamergės ir pabroliai Dubičių kaime.“
PADAINAVO Marijona Skamarakienė, gyv. Dubičių kaime, Varėnos rajone. UŽRAŠĖ Regina Lukoševičienė, Dubičių k. bibliotekos vyr. bibliotekininkė.
APDAINUOJAMA JAUNOJI ATVYKUS IŠ KITUR:
Gyrė sveteliai, kad graži martelė, O mūs martelė kaip sena bobelė.
Gyrė sveteliai, kad gražūs darbeliai, O jos darbeliai kap ne viso svieto.
Ant tvoros metė, akėciose audė, Akėciose audė, akėcias sulaužė.
Dzūkijos papročiai: namo vidus
Užrašinėta naudojantis Lietuvos liaudies kultūros centro siųstomis anketomis.
Pateikėja: SKAMARAKIENĖ MARIJONA, ANTANO. Gimė: 1932 metais, DUBIČIŲ KAIMAS, KANIAVOS SENIŪNIJA, VARĖNOS RAJONAS. Užrašyta 2004 m. gruodžio 10 d. – 2005 m. vasario 27 d. Užrašė: REGINA LUKOŠEVIČIENĖ, Dubičių kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė.
Prie namo buvo paaukštinimas, vedantis į namo vidų. Tai buvo plokščias lygus akmuo, arba rąsto gabaliukas.
Daukšiai
Netoli už Marijampolės, važiuojant link Žuvinto palių, rasite gražų,nedidelį, abipus Dovinės upės išsidėsčiusį bažnytkaimį, pavadintą Daukšiais. Daukšiai yra tarytum sąsmaukoje tarp Žuvinto ir Amalvos palių, prie plataus kelio, 7 km į pietvakarius nuo Gudelių, 18 km nuo Marijampolės. Daukšiai išsistatę abipus Dovinės upės, vieno didesniųjų Šešupės intakų.
REKLAMA
REKLAMA
Kaukų piliakalniai
Vasaros metu tūkstančiai alytiškių ir svečių keliauja mūsų rajono žymiomis vietovėmis, praleidžia savaitgalius gamtos prieglobstyje. Įdomūs yra padavimais ir legendomis apipinti piliakalniai. Iškylaudami Metelių ar Obelijos ežerų pakrantėse, Peršėkės upelio kairiajame krante pamatysite aukštą, stačiais šlaitais piliakalnį. To paties upelio dešiniajame krante yra Obelytės piliakalnis. Ne veltui anksčiau archeologinėje literatūroje jie vadinami piliakalniais dvynukais.
Krekenavos kanklininkai
Iš sūnaus Domo Rudžio pasakojimo.
TĖVAS
Tėvas gimė 1880m. netoli Krekenavos Mučiūnų kaime. Man buvo tik 5metai, kai tėvas mirė, todėl apie jį žinau daugiausia iš mamos pasakojimų. Jaunystėje, kartu su broliu Tadu, tėvas net porą kartų buvo išvažiavęs darbams į Ameriką. Tada daug kas važiavo. Kas vengdami carinės kariuomenės, kas norėdami užsidirbti. Dirbo jie įvairiausius darbus, išmoko staliaus amato. Grįžę nusipirko sklypą su nameliu dabartinėje Vytauto gatvėje.
Židikų miestelis
Kas tai yra Židikai, gali suprasti gal tik pamatęs ašaras ant pagyvenusių židikiškių moterų skruostų per rašytojos Marijos Pečkauskaitės–Šatrijos Raganos atminimo minėjimus. Tada supranti, kad Židikai būtų visai ne tie be jos – be mokytojos, be rašytojos, be meilės knygai, be meilės žmogui.
REKLAMA
REKLAMA