goda jurevičiūtė

Musulmonų integracija yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo dabar susiduria Europos visuomenės. Skaičiuojama, kad Europoje gyvena apie 20-25 milijonus musulmonų, taigi musulmonai sudaro apie 5 proc. Europos gyventojų, o islamo religija neišvengiamai yra tapusi neatskiriama Europos visuomenių dalimi.

Laikraščių ir naujienų portalų straipsnių antraštėse nuolat pasirodant pranešimams apie Irano Islamo Respublikos branduolinę programą, prezidento pareiškimus nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus, žmogaus teisių pažeidimus ir panašius dalykus, kuriamas ypatingai neigiamas šios šalies įvaizdis. Dėl šios priežasties gali pasirodyti keista tai, kad sinefilų akimis, Iranas yra šalis, kurioje kuriami vieni iš įdomiausių ir novatoriškiausių filmų visame pasaulyje.

2008 metais Izraelio režisieriaus Ari Folman sukurtas ir oskarui kaip geriausias užsienio filmas nominuotas „Valsas su Bashiru“ (Vals Im Bashir) suteikia progą panagrinėti grėsmes, kurias kelia nesprendžiamos ar per lėtai ir neefektyviai sprendžiamos problemos, susijusios su palestiniečių pabėgėlių stovyklomis Libane.

„Tikriesiems“ europiečiams frazė „musulmonai Europoje“ vargu ar sukelia daug teigiamų asociacijų. Abejotina, kad ji asocijuojasi su turkų kilmės režisieriumi Fatih Akin, kuris kartais pavadinamas naujuoju Vokietijos R. W. Fassbinder, iš Tuniso kilusiu ir Prancūzijoje kuriančiu režisieriumi Abdellatif Kechiche, šveicaru akademiku Tariq Ramadan ar Olandijoje gyvenančiu rašytoju Kader Abdolah.