globalizacija

Nepraėjus nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vėl atsirado nerimas dėl Rusijos grėsmės ir tolimesnės Nepriklausomybės ateities. Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną negalime nepastebėti to, kad Europoje vėl žvanginama ginklais, plečiasi informacinis karas ir kultūrinė ekspansija.Taikos priešai vėl kelia galvas ir nori susigrąžinti viską, kas jų manymu buvo neteisingai, apmaudžiai prarasta.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) patvirtino susitarimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), leisiantį Fondui pradėti veiksmus 2014 m. sausį. Fondas rems netekusius darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės.

Tenka pasakyti, kad Lietuvos kontekste pokalbiai apie globalizaciją dažniausiai turi neigimą konotaciją. Globalizacijos labiau bijoma nei bandoma atrasti joje racionalų grūdą ir ryžtis išnaudoti šio proceso teikiamas galimybes. Antroje straipsnio dalyje bus bandoma išnagrinėti Lietuvos padėtį globalizacijos apimtame pasaulyje. Globalizacija keliauja į Rytus Į globalizacijos procesą Lietuva iš esmės įsitraukė po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Globalizacijos procesas – vieni jo bijo, kiti vertina kaip savaime suprantamą reiškinį, kuris turi nemažai teigiamų bruožų. Šis procesas pasireiškia įvairiose politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sferose, o pagrindiniai jo požymiai – tarptautinių ryšių intensyvėjimas, aktyvesnis žmonių judėjimas tarp valstybių, gyvenimo tempo greitėjimas. Globalizacijos procesas turi ir ypatingų geopolitinių bruožų, kuriuos čia bus bandoma aptarti.

„Pasaulyje yra per daug ginklų ir per mažai pinigų taikai palaikyti“, – tai JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pareiškė 2012 metų liepą, skatindamas pasaulio valstybių bendruomenę priimti sutartį, reguliuojančią prekybą nebranduoliniais ginklais.

Planeta vis sunkiau beišmaitina besiplečiančią žmonių giminę. Vartojimas nuolat auga, nes ir tokie gigantai kaip Kinija jau gali sau leisti žmoniškesnį gyvenimą. Stebint vis mažėjančius natūralių buveinių plotus, nykstančias rūšis, populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, gamtosauginės idėjos. Tačiau toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pažinimas.

Iš pasaulio politikos ir verslo lyderių galvos nedingstančios globalios ekonominės ir finansų problemos ne vieną privertė prabilti apie augančią protekcionizmo bangą. Ar galima tikėtis, kad pasikartos Didžiosios depresijos scenarijus? Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjusi Didžioji depresija privertė valstybes ieškoti priemonių, kaip pagyvinti savo ekonomiką.

Milijardus investavęs į populiariausią šiuo metu pasaulyje socialinį tinklalapį „Facebook“ („Veidaknygė“), buvęs „PayPal“ įmonės, teikiančios elektroninio apmokėjimo paslaugas, generalinis direktorius Peteris Thielas teigia, kad žmonijos socialinė raida jau nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio sustojo.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.