gitano nausėdos

Valdantiesiems sudarius klausimyną dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog departamentui klausimų yra, tačiau nereiktų jo sunaikinti. „(...) nemanau, kad reiktų sudaužyti ir sunaikinti departamentą, bet klausimų yra. Į juos galima ir reikia žiūrėti plačiau.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl prezidento Gitano Nausėdos praeities, susijusios su Komunistų partija, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad vis daugiau „praeities šmėklų“ iškyla dėl laiku nepadarytos desovietizacijos.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje. Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe. „Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Seimas ketvirtadienį paskyrė Aleną Piesliaką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju (LAT) ir pritarė dviejų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų skyrimui. Už Lietuvos apeliaciniame teisme dirbančio A. Piesliako skyrimą LAT teisėju slapto balsavimo metu buvo 99, prieš balsavo du, susilaikė trys Seimo nariai. Nutarimas įsigalios nuo kitų metų kovo 1 dienos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas? Pensininkų pensijos Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Kyšininkavimu įtariamas buvęs Kauno teisėjas Rimantas Grigas teismo prašo panaikinti prezidento Gitano Nausėdos dekretą dėl jo atleidimo. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį surengė parengiamąjį bylos posėdį.  R. Grigas prašo atleidimą iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Atsakovai šioje byloje yra Prezidento institucija ir Teisėjų taryba, jie su ieškiniu nesutinka.