gintautas paluckas

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad vienos lyties partnerystės projektą logiškiausia būtų parengti Vyriausybėje, premjeras Gintautas Paluckas sako – kol kas Ministrų kabineto darbotvarkėje šis klausimas nėra numatytas. Anot jo, jeigu Seime yra pakankamai politinės valios, Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo įgyvendinimo turėtų imtis būtent parlamentarai. „Jeigu Seimas priims tokį nutarimą, be jokios abejonės, Vyriausybė parengs reikalingą projektą.

Finansų ministerijai siūlant didinti dalies gyventojų pajamų apmokestinimą bei didžiausioms pajamoms taikyti 36 proc. GPM tarifą, premjeras Gintautas Paluckas neatmeta, kad Vyriausybė siūlys atsisakyti šio tarifo. „Manau, kad mums kultūriškai šiek tiek sunku priimti tą viršutinį tarifą, todėl neatmetu galimybės, jog po diskusijų Vyriausybėje tai galėtų pasikeisti. Be abejo, bus išklausytos ir verslo asociacijos“, – žurnalistams Šiauliuose penktadienį sakė G. Paluckas.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog klausimas – per daug reikšmingas, kad jis būtų sprendžiamas individualiomis inciatyvomis, todėl tai reglamentuojantis įstatymas turėtų būti priimtas Seimo. „Jeigu Seimas priims tokį nutarimą, be jokios abejonės Vyriausybė parengs reikalingą projektą. Na, šiandien Vyriausybės programoje tokio klausimo sprendimo nėra numatyta, todėl Seimo pirmininkas yra teisus.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas penktadienį su darbo vizitu vyksta į Šiaulius, jo metu susitiks su regiono merais, Lietuvos ir sąjungininkų kariais, verslo atstovais. Kartu su premjeru Šiauliuose lankysis susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei ekonomikos ir inovacijų ministrai.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą. Visgi kai kurie siūlymai nustebino net socialdemokratų partnerius – šie teigė, esą dalis mokesčių pasiūlymų netikėti arba pateikti kitokie, nei buvo tartasi. Socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas atkirto, esą projekte „nėra absoliučiai nieko“, apie ką nebūtų diskutuota su koalicijos partneriais.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, jog ministerijų miestelio Vilniuje projektas galėtų būti parduotas privačiam statytojui. Jo teigimu, rinkai projektas būtų įdomus, ji siūlo geras panašių patalpų nuomos sąlygas. „Tas statybas gali vystyti ir privatus sektorius. Tą objektą kaip projektą galima parduoti ir rinkoje jis tikrai būtų vertingas dalykas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl konkrečių Finansų ministerijos pateiktų mokesčių pakeitimų projektų nuostatų dar bus diskutuojama. „Finansų ministerija apsistojo prie tokių projektų, kokie yra pateikti, dabar jie bus svarstomi ir diskutuojami kartu su visuomene, po to jau Vyriausybė pareikš nuomonę savo nutarimu teikdama projektus Seimui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimas yra laisvas apsispręsti, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl partnerystės Lietuvoje reguliavimo. „Konstitucinis Teismas įstatymų nepriiminėja, todėl Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento, rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako kol kas nematantis poreikio skaičiuoti, kiek pajamų į biudžetą įplauktų, arba nebūtų gauta, jeigu su Finansų  ministerijos siūlymais būtų svarstomos ir Seimo narių registruotos pataisos, susijusios su mokesčių pakeitimais ir numatančios daugiau lengvatų.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas valstybės kontrolės vadove paskirti jo dabartinę patarėją Ireną Segalovičienę sukėlė opozicijos pyktį. Anksčiau į Lietuvos banko valdybą buvo paskirtas Nausėdos patarėju dirbęs Simonas Krėpšta. Iš prezidentūros į Ryšių reguliavimo tarnybą kelius atrado Jūratė Šovienė ir Darius Kuliešius, Kęstutis Budrys tapo užsienio reikalų ministru. Tai, ką daro Nausėda, nėra nauja praktika. Panašiai buvo ir su Dalios Grybauskaitės komanda.

Naujausios apklausos duomenimis, gyventojai nurodė prastai vertinantys dabartinės Vyriausybės veiklą. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas teigia, jog tam įtakos turi šiuo metu planuojama mokesčių reforma ir valdančiosios koalicijos lyderių tarpusavio ginčai. Tiesa, Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko reitingai išaugo.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Augant abejonėms, ar Europos Sąjunga (ES) pratęs Rusijai taikomas sankcijas, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, jog dedamos visos pastangos, kad tai pasikeistų. Tuo metu kalbėdamas apie perspektyvas taikyti regionines sankcijas, premjeras pažymėjo, kad tai būtų sudėtinga užduotis, reikalaujanti plataus sutarimo.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jei Europos Sąjunga nepratęs sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, vienintelis sprendimas, kuris užtikrintų, kad ribojimai būtų veiksmingi, yra platus sutarimas su regiono valstybėmis taikyti sankcijas.

Nors Lietuva norėtų atkurti santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas dėl to „paaukotas“ nebus, teigia premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos neturi būti pagrįsti nuolaidomis.  „Jeigu Kinija atsiunčia savo ambasadorių į diplomatinius pokalbius, mes nusiunčiame savąjį. Esu ne kartą sakęs, kad nereikia daryti jokių nuolaidų ar atsiprašymų.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės (VK) vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai būtų stipri kandidatė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad atsižvelgiant į potencialias radikalizacijos grėsmes, Lietuva turėtų persvarstyti imigracijos politiką iš kultūriškai artimesnių šalių. „Deja, matyt, reikia pripažinti, kad iš tam tikrų šalių atvykstantys žmonės yra labiau linkę radikalizuotis.

Pastaruoju metu itin pabrangus restoranų ir kavinių paslaugoms bei žmonėms mažiau jose lankantis, premjeras Gintautas Paluckas tai sieja su besikeičiančiais vartotojų įpročiais bei tikina, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata pritraukti daugiau lankytojų nepadės. „Akcentuojame, kad ne (...) lengvatinis PVM čia turi įtaką kažkokią sektoriaus veiklai, bet būtent kintantys vartotojų įpročiai“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį sakė G. Paluckas.

Jau anksčiau apie galimybes atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių konteksto. Nors, politiko nuomone, galima diskutuoti, kaip aktyviai reikėtų palaikyti dvišalius ryšius su Kinija, ministras pirmininkas leidžia suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto nėra gerai.

Pasigirdus svarstymams, kad, Europos Sąjungoje (ES) nepratęsus sektorinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Lietuva galėtų įsivesti nacionalinius apribojimus šioms valstybėms, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas regioniniu mastu. Priešingu atveju, pasak Vyriausybės vadovo, toks sprendimas neduotų jokios realios naudos.

Parlamento opozicijai keliant klausimus dėl „Nemuno aušros“ vicepirmininko Roberto Puchovičiaus likimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicijos partneris pirmiausiai turi išspręsti problemas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu politikas atsiskaitys už anksčiau vengtus mokesčius, socialdemokrato manymu, jis gali tęsti darbus BFK – taip, kaip anksčiau jį šio komiteto sudėtyje patvirtino parlamentas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su premjeru Gintautu Palucku. Kaip Eltą informavo ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas, susitikimo metu bus aptarti mokestinių pakeitimų, sveikatos sistemos, saugumo ir užsienio politikos klausimai.

Šią savaitę premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms yra gyventojų asmeninis reikalas, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tokią ministro pirmininko retoriką vadina blogu tonu. Anot jų, nors gyventojai turi ruoštis galimoms krizėms ir patys, tačiau procese privalo dalyvauti šalies institucijos. „Iš tikrųjų, čia yra blogai, kai mūsų institucijos ir vadovai užduoda blogą toną.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, jog pernai spalį vykusių Seimo rinkimų metu premjero brolis Danas Paluckas skleidė socialdemokratų Gintauto Palucko ir Algirdo Pieniutos politinę reklamą ir taip šiuo kandidatus parėmė nepiniginėmis aukomis.

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Aplinkosaugininkams kritikuojant, jog Vyriausybė nepakankamai saugo miškus, šalyje toliau vykdant plynus kirtimus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad ieškoma balanso tarp siekio išsaugoti gamtą bei miškininkystę kaip svarbią šalies ūkio šaką. „Šiandien tie interesai yra sveriami ir derinami, nes, noriu priminti, medienos apdirbimo pramonė, visas sektorius yra reikšminga mūsų ūkio dalis, ji sukuria tūkstančius darbo vietų ir sukuria didelę dalį bendro vidaus produkto.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.

Paaiškėjus, kad kas septintas Lietuvos gyventojas nėra pasiruošęs ekstremalioms situacijoms, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Jis taip pat mano, kad didelė dalis piliečių net ir krizės atveju planuoja pasilikti Lietuvoje. „Tas ruošimasis ar nesiruošimas yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Premjeras Gintautas Paluckas nesureikšmina socialdemokrato Arūno Dudėno sprendimo dėl imuniteto panaikinimo prašyti sudaryti komisiją ir neatsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka. Visgi, pasak jo, toks variantas nebuvo aptartas nei frakcijoje, nei partijoje.  „Nežinau, ar tikrai to reikėjo, bet jeigu Seimo narys nori pateikti papildomą informaciją komisijai – jis tokią teisę turi. Kiek žinau, vakar jis tokio sprendimo neturėjo ir viskas turėjo eiti nustatyta tvarka, nustatyta vaga.

Premjeras Gintautas Paluckas nepalaiko grupės konservatorių siūlymo griežtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot politiko, nereikėtų kiekvieno iš Rusijos ar Baltarusijos atvykstančio asmens laikyti šnipu, keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui. Todėl, ministro pirmininko teigimu, Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas yra subalansuotas ir tinkamas.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.

Socialiniuose tinkluose kilus pasipiktinimui dėl to, jog gegužės pabaigoje Vilniuje planuoja koncertuoti Rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog renginio organizatoriai turėtų užduoti klausimus atlikėjai dėl jos politinių pažiūrų. Pasak jo, nors dainininkė prieš du dešimtmečius gavo apdovanojimą iš Vladimiro Putino, dabar daug svarbiau yra jos pozicija dėl karo Ukrainoje.

Profesinėms sąjungoms siūlant neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarka yra „sprangi“, bet žada išklausyti visas puses.  „Bus išklausyti visi – tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai, nes jie taip pat turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką.

Daliai Seimo narių iš parlamentinių lėšų apmokant pavežėjų paslaugas įvairiu paros metu ir šventinėmis dienomis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam nereikia griežtesnio teisinio reguliavimo, parlamentarai paprasčiausiai turėtų vadovautis moralinėmis nuostatomis. „Visiems taikomi vienodi moralės standartai.

Premjeras Gintautas Paluckas negaili kritikos Seimo nariams, kurie parlamentinėmis lėšomis padengė pavežėjų paslaugas naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Pasak ministro pirmininko, vargu, ar tokiu metu parlamentarai susitinka su rinkėjais ir įtikinėja juos dėl tam tikrų politinių sprendimų. Todėl, tęsė jis, Seimo nariai turėtų tokias keliones apmokėti asmeninėmis lėšomis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valdantiesiems dabar priėmus mokesčių pakeitimus, jie ateinančius ketverius metus nebebūtų keičiami. „Kalbant apie aplinką arba stabilumą – taip, sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – LRT televizijai pirmadienio vakarą sakė G. Paluckas.

Komentuodamas šiuo metu koalicijoje svarstomus mokesčių pakeitimus bei jų galimą poveikį investicinei aplinkai, Gintautas Paluckas tikina, kad iš Lietuvos nežada trauktis joje veikiantys komerciniai bankai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad įgyvendinus šiuo metu koalicijoje svarstomus mokesčių pakeitimus, ateinančius ketverius metus jie nebebūtų keičiami.  „Sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – pirmadienį per LRT laidą „Lietuvos ateities forumas“ sakė G. Paluckas.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe pasitiki daugiau kaip keturi iš dešimties gyventojų. Kaip rodo naujausia apklausa, po pirmų šimto darbo dienų tai vienas geriausiai vertinamų Ministrų kabinetų šalies istorijoje. Šių metų kovo 8–24 dienomis Eltos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis. „Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad kitais metais nėra planuojama taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) maitinimo sektoriui. Anot jo, šiuo metu maitinimo sektorius yra stebimas, o bankrutuojančių įmonių kiekis jame – sumažėjęs.  „Kol kas, tokios lengvatos, ateinančių metų biudžeto projekte nėra numatoma, tačiau situacija yra stebima.

Vyriausybei planuojant nuo 2026-ųjų įsteigti naują Regionų ministeriją, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu klausimas yra dar svarstymų stadijoje. Jo teigimu, svarstoma, kokias funkcijas būtų efektyviausia priskirti vienai institucijai. „Kalbant apie Regionų ministeriją, tai yra svarstymų stadijoje klausimas.