gintautas paluckas

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatorių frakcijos susitikimo su premjeru Gintautu Palucku metu iš socialdemokrato neišgirdo net preliminaraus plano, kaip Vyriausybė sieks užtikrinti 5-6 proc. nuo BVP siekiantį gynybos finansavimą. „Mes norime, kad 5-6 proc. nuo BVP ambicija gynybai taptų realybe. Ir esame pasirengę paremti tikrai protingus sprendimus. Bet tada reikia turėti bent preliminarų planą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime artimiausiu metu ketina kreiptis į prezidentą su prašymu inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. „Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų.

Premjeras Gintautas Paluckas koalicijos partnerio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitačio pareiškimus dėl lėšų gynybai vadina nepriimtinais, tačiau tramdyti jo nežada.  „Kalbėsime apie bendravimo kultūrą ir to nerimo bei baimės skatinimą, nes tai – nepriimtina. Tai yra labai svarbūs valstybės klausimai, kur reikia susitelkimo, o ne mėginimo samprotauti kas gali būti blogai“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo ministras pirmininkas. „Reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant artimiausiu metu pritaikyti muitus Europos Sąjungai (ES), Briuselis turi derybinių svertų, kurie padėtų susitarti su JAV ir išvengti muitų, sako premjeras Gintautas Paluckas. Jis neatmeta, kad Baltiesiems rūmams mėnesiui atidėjus muitus Kanados ir Meksikos prekėms, Europos Komisija galėtų taip pat derėtis.   „ES taip pat turi instrumentų, kuriuos gali pritaikyti tame prekybos kare su JAV.

Premjeras Gintautas Paluckas sako sekmadienį susitiksiantis su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, kuri dalyvaus elektros tinklų sinchronizacijos renginyje. „Situacija yra rimta ir užduotis yra sudėtinga. Teko kalbėti su Europos Komisijos vicepirmininku (Valdžiu – BNS) Dombrovskiu ir sekmadienį, matyt, susitiksime su pirmininke von der Layen“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos posėdyje sakė premjeras.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „aušriečių“ siūlymą paviešinti Lietuvos institucijoms prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius ir šiuo metu pareigas tebeinančius pareigūnus. „Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje sulaukęs klausimų apie tvarius šaltinius, iš kurių bus papildomai finansuojama krašto apsauga, premjeras Gintautas Paluckas metė kaltinimus konservatoriams. Vyriausybės vadovo teigimu, opozicijoje dirbantys konservatoriai sąmoningai siekia įplieksti diskusijas dėl gynybos ir taip baugina visuomenę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. „Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai  „Belaruskalij“ tarptautiniam arbitražui pateikus 12 mlrd. JAV dolerių (apie 11,82 mlrd. eurų) ieškinį prieš Lietuvą dėl sustabdyto trąšų tranzito, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad tai yra politinio spaudimo priemonė. „Aš niekaip nevertinu, arbitražas įvertins pagrįstumą šitų ieškinių. Ar tai 16, 10 ar 12 mlrd. eurų – jokio įspūdžio nedaro.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija antradienį susitiks su premjeru Gintautu Palucku. Konservatoriai su ministru pirmininku ketina aptarti Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimus dėl ženkliai didinamo finansavimą gynybai.

Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. Anot premjero Gintauto Palucko patarėjo Justino Argusto, didėjant dezinformacijos kiekiui, itin svarbu skelbti objektyvius ir patikrintus faktus. Be to, akcentavo jis, socialiniu tinklu „X“ naudojasi bene visos Lietuvos sąjungininkės valstybės.

Į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimų dėl planų prisijungti Grenlandiją Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nėra linkęs sugrėsminti ir sako – tai tėra Vašingtono derybinė pozicija. Tiesa, socialdemokratas pabrėžia – Lietuva šių JAV ir Danijos ginčų kontekste remia teisės viršenybės principus bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. „Mano įsitikinimu, tai yra tam tikra derybinė pozicija.

Socialdemokratų gretose išsiskyrus nuomonėms dėl to, ar reikėtų atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos, premjeras Gintautas Paluckas toliau išlieka skeptiškas ir tikina – kiekviena politinė jėga savo įsipareigojimus galės pademonstruoti Seime balsuojant už atitinkamus krašto apsaugos finansavimą didinančius sprendimus. „Pinigai ant stalo yra geriausias nacionalinis susitarimas. Visa kita mes jau turėjome sočiai – pinigais nedengiama, nieko neįvyksta.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl Prezidentūros pasipiktinimą sukėlusių „aušriečių“ lyderio Remigijus Žemaitaičio pasisakymų iš dalies kaltas ir neapibrėžtumas, kaip bus įgyvendintas siekis reikšmingai padidinti šalies gynybos finansavimą. Vyriausybės vadovo teigimu, pastarosiomis savaitėmis prorusiškumu ir antiukrainietiškumu kaltinamas R. Žemaitaitis tiesiog užpildo atsiradusį informacijos vakuumą. „Iš esmės jis užpildo vakuumą tos informacijos, kurios visuomenei reikia.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog pati koalicija spręs dėl savo ateities ir ragina „pristabdyti arklius su įvairaus pobūdžio pareiškimais“. Taip socialdemokratas kalbėjo šalies vadovui Gitanui Nausėdai interviu „Verslo žinioms“ išsakius abejones dėl esamos sudėties valdančiosios koalicijos perspektyvų.

Premjeras Gintautas Paluckas toliau kartoja, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlę šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių vis dar neturi. „Turiu pasiūlymą visiems – mažiau kalbėti, daugiau dirbti. Daugiau neturiu ką pasakyti šiuo klausimu. Visas tas kalbėjimas yra oro virpinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti. Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.

Prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų santykiai viešojoje erdvėje neretai pavadinami medaus mėnesiu. Abipusė parama rinkimuose, prezidento ir premjero susitikimai, lengva ranka priimamos net ir nerealistiškos idėjos – taip atrodo paskutiniai keli mėnesiai. Ekspertai tikina: šiuo metu daugiau galios yra prezidento pusėje, tačiau viskas gali pasikeisti socialdemokratams parodžius nagus.

Naujoji Regionų ministerija veiklą galėtų pradėti kitąmet – 2026-ųjų liepą, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Ministerijos veiklos pradžia numatyta 2026 m. liepos 1 diena. Iki to laiko šių metų rudens sesijoje bus parengti reikalingi teisės aktų projektai, jų bus tikrai nemažai. Ir jeigu bus politinė valia ir bus priimti šie sprendimai Seime, įgyvendinimui bus skirtas pusmetis administraciniams reikalams“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį sakė G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis kolegų socialdemokratų inicijuotas pataisas dėl bausmių diferencijavimo „čekiukų“ bylose. „Atsakomybė turi būti diferencijuota. Juk už pavogtą vištą į kalėjimą nieko nesodina. Šiuo atveju lygiai taip pat – pagal nusižengimo mastą, apimtį turėtų būti taikoma ir bausmė“, – žurnalistams antradienį Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

Premjeras Gintautas Paluckas Valentino Gavrilovo sprendimą trauktis iš finansų viceministro posto vadina „brandos ir atsakomybės parodymu“.  „Aš manau, kad tai yra brandos ir atsakomybės parodymas. Kai kada politikoje nėra svarbu, kaip yra iš tikrųjų, bet kaip atrodo. Ir tikras politikas turi priimti sprendimus, kurie išvaduotų nuo interpretacijų“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Paluckas.

Didėja šansai 2029 metais Lietuvai surengti Europos krepšinio čempionato vienos grupės kovas. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Mindaugas Balčiūnas po apsilankymo Vyriausybėje pareiškė, kad valstybei čempionatas kainuos 6 milijonus eurų, o grąža bus kur kas didesnė. Krepšinio federacijos vadovai ne dažni svečiai Vyriausybėje, bet šįkart atvyko susitikti suu Ministru Pirmininku.

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Maisto taryba nevykdys kainų kontrolės, nes jos funkcijų spektras bus daug platesnis. Anot Vyriausybės vadovo, naujoji institucija rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.  „Maisto tarybos funkcija yra gerokai platesnė, nei nuskambėjo visuomenėje – kad tai kainų kontrolės mechanizmas. Pirmiausiai, tai yra kainų struktūros skaidrumui nustatyti instrumentas.

Kilus audrai dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Ukrainą, premjeras Gintautas Paluckas tikina nematantis poveikio Vyriausybės įsipareigojimui toliau remti karo niokojamą šalį. Visgi klausimas dėl R. Žemaitaičio teiginių, anot G. Palucko, bus keliamas koalicinėje taryboje. G. Paluckas teigia, kad audringų diskusijų sukėlę „Nemuno aušros“ lyderio pasisakymai realaus poveikio mūsų šalies pozicijai ir pasiryžimui padėti Ukrainai esą neturi.

Po incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar vienas povandeninis kabelis, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia –  Europos Sąjunga turi imtis veiksmų. Anot Vyriausybės vadovo, kiekviena tokius sabotažo aktus patirianti valstybė turėtų sulaukti atitinkamos finansinės paramos. „Kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus ir čia, matyt, reikėtų kalbėti apie valstybių, kurios patiria tokio pobūdžio provokacijas ar sabotažo aktus, finansinę paramą.

Premjeras Gintautas Paluckas nemano, kad „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai apie Ukrainą neturi neigiamo poveikio. Visgi, pasak jo, koalicinėje taryboje ketinama padiskutuoti apie tai, kaip politikai savo poziciją galėtų išsakyti gražiau.

Premjeras Gintautas Paluckas pritaria Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. Parlamento vadovas BNS praėjusią savaitę teigė, kad Seimo nariams, į posėdžius neatvykusiems be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį. Šiuo metu tokios ar panašios nuobaudos už praleistus posėdžius nėra.

Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę žada pateikti siūlomus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.  „Šią savaitę bus pateikta aiški schema ir įvairūs siūlomi pakeitimai, todėl dabar tikrai neimprovizuosiu, kad vėl nebūtų sukeltos kažkokios diskusijos, kad vieni girdėjo, kiti negirdėjo“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako svarstantis kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl finansų viceministro Valentino Gavrilovo, nors teigia kol kas nesuabejojęs jo lojalumu Lietuvai. „Matau, kad šitas klausimas apsipynė kažkokiais samprotavimais, todėl neatmetu galimybės kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir paprašyti išvadą, ar kelia žmogus grėsmę nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako neabejojantis finansų viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvai po to, kai rastas jo profilis rusų pamėgtame socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Rusiją, jos armiją bei Sovietų Sąjungą šlovinančių dainų grojaraščiu.

Premjeras Gintautas Paluckas su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį aptars baigiamus ruošti sprendimus dėl antrosios pensijų pakopos, minimalaus gimnazistų skaičiaus nutarimą, kitus klausimus. „Darbiniame susitikime su prezidentu premjeras ketina aptarti finalizuojamus sprendimus dėl antrosios pensijų pakopos sistemos, Vyriausybės rengiamą nutarimą dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse, kuris neleistų uždarinėti mažų mokyklų“, – BNS nurodė ministro pirmininko atstovas Justinas Argustas.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį pasveikino naujai išrinktą Airijos ministrą pirmininką Michaelą Martiną. Sveikinimo laiške premjeras G. Paluckas pažymėjo, kad Lietuva su Airija ir toliau stiprins dvišalius santykius. „Užtikrinu jus tvirtu Lietuvos įsipareigojimu ir noru toliau stiprinti dvišalius ryšius, kartu dirbti įveikiant geopolitinius iššūkius ir veikti išvien vardan saugios ir klestinčios Europos“, – rašoma sveikinime.

Su Lenkijos kolega Donaldu Tusku telefonu kalbėjęsis Gintautas Paluckas sako, kad abiejų šalių investicijos į gynybą turi tapti pavyzdžiu sąjungininkams. „Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai, strateginė partnerystė ir svarbiausiais klausimais sutampantys interesai svarbūs kuriant saugų, atsparų ir ekonomiškai veržlų mūsų regioną ir tokią pat Europą“, – Vyriausybės pranešime penktadienį cituojamas ministras pirmininkas.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįžus Donaldui Trumpui, santykiai su JAV administracija nesuprastės. „(...) iš tų pirmųjų, sakykime, signalų matome, jog ir naujoji JAV administracija rimtai žiūri į dvišalį bendradarbiavimą“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį teigė G. Paluckas.

Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti „pasus“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu kelia alternatyvaus pilietybės teisinio reguliavimo riziką, teigia premjeras Gintautas Paluckas. „Aš prastai vertinu, pasakysiu nuoširdžiai. Pirmiausia todėl, kad mes rizikuojame turėti tokį lygiagretų teisinį reguliavimą, kvazipilietybės klausimus, kuriuos reikėtų kažkaip, matyt, kitaip spręsti arba toks yra lūkestis“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį šnekėjo G. Paluckas.

Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris mažėtų artėjant prie pensijos amžiaus, o jo sulaukus nieko nereikėtų mokėti.

LRT tyrimų skyriui išsiaiškinus, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis buvo vežama į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas teigia šioje situacijoje nematantis įmonės kaltės. Pasak jo, „Teltonika“ deda pastangas, kad jų prekės nepasiektų trečiųjų šalių, todėl, akcentuoja ministras pirmininkas, Rusijoje atsidūrusios prekės gali būti ir tam tikros provokacijos. „Panašu, kad nėra pačios įmonės jokios tyčios ar kaltės.

Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių Neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. „Jeigu mes žinome Kuršių Neriją, žinome, koks tai yra unikalus gamtos kampelis, didinti srautą ir didinti patogumą transportui patekti į šį gamtos rojų, tikrai būtų nelabai racionalus sprendimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui abejojant Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais lėšas gynybai didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras Gintautas Paluckas tikina – susipažinus su įslaptinta informacija ir pateikus aiškų finansavimo planą, nebeliks pagrindo dvejonėms. „Visi koalicijos partneriai labai rimtai žiūri į gynybos klausimą.

Pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą krašto apsaugai bus galima pasitelkiant bendrus Europos Sąjungos (ES) instrumentus kurie galėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų, teigia ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. „Diskutuojame apie instrumentus, kurie sutelktų visą europiečių valią ir norą rūpintis ES gynyba.

Premjeras Gintautas Paluckas skeptiškai vertina konservatorių siūlymus didinant finansavimą krašto apsaugai atnaujinti ir partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak socialdemokrato, tokie abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę. „Abstraktūs gynybos susitarimai turi labai menkai apčiuopiamą vertę. Šiandieną mes kalbame apie realų poreikį, realų finansų poreikį, realius planus, realius terminus.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Lietuvos parama Ukrainai tęsis ne tik iki šalies pergalės prieš Rusiją, bet ir po to, antradienį, lankydamasis Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas. „Brutalus, neišprovokuotas ir neteisėtas plataus masto Rusijos karas artėja link trejų metų žymos. Skaičiuojame šias dienas, mėnesius ir metus su giliu liūdesiu, tačiau būdami tikri, kad mūsų parama Ukrainai yra laikui nepavaldi ir ji tęsis iki pergalės ir po jos.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Lietuvos gimstamumas nusirito į dar neregėtas žemumas – pernai vaikų gimė mažiau nei 19 tūkstančių, o žmonių mirė dukart daugiau. Jei taip ir toliau, nepraeis nė 50 metų, kai Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia – dirbti atvažiuos užsieniečiai. Tačiau tam, kad išliktų dabartinis gyventojų skaičius, emigrantų turėsime priimti tiek, kad kas trečias gyventojas bus užsienietis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pirmadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais Lietuvoje aptarti svarbiausių Bendrijos darbotvarkės klausimų, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, jog dėmesys saugumui ir gynybai turi ir toliau išlikti ES prioritetu.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui skeptiškai vertinant Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimą dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas tokią koalicijos partnerio reakciją laiko normalios, nors ir gana aštrokos diskusijos dalimi. „Šiandien tai vertinu kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją.

Kinija ir Baltarusija – dvi skirtingos valstybės, tačiau abi įvardijamos kaip keliančios grėsmę Lietuvai. Kokia bus neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės užsienio politika šių šalių atžvilgiu? Ar atkursime diplomatinius santykius su Kinija? O ką reikėtų daryti su likusiais dviem neuždarytais pasienio kontrolės punktais su Baltarusija? Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.