genomas

Naujas būdas tirti DNR leidžia pažvelgti į žmonijos evoliucijos istoriją ir keičia ekspertų įsivaizdavimą apie mūsų seniai išnykusius giminaičius neandertaliečius, pirmadienį pranešė JAV mokslininkai. Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie tūkstantis neandertaliečių.

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr.

„Šis superbulius – 100 proc. natūralus, jo genomas nėra modifikuotas“, – pasakoja veisyklos specialistas Patrisas Lilby. – Toks jis užaugo ir be jokių steroidų.“ Tokį egzempliorių pavyko išauginti per daugelį generacijų, kryžminimui atrenkant pačius raumeningiausius galvijų bandos individus. Kitaip tariant, jokių genetinių ar medikamentinių manipuliacijų čia nėra – vien griežta ir tikslinga selekcija. „Mums pavyko padvigubinti šių jaučių raumenis“, – pasakoja selekcijos ekspertas.

Tarptautinė genetikų grupė pranešė sekvenavusi avies genomą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Pasak tyrimo autorių, avys yra vieni svarbiausių naminių gyvulių, didžioji žmonijos dalis priklauso nuo jų mėsos ir pieno, daugelis naudoja avių vilną. Avies genomo tyrimas yra labai svarbus siekiant padidinti visų jos naudingųjų savybių kokybę, sakoma pranešime.

 Birutė Tumienė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja Kas yra DNR? Sutrumpintas cheminės medžiagos pavadinimas, kurį tariant galima nusilaužti liežuvį: deoksiribonukleorūgštis? Susivijusios dvigubos spiralės simbolis, kurį, regis, galima išvysti visur: biotechnologinių įmonių logotipuose ar ant naujų marškinėlių bei šampūno reklamoje, – tai taip pat DNR.

Šiuolaikinių žmonių DNR yra iki 20 proc. neandertalieičų genomo, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo medžiagą paskelbė žurnalas „Science“. Tokią išvadą genetikai priėjo palyginę 665 žmonių iš Europos ir Rytų Azijos genomų sekvenavimo rezultatus. Pranešama, kad atskiri neandertaliečio genomo fragmentai buvo aptikti DNR sekose, atsakingose už odos pigmentaciją.

JAV biologas ir genetikas Craigas Venteris, vienas pirmųjų sekvenavęs žmogaus genomą, pareiškė, kad netolimoje ateityje mokslas bus pajėgus Žemėje atkurti svetimas gyvybės formas, pranešė britų dienraštis „Independent“. C. Venteris su kolegomis jau yra sukūręs dirbtinį genomą ir perkėlęs jį į gyvą ląstelę. Dabar, jo manymu, atėjo eilė kurti ne tik pavienes dirbtines ląsteles, bet ir ištisus organizmus: tam esą būtų naudojami 3D spausdintuvai ir speciali programinė įranga.

Pietų Korėjos mokslininkai pranešė pirmą kartą sėkmingai nuskaitę tigro genomo seką. Šis tyrimas buvo vykdomas pagal „Tiger Genome“ programą, kurios tikslas – padėti išsaugoti nykstančias didžiųjų kačių pošeimio rūšis. Pranešama, kad Jong Bhako vadovaujama Asmeninės genomikos instituto Suvone (P. Korėja) mokslininkų grupė iššifravo amūrinio tigro genomą ir palygino jį su Bengalijos tigro, Afrikos liūto, baltojo Afrikos liūto ir snieginio leopardo genomais.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.