genetiškai modifikuoti organizmai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atnaujino duomenis, kokiose Lietuvos prekybos tinkluose prekiaujamuose produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). „Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų ar patiekalų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Lietuvos ūkininkai kol kas vieningi – auginti genetiškai modifikuotus pasėlius jie atsisako. Tačiau genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) į Lietuvą atkeliauja ir kitais būdais – per maistą ir pašarus. Su kokiomis problemomis mūsų ūkininkai susidurtų, jei Lietuvoje atsirastų GMO pasėlių, ir kokios galimos pasekmės, jei GMO būtų šeriami naminiai gyvuliai ir maitinami žmonės? Pati genų inžinerijos technologija nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, į kokias rankas ji pakliūna.

Prieš kelerius metus pasaulyje įsiplieskė diskusijos apie maisto produktų trūkumą ir gresiantį badą. Jas sukėlė maisto produktų žaliavos brangimas 2007 metų pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Krizė pristabdė maisto produktų kainų kilimą ir kai kurias jų net sumažino, tačiau 2010 m. maisto produktų kainos vėl kilo, kyla jos ir dabar.

Lietuva – kol kas viena iš nedaugelio valstybių, kurioje neauginami genetiškai modifikuoti organizmai. Tačiau draudimo juos auginti nepatvirtinus įstatymu, jie bet kada gali būti pradėti auginti. Pabūgo visuomenės Prieš trejus metus buvo bandyta visą Lietuvą paskelbti teritorija, kurioje neauginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Tačiau iš Europos Komisijos tokio pritarimo nesulaukta.

Sodininkų bendrijų teritorijoje bei 5 km atstumu nuo jos siūloma uždrausti „išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas“. Tokį pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Maisto reklamoje bus privaloma nurodyti, jog maistas yra genetiškai modifikuotas, jeigu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus jį ženklinant turi būti pateikiama informacija apie tai. Tokį įpareigojimą įtvirtino Seimas, priėmęs Reklamos įstatymo 14 straipsnio pataisą.

Seimas antradienį be didesnių diskusijų atmetė net tris projektus, kuriais siekta visiškai uždrausti arba bent apriboti produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vartojimą. Jie grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tvarkos griežtinimui nepritaria ir lobistų bei ES spaudimo bijanti Vyriausybė.

Seimas iniciatoriams grąžino tobulinti Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas. Seimo narių Kęstučio Daukšio, Dailio Alfonso Barakausko ir Gedimino Navaičio įregistruotomis pataisomis buvo siekiama įtvirtinti prievolę informuoti vartotoją apie genetiškai modifikuotų organizmų buvimą net ir tais atvejais, kai jų produkte yra mažiau kaip 0,9 proc.

Lobistai Europoje nepaliaujamai „pramušinėja“ galbūt sveikatai pavojingus maisto priedus, pesticidus, GMO ar kvailinančias reklamas. Šią laviną bandantys sulaikyti mokslininkai tikina, kad desperatiški bandymai įteisinti tai, kas naudinga verslui, bet ne žmonėms, įrodinėjami net Biblijos citatomis. Kvailina visą ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, lietuviai – vieni labiausiai susirūpinusių savo maisto saugumu.