genai

Tibetiečių gebėjimas gyventi „ant pasaulio stogo“ gali būti susijęs su jų DNR, teigia tyrimą atlikę JAV mokslininkai. Jutos universiteto tyrėjai nustatė 10 genų, padedančių tibetiečiams klestėti tokiuose aukščiuose, kuriuose daugelis sunegaluoja, praneša BBC. Du iš šių genų susiję su hemoglobinu – kraujyje esančia medžiaga, kuri padeda įvairius organus aprūpinti deguonimi.

Kaip žinia, kiekviena mūsų ląstelė turi dvi identiškas chromosomos kopijas – DNR struktūrą, sudarytą iš genų. Pirmą dalį skaitykite čia. Chromosomos skyla į keturis genų rinkinius dar prieš tai, kol ląstelė galų gale virs į keturis kiaušinėlius arba spermatozoidus, turinčius identiškas genų kopijas. Turint ląstelėje dvi chromosomas, padvigubėja ir šansai genų remontui, ko negali turėti aseksualūs organizmai.

Mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojame ne dėl nervingumo, o kad tai – paveldima liga, tad atrasti genai gali paskatinti naujų vaistų sukūrimą. Maždaug 1 proc. žmonijos mikčioja ir ilgą laiką buvo manoma, kad tai nervinės įtampos simptomas. Tačiau dabar mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojimą galima pagydyti pakeičiant jį sukeliančius genus, rašo „The Daily Telegraph“. Amerikos nacionalinio kurtumo ir kitų bendravimo sutrikimų instituto (angl.

Prof. Vaidutis Kučinskas neabejoja, kad mūsų genai lemia sergamas ligas. Jos skiriasi nuo Vakarų Europos. Ištirti Lietuvos gyventojų genomą reikia ir dėl kitos priežasties. Daug žmonių emigruoja, imigruoja kiti, todėl ne tik istoriškai ar lingvistiškai, bet ir genetiškai svarbu užfiksuoti, kas mes tokie esame. Pasaulinis žmogaus genomo sekvenavimo projektas baigėsi 2003 metais, tačiau dar daug klausimų neatsakyta.

Kai kurie žmonės niekada nepamiršta pamatytų veidų, kitiems juos atpažinti sunku. Prosopagnozija sergantieji neatpažįsta net draugų. Dabar mokslininkai tvirtina, jog gebėjimas atpažinti veidus yra paveldimas ir nesusijęs su protiniais gebėjimais ar intelekto koeficientu, rašo LiveScience.com. Intelekto koeficientą smarkiai lemia paveldimumas. Ilgai manyta, jog jei esi protingas vienoje srityje, protiniais gabumais pasižymėsi ir kitose. Tačiau kai kurie įgūdžiai šiuo požiūriu išsiskiria.

Nyderlandų mokslininkai nustebo atradę, kad paukštynuose auginamų viščiukų genai skiriasi priklausomai vien tik nuo to, ar jie mito įprastiniais, ar be chemikalų pagamintais pašarais. Louiso Boko instituto (Nyderlandai) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai buvo netikėti todėl, kad bandymų metu buvo prieita išvada, jog tie patys maisto komponentai paukščių genus veikė priklausomai tik nuo pašarų gamybos būdo.