gedimino pilis

Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus, kad muziejus nepagrįstai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, pasak direktorės, ji su šia bendrove jau atnaujinta.

Vilniaus apygardos teismui patenkinus buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinį ir Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) įpareigojus sumokėti už atliktus darbus, kyla grėsmė kalno būklei, įspėja įmonė.

Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų – sostinėje prasidėjo ir šventinių renginių maratonas. Ta proga Švenčiantis merui merui net teko viešai pašokti, vienas restoranų tinklas miestiečiams nemokamai išdalino 700 picų, sveikinimai liejosi ir iš kitų miestų, mokyklų ir darželių. O Gedimino pilies bokšte pradėtas eksponuoti gimtadienį liudijantis originalus dokumentas – Gedimino laiško išrašas Vakarų Europos visuomenėms, kuriame pirmąkart paminėtas ir Vilniaus vardas.

Vilnius ruošiasi šventei – jau rytoj sostinė minės 700-ų metų jubiliejų. Šia proga tikrosios Gedimino pilies pašonėje iškilo paminklas Gedimino laiškams. O Valdovų rūmai primena, kad miestas gyvavo gerokai iki oficialaus paminėjimo ir pristato rekonstruotą medinį namelį, kuris Vilniuje stovėjo dar anksčiau nei valdė Gediminas. Seniausias ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos medinis pastatas. Tiksliau, jo dalis. Pušinius rąstus tyrinėtojai rado Valdovų rūmų teritorijoje.

Minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte sausio 1 d. surengta Trispalvės pakėlimo ceremonija. Ši proga šiemet minima jau 103-ąjį kartą, tęsiant 1919 m. pradėtą tradiciją. „Čia suplevėsavusi Trispalvė – tiek prieš 103 metus, tiek dabar – įkūnijo bendrystės ir tapatumo jausmą. Šiandien, kai susiduriame su daugybe grėsmių ir iš išorės, ir šalies viduje, turime to nepamiršti. Galų gale, nepaisant visų savo skirtumų, esame viena tauta.

Vilniaus savivaldybė nukabino Trispalvės alėjoje prie Gedimino pilies sausio 1-ąją užklijuotą lipduką su Kazio Škirpos alėjos pavadinimu bei žada kreiptis į policiją dėl vandalizmo. Kai BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, lipdukas su ankstesniu neseniai pervadintos alėjos pavadinimu nuimtas ketvirtadienį. „Lipdukas jau nuplėštas, mes kreipsimės į policiją, nes tai – eilinis vandalizmo aktas.

Gedimino pilis turi konkurentę. Vilniaus pakraštyje iš sniego ir ledo iškilo, kaip jos autorius sako – mažasis Gedimino bokštas. Kartu su šeimyna saulėje blizgantį šedevrą apie dvi savaites kūrė šiemet 70-metį švęsiantis senjoras. Energingas vyras pasakoja, kad šioje gyvenvietėje įsikūrė dar prieš pusšimtį metų, savo rankomis čia pasistatė ir namą.O išėjęs į pensiją vis prisigalvoja veiklos. Sportuoja, važinėja dviračiu ir meistrauja.

Važiuojant iš Biržų į Rokiškį pastaruoju metu ne vienas vairuotojas priverstas gerokai pasikrapštyti akis ir įsitikinti, kad nesivaidena. Mat Pandėlio mieste ant kalniuko, medžių paunksmėje stovi tikrų tikriausia Gedimimo pilis. Tiesa, šis pandėliečių rankų darbo kūrinys mūrytas ne iš plytų, o sumaniai sumeistrautas iš medžio. Beje, kūrinys tik baisiai panašus į originalą, pati pilis miniatiūrinė Gedimimo pilies sostinėje kopija. Nors ir čia plevėsuoja iškilmingai iškelta trispalvė.

Gedimino kalno paviršių sparčiai išvagojusios nuošliaužos sukėlė masinę paniką o dėl kalno būklės paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu. Tačiau už kalno tvarkymą atsakinga Kultūros ministerija ramina, kad visos prevencinės priemonės įgyvendintos ir kalnas galės ramiai žiemoti. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Gedimino klano tvarkymo darbus Jo teigimu, ekstremali situacija išlieka, bet galime lengviau atsipūsti.