gazprom

Ukrainoje vyksta ne tik tiesioginė kova su Rusija pastarajai jai kelintus metus organizuojant puolimą Donbase, tačiau ir mažiau matoma – dėl dujų eksporto į Vakarus ir importo į pačią Ukrainą kainų. Daugelį metų vykstantis „Gazprom“ ekonominis ir politinis šantažas nebuvo išimtis ir šiais metais. Rusų dujų monopolininkės veiksmai tradiciškai sustiprėja žiemą, kai šalys susiduria su realia šalčio ir šildymo apribojimų grėsme.

Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos šiemet pakils 8-14 proc. iki 180-190 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pareiškė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gazprom“ kontroliuoja visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais. Pernai vidutinė Rusijos dujų eksporto už NVS ribų kaina buvo 167 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. 2016-aisiais Rusija vamzdynais į Europą eksportavo 179,3 mlrd. kubų dujų. „Gazprom“ skaičiavimais, šis kiekis sudarė 34 proc. jų vartojimo Europoje.

Staigus dujų kainų kritimas Europoje ir didelės apimties politiniai projektai dėl naujų dujotekių į ES ir Kiniją pravalgė „Gazprom“ biudžete milžinišką skylę, praneša finanz.ru. Bendrovės finansinis planas per artimiausius 3 metus numato kasmetinį išlaidų viršijimą, palyginus su pajamomis, skelbiama šią savaitę paskelbtoje Rusijos „Sberbank“ ataskaitoje.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Šiemet baigiantis dujų kainos permokai vartotojams, kuri atsirado 2014 metais Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pritaikius dujų kainos nuolaidą Lietuvai, nuo liepos dujų kaina buitiniams vartotojams galėtų didėti 7-13 proc..Tačiau galutinį pokytį nulems tarptautinė situacija naftos ir dujų rinkoje. Ekonomistų teigimu, vien tik dujų brangimas žmonių išlaidų neturėtų labai paveikti, tačiau kartu brangstant degalams bei kitiems produktams, nepasitenkinimas visuomenėje turėtų augti.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ kol kas nekomentuoja, ar sumokės jam priteistą 36 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG, anksčiau - „Lietuvos energija“). „Gazprom“ teismuose atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovė Akvilė Adomaityte BNS teigė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, ar ketina sumokėti baudą, ar imsis teisinių priemonių.

Kai kurie politologai perspėja, kad didėjanti Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dalis Lietuvos dujų rinkoje gali kelti rizikos, nors nauji šalies įmonių susitarimai dėl pigesnių rusiškų dujų pirkimo yra logiški. Politologas Tomas Janeliūnas sako, jog reikėtų atidžiai sekti, kad „Gazprom“ ateityje nešantažuotų Lietuvos įmonių ir neprimestų nenaudingų joms sutarčių. „Natūralu, kad jeigu „Gazprom“ gali pasiūlyti pigią kainą, kuri yra priimtina klientams, tai yra normalūs verslo reikalai.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Didžiausia šalies dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiais metais degins daugiau Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų. BNS žiniomis, bendrovė iš Rusijos šiemet ketina įsigyti apie du trečdalius jai būtino kiekio - apie 870 mln. kubų.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Kaip seksis vykdyti 2017 metų biudžetą Seimo patvirtintas kitų metų biudžetas yra pakankamai įtemptas, todėl kyla daug klausimų, kaip seksis rinkti pagrindinius mokesčius - visų pirma pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus, kurių prognozė padidinta dėl nuo kovo didinamų akcizų alkoholiui.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Rusija šiais metais patenkino beveik trečdalį Europos dujų poreikio, nepaisant tarp šios šalies ir Europos Sąjungos augančios įtampos ir bloko noro sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Naujausiame „Gazprom“ žurnale „Blue Fuel“ skelbiama, kad „Gazprom“ dujų dalis Europoje nuosekliai auga ir jau pasiekė beveik trečdalį visų Europoje suvartojamų dujų. Bendrovė taip pat skaičiuoja, kad pernai Europai patiekė 31 proc. visų čia suvartotų dujų, kas jau buvo rekordas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ privalo sumokėti Lietuvai 35,651 mln. eurų baudą, galutinai nutarė teismas. Bauda prieš dvejus metus skirta už tai, jog koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG anksčiau - „Lietuvos energija“). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį paliko galioti Konkurencijos tarybos 2014 metų spalį skirtą didžiausią Lietuvos istorijoje baudą.

Švedijos strategiškai svarbios Baltijos jūroje esančios Gotlando salos pareigūnai svarsto galimybę išnuomoti dalį uosto vienai Rusijos bendrovei, nors vyriausybė perspėja, kad tai prieštarautų šalies gynybos ir politiniams interesams.

Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas.

Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. Daug metų nuo 1991-ųjų tikėjome, kad Rusija yra taiki ir draugiška valstybė, turinti potencialo tapti klestinčia. Dėl to švaistėme brangų laiką, o čečėnai, gruzinai ir ukrainiečiai labai brangiai sumokėjo už mūsų klaidą. Kai kurie žmonės, netgi nuolat klystantys Rusijos ekspertai Vakarų šalių užsienio reikalų ministerijose, tebesilaiko šio naivaus optimizmo.

Europos Komisija oficialiai paskelbė leidusi Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ labiau išnaudoti dujotiekio Vokietijoje „Opal“, sujungto su Baltijos jūrą kertančiu „Nord Stream“ vamzdynu, galimybes. 470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų.

Briuselis artėja prie susitarimo su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo dėl per didelių dujų kainų, kas gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos, rašo „The Financial Times“. Europos Komisija ir „Gazprom“ jau suderino technines susitarimo detales dėl antimonopolinio tyrimo nutraukimo, tačiau bylą komplikuoja politika ir prastėjantys ES ir Rusijos santykiai dėl Sirijos ir Ukrainos.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Gamtinių dujų tiekimo įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ įmonių grupei,  aigė pirmąjį gamtinių dujų 2017 metams įsigijimo etapą ir sudarė sutartį dėl SGD tiekimo 2017 metais su „Koch Supply & Trading“, priklausančia vienai didžiausių JAV privačiai valdomų kompanijų – „Koch Industries“ korporacijai. „Išaugusi SGD pasiūla pasaulyje turi reikšmingos įtakos kainoms – jos tampa patrauklios ir konkurencingos, lyginant su kitomis alternatyvomis.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Lietuva Švedijos teismui trečiadienį pateikė prašymą panaikinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl valstybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčo, kuriame Lietuva neatgavo 1,4 mlrd. eurų permokos už itin brangiai pirktas rusiškas dujas. Energetikos ministerija BNS informavo, kad ketvirtadienį vakare ministerija gavo patvirtinimą, jog Švedijos teismui pateiktas kreipimasis dėl Stokholmo arbitražo sprendimo anuliavimo.

Šiemet didžiąją dalį Lietuvos rinkos praradęs Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, kovo mėnesį surengęs pirmąjį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, antrojo tokio aukciono neberengs. Tačiau energetikos ministras ir rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvai problemų dėl to nekils.

Lietuvos ir Rusijos teisininkai skeptiškai vertina Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą Lietuvos Vyriausybės ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų vertės ieškinio už 2004-2012 metais per brangiai pirktas dujas. Pasak teisininkų, galimybė panaikinti arbitražo sprendimą yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visas įmanomas teisines galimybes. Kai kurie teisininkai mano, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.

Valstybės valdomas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ uždraudė savo darbuotojams tarnybiniais ar asmeniniais telefonais žaisti „Pokemon Go“ ar naudoti panašias papildytos realybės programas koncerno antrinės įmonės „Gazprom export“ būstinėse bei jų teritorijose Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Lietuva ketina toliau bylinėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, siekiant anuliuoti jai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 1,4 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinio dėl 2004-2012 metais per brangiai pirktų rusiškų gamtinių dujų. Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija. Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd.

Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus „Latvijas gaze“ monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija. Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos „Statoil“ ir Rusijos „Gazprom“ - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad „Gazprom“ varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais. Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossiya“, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku, padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ susitarė su Turkija kuo skubiau atnaujinti „Turkish Stream“ projekto įgyvendinimą – Juodąją jūrą kirsiančio dujotiekio „Turkish Stream“, kurio viena gija būtų skirta Turkijos rinkai, kita – dujų tranzitui per Turkiją ir Bulgariją į Pietų ir Vidurio Europą.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Lietuva pirmąjį pusmetį išliko pagrindine degalų tiekėja Latvijai, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiekimui iš Lietuvos tenkanti viso benzino importo į Latviją dalis sumažėjo nuo 68,8 proc. iki 63,3 proc., dyzelino - nepakito - 44,0 procento. Benzino eksportas iš Lietuvos į Latviją sumenko 6,4 proc. iki 95,874 mln. litrų, dyzelino - 4,4 proc. iki 312,6 tūkst. tonų. 34,6 proc. benzino ir 32,1 proc.

Suskystintos gamtinės dujos šiemet Lietuvoje užims 60 proc. visos dujų rinkos, prognozuoja energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“. Holdingas pranešė, kad šių metų pirmąjį pusmetį SGD Lietuvoje patiekta 9,2 tūkst. gigavatvalandžių - 73 proc. visos dujų rinkos. Į statistiką neįtrauktos dujos, kurios buvo perduotos tranzitu į Karaliaučiaus sritį arba perparduotos į kitas Baltijos šalis.

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas skeptiška vertina Rusijos dujų giganto „Gazprom“ galimybes tiekti dujas Lietuvos rinkai. Be to, Dalius Misiūnas teigia, kad Lietuva greičiausiai nepirktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos, jei „Gazprom“ ir „Shell“ pasistatytų dujų skystinimo gamyklą Suomijos įlankoje.

Nuo liepos 1-osios Lietuvos vartotojams mažėja elektros ir dujų kainos - jos bus mažiausios per kelerius pastaruosius metus. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientams elektros kaina mažėja apie 5 proc., o „Lietuvos dujų tiekimo“ klientams dujos pinga 8-15 proc. Žemiausia elektros kaina nuo 2013 metų Nuo liepos elektros kaina bus žemiausia per pastaruosius trejus metus - nuo 2013-ųjų sausio ji smuko 17,2 proc.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąjį pusmetį išgavo 196,1 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 9 mlrd. kubų, arba 4,5 proc., mažiau nei prieš metus, pranešė Rusijos dujų monopolijos atstovas. „Gazprom“ tikisi per visus šiuos metus išgauti 409,3 mlrd. kubų dujų. Tačiau, įvertinus tai, jog gamybos apimtys pirmąjį pusmetį būna kiek didesnės nei antrąjį, o visus šių metų mėnesius fiksuojamas nuosmukis tęsis, šią prognozę galima laikyti pernelyg optimistine – per metus bus išgauta apie 400 mlrd.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ šiemet tikisi uždirbti apie 25 mlrd. JAV dolerių pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – beveik penktadaliu mažiau nei pernai. „Šių metų EBITDA, vertinant JAV doleriais, bus 15-20 proc. mažesnis. Koks šis rezultatas bus rubliais, sunku prognozuoti“, – žiniasklaidai sakė koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Kruglovas. Pernai „Gazprom“ EBITDA siekė 1,875 trln. rublių, arba 30,9 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą lėmė iš dalies ir tai, kad „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ sutartis buvo per daug abstrakti - pagal ją nebuvo įmanoma pasakyti, kas yra teisinga dujų kaina, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. „Manau, kad nėra netikėtas sprendimas. Įrodymų konkrečių, kokia tai yra teisinga kaina, surasti yra labai sudėtinga, jei ji aiškiai nėra nurodyta sutartyje, ir tai labai aiškiai pasakė arbitražo teismas.

Bylinėjimasis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už dujas Lietuvai per ketverius metus kainavo apie 9 mln. eurų, BNS informavo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Ketverius metus trukusį Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas brangias dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės, pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.  „Stokholmo arbitražas, žinome, kad neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis.

Krymo krizės metu Vladimiras Putinas prigrasino, kad Rusija nusisuks nuo Europos ir „pasirinks rytų kryptį“ – Kiniją. Tačiau dabar jau darosi aišku, kad tai buvo tuščios kalbos – Pekinas šaltakraujiškai pasiuntė rusų lyderį, rašoma „Die Welt“. Dar šį pavasarį Leonidas Michelsonas buvo pats turtingiausias rusas – labiausiai dėka pelningoms sutartims su Kinija: praėjusių metų gruodį jis pardavė kinų „Sinopec“ 10 proc. didžiausio Rusijos naftos chemijos koncerno „Sibur“ akcijų už 1,3 mlrd. dolerių.

Dujų kainos buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos mažės 8-15 proc., ketvirtadienį paskelbė Kainų komisija. „Kainas sumažinti galėjome, nes sėkmingai susiderėjome ir geromis kainomis įsigijome suskystintųjų gamtinių dujų iš „Statoil“, kas leido sumažinti prognozuojamą bendrą vidutinę šių metų importo kainą 15 proc.

Baltarusija nepripažįsta skolos Rusijai už gamtines dujas ir yra pasiryžusi dėl to bylinėtis, pranešė Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas. „Nieko mes neskolingi. Baltarusija už dujas Rusijai moka vadovaudamasi tarpvyriausybiniais susitarimais dėl dujų. Jei prireiks, savo tiesą ginsime teisme. Mes tam pasiryžę“, – žiniasklaidai pareiškė Baltarusijos ministras. V.Potupčikas pabrėžė, jog Rusija ir Baltarusija šiuos susitarimus traktuoja skirtingai.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Pirmą kartą per veiklos istoriją gamtines dujas perkanti iš dviejų šaltinių - „Gazprom“ ir „Statoil“ - didžiausia šalies dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ siekia pasirašyti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kuri suteiktų daugiau stabilumo ir leistų lengviau prognozuoti veiklą, sako bendrovės vadovas.

Latvijos dujų rinkos monopolininkė „Latvijas gaze“ prašo energetikos rinkos reguliuotojo leidimo laikinai neleisti tretiesiems asmenims naudotis Latvijos dujų perdavimo tinklais. Tai reiškia „Latvijas gaze“ siekį ir toliau blokuoti dujų importą iš Klaipėdos suskystintų gamtinių (SGD) terminalo.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje. Šalies vadovė pabrėžia, kad Lietuva yra pavyzdys pasauliui, jog ekonomikos plėtra, energetinis saugumas ir švari aplinka yra suderinama. „Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos.