gandras

Socialiniame tinkle „Facebook“ paplitęs vaizdo įrašas iš Kaišiadorių rajono sukėlė audringas diskusijas. Jame užfiksuota, kaip gandras užkapoja ir iš lizdo išmeta gandriuką. Toks vaizdas daugelį sukrėtė, o komentaruose netrūko įvairių spėlionių – vieni svarstė apie galimas tokio elgesio priežastis, kiti prisiminė senolių pasakojimus, esą gandrams išmetant jauniklius iš lizdų galima laukti sunkių metų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Neries regioninis parkas pasidalijo naujienomis apie juodųjų gandrų lizdą. Parko atstovai pranešė, kad jame jau padėtas antrasis kiaušinis, todėl perėjimo laikotarpis sparčiai įsibėgėja. Jie taip pat priminė, kad juodieji gandrai kiaušinius paprastai deda kas kelias paras, tad netrukus lizde jų gali atsirasti ir daugiau.

Kovo 25-ąją Lietuvoje tradiciškai švenčiame Gandro dieną: laiką, kai iš žiemaviečių sugrįžtantys gandrai paskelbia tikrąjį pavasario startą. Jų sugrįžimas kasmet džiugina, bet kartu primena ir svarbų dalyką: ar vis dar turime jiems tinkamą vietą gyventi? Gandrai sugrįžta, bet jų vis mažiau Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia), vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvena šalia mūsų. Tačiau naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja.

Lietuvių nacionalinis paukštis – gandras – ne toks jau ir šventas. Gamtininkai diskutuoja, ar jis Lietuvoje nedaro per daug žalos kitoms gyvūnijos rūšims, mat ne kartą užfiksuotas ryjantis kurapkas, žalčius ir kiškius. Gamtos mylėtojai siūlo pagalvoti, ar nereikėtų nacionalinio paukščio titulo perduoti kurapkai, kuri, skirtingai nei gandras, su lietuviais nuo seno gyvena visus metus, maitinasi tik smulkiais vabzdžiais ir yra lietuviui artimesnio būdo.

Išskirtinai šalta žiema pamažu užleidžia vietą atodrėkiui ir vos ledai pajudėjo, Lietuvos pašonėje jau pasirodė pirmasis pavasario pranašas – Lenkijos danguje skraidė sparnuotasis rekordininkas gandras, kuriam nė motais šalčio prognozės. Jis jau kirto sieną ir pasiekė tikslą. Gandras buvo rastas išsekęs prie kelio, dabar jo laukia ilgas poilsis. Visi negalėjo patikėti, žiūrėdami į palydovinius žemėlapius. GPS signalas nemelavo – sparnuotasis pavasario simbolis jau Lenkijos žemėje.

Nors gandrų sugrįžtuvės Lietuvoje visuomet minimos tik kovo 25 dieną, tačiau vaizdelis Utenoje aplinkinius turbūt nustebintų kaip reikiant – šiame mieste prieš porą dienų buvo užfiksuotas ant namo stogo įsitaisęs gandras. Nors gandras šaltos žiemos metu Lietuvoje – neįprastas reginys, vis tik vėliau paaiškėjo, kad jis – vietinis, pavadintas Cipos vardu.

Lietuvoje drastiškai sumažėjo kuoduotųjų ančių, juodųjų ir baltųjų gandrų, sidabrinių kirų, baltnugarių ir vidutinių margųjų genių populiacija, skelbia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kaip rodo Lietuvos kas šešerius metus Europos Komisijai teikiama ataskaita apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą, ypatingą susirūpinimą kelia europinio žalvarnio būklė, nes nebeliko nei 10-ties perinčių šių paukščių porų.

Maisto stokojantys Ugandos gyventojai nuodija tūkstančius migruojančių baltųjų gandrų ir kitų saugomų paukščių. Vieno kaimo Kenijos pasienyje gyventojas 42 metų Samas Chekwoi sakė, kad dėl nenuspėjamų liūčių ir sausrų jam vis sunkiau išmaitinti dvi žmonas ir 11 vaikų. „Anksčiau ūkininkavau, bet saulė sunaikindavo mano maistinius pasėlius. Tada nusprendžiau pradėti gaudyti tuos paukščius, kad aprūpinčiau maistu vaikus ir save“, – sakė jis.

Prieš kurį laiką nutiko vienas itin paprastas, netgi – kasdieniškas, įvykis, tačiau išskirtiniu jis tapo dėl keleto priežasčių: parodytos žmonių atjautos ir iškilusių paprastai-nepaprastų klausimų. Vieną ketvirtadienio rytą, valandos eigoje, „Rokiškio Sirenos“ redakcijai abiem skirtingais nurodytais telefono numeriais skambino du skirtingi žmonės, bet kalbėjo ta pačia tema ir net tais pačiais žodžiais. Du vyrai neliko abejingi sužeisto gandro skausmui.

Lietuvą pasiekė vaizdo įrašas iš Libano, kur vietiniai tiesiog pramogai šaudo į mūsų šalį grįžtančius gandrus. Šiuos nacionalinius mūsų šalies paukščius savo sodybose priglaudžiantys ir lizdus jiems renčiantys lietuviai nuo tokio pietiečių elgesio kraupsta. Ornitologai apie tokias užsieniečių pramogas žino ir pasakoja, kad gandrus šaudo net Europos Sąjungos šalies Maltos piliečiai.

Socialiniame tinke „Facebook“ moteris pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi, kaip gandras lūkuriuoja aplink kepančius šašlykus ir kėsinasi juos nugvelbti. Visgi pačiupti grobio paukščiui nepavyksta. Vaizdo įrašą privačioje „Gyvenu kaime, nes kaimas mane veža“ soc. tinklo grupėje patalpinusi moteris tokius savaitgalio pietus vadino neeiliniais. „Ypatingi šeštadienio pietūs su ypatingu virtuvės šefu, dėl kurio vos nelikome be pietų“, – rašė „Facebook“ vartotoja.

Alytaus rajono, Pocelonių kaimo gyventojas, labai susirūpino dėl neišskridusio gandro. Vaizdo įraše matyti, kaip paukštis tiesiog vaikšto po vyro sodybą. Gyventojas susirūpino, kodėl gandras vis dar neišskridęs į šiltus kraštus žiemoti ir ar tokiam sparnuočiui nereikia kokios nors pagalbos.  Vasarą gandrų pora susilaukė trijų mažylių. Tėvai ir du vaikai išskrido, tačiau vienas – liko. „Jis truputį susižeidęs sparną. Neskraido, tik vaikštinėja.

Su „Šilokarčemos“ redakcija jautria istorija pasidalino šilutiškis Domas Česnakauskas. Pasak vyro, pamatytas vaizdas sujaudino iki širdies gelmių. Vyras važiavo pro Ventės kapinaites. Staiga pamatė išskirtinį paminklą. Todėl net sustojo. „Iškart pagalvojau, kad čia pastatytas naujas išskirtinis paminklas su gandro atvaizdu. Tačiau sustojęs jį pažiūrėti, pamačiau, kad išties ten tiesiog gyvas paukštis.

Rietavo savivaldybėje ugniagesys išgelbėjo gandralizdyje įstrigusį gandrą. Ketvirtadienį, 16.10 val., buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba Rietavo seniūnijoje, Labardžių kaime, Motiejų gatvėje. Aplinkos apsaugos pareigūnas pranešė, kad reikalinga pagalba išlaisvinti įsipainiojusi gandrą gandralizdyje, esančiame aštuonių metrų aukštyje. Panaudoję ištraukiamas kopėčias, ugniagesys užlipo iki gandralizdžio, išlaisvino gandriuką ir perdavė aplinkos apsaugos pareigūnui.

Lietuviai įpratę matyti baltuosius gandrus, tačiau į Šarūno kiemą Vilniaus rajone užsuko retas ir neįprastas svečias – juodasis gandras.  Begaminant pusryčius tai buvo tikra staigmena – pažvelgęs pro langą jis pamatė kieme stovintį juodąjį gandrą. Netikėtas svečias apsilankė Šilėnų kaime, Vilniaus rajone. Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.

Šiandien minima Lietuvos nacionalinio paukščio diena. Teigiama, kad vienas po kito parskridę gandrai išvaiko paskutinius žiemos ledus, gamtoje ima busti tikrasis pavasaris. Ko šią dieną galime tikėtis ir kokie orai mūsų laukia ateityje apžvelgė etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka. Profesorius pasakoja, kad gandrai Lietuvoje yra vadinami įvairiausiais pavadinimais – starkais, gužais, gužučiais, busilais, bacionais ir net didučiais.

Praėjusią savaitę  Kėdainių rajone ugniagesiai išgelbėjo į virvę įsipainiojusį gandriuką. Dabar jį globoja rūpestinga vietos bendruomenė, tačiau yra reikalinga ir veterinarų pagalba.  Sekmadienį, 12.58 val., Bendrajam pagalbos centrui Gyvūnų globėjų asociacija pranešė, kad Šėtos seniūnijoje, Sangailų kaime, ant neveikiančio elektros stulpo esančiame gandralizdyje, į virvę yra įsipainiojęs gandriukas.  Į įvykio vietą buvo pasiųsti ugniagesiai.

Panevėžio rajono gyventojai stebi neįprastą juodo ir baltų gandrų draugystę. Žaliosios girioj sodybą turintys žmonės net nufilmavo, kaip juodasis gandras mėgina nuvilioti baltojo antrąją porą. Itin retas miškų paukštis nesibijo ir žmonių. Ornitologai tokį elgesį vadina keistu, bet atsakymą turi. Žaliosios girioj šeimos sodybą turinti panevėžietė Lina dalinasi vaizdeliu, kai prie sodybos atskridęs juodasis gandras mėgina šlietis prie baltųjų gandrų.

Kėdainių rajone ugniagesiai išgelbėjo į virvę įsipainiojusį gandriuką. Sekmadienį, 12.58 val., iš Gyvūnų globėjų asociacija pranešė, kad Šėtos seniūnijoje, Sangailų kaime, ant neveikiančio elektros stulpo esančiame gandralizdyje į virvę yra įsipainiojęs gandriukas. Ugniagesiai užlipo ištraukiamomis kopėčiomis ir išlaisvino nusilpusį gandriuką, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Jis buvo perduotas Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai.

Neseniai atnaujintą miesto parką Panevėžyje pamėgo lankyti gandriukas. Kartu su mažaisiais laiką jis leidžia ne kur nors atokiai, o vaikų pilnoje žaidimų aikštelėje. Tokia draugija panevėžiečiai be galo stebisi, mat drąsuolį gandrą mato pirmą kartą. Paukštis gana arti prisileidžia ir suaugusius, ir vaikus, o ir prieš kameras visiškai nebijo pozuoti. Tik tokia netikėta žmonių ir sparnuočio kompanija neramina veterinarus. Baimės instinktą praradęs paukštis gali labai lengvai žūti.

Ar prisimenate istoriją apie gandrą, kuris daugiau nei dvi savaites buvo priverstas kankintis – gyventi ir skraidyti su parašiutu  – „Grigeo" maišeliu ant kojos. Keturis kiaušinius su gandriene  lizde perinčiam gandrui parašiutas trukdė susirasti maisto, sekino jo jėgas. Tačiau viskas baigėsi laimingai. Dabar istorija apie tai, kaip nelaimėlis gandras buvo išgelbėtas.

Į bėdą Šiauliuose pateko gandras. Nacionaliniam mūsų šalies paukščiui ant kojos užsivyniojo „Grigeo" popieriaus maišas ir daugiau nei savaitę žmonės stebi, kaip su tokiu parašiutu garnys kamuojasi. Tarnybos į pagalbą neskuba, nes pagaut skraidantį paukštį nepaprasta užduotis. Gelbėjimo operacijos pažadėjo imtis savanoriai ornitologai. Namo kieme Šiaulių pakrašty lizde tupi gandrai.

Kol moksleiviai dėl karantino dienas leidžia namuose, Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazija sulaukė netikėto ir labai atkaklaus mokinuko. Tiesa, nors ir dvikojis, šis dvikojis perkeltine prasme mokinukas iš tiesų yra kas rytą į mokyklą skubantis gandriukas. Raudonkojis ilgasnapis iš mokyklos teritorijos niekur nesitraukia tiek laiko kiek tęsiasi karantinas. Na, o gimnazijos darbuotojai sparnuočio draugija džiaugiasi ir palepina žuvimi.

Kėdainių mieste, Dotnuvėlės upelio vagoje, pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Juodasis gandras tituluojamas kaip vienas paslaptingiausių paukščių, gūdaus miško gyventojų, tad telefone esančiu fotoaparatu jį užfiksavusi kėdainietė Dalia gali džiaugtis įamžinusi labai retą kadrą. Pamatė atsitiktinai „Vaikštinėjau Dotnuvėlės upelio pakrante, mieste, žemiau Kėdainių miesto parko užtvankos. Tuomet ir pamačiau šį paukštį.

Kybartuose siautėja reketininkas. Nuo pavasario miestelyje apsigyveno gandras ir miestelėnų ramybė baigėsi. Raudonsnapis slampinėja gatvėmis ir žmonių reikalauja ėdesio. Labiausiai patinka šviežia žuvis, bet iš bėdos tinka ir mėsa. Jei kas neturi ko duoti – gandras ima gąsdinti ir net kerta snapu. Žmonės pasakoja neįtikėtinas istorijas. Viena moteris iš mašinos negalėjo išlipti pusantros valandos, nes bijojo smurtaujančio paukščio.

Lietuvoje itin gerbiamas ir kiekvieną pavasarį laukiamas paukštis, be abejonės, yra gandras. Apsigyvendamas miestelių ir kaimų gyvenvietėse, jis džiugina žmones, tačiau arti neprisileidžia. Visgi, netoli Druskininkų esančio Neravų kaimo bendruomenę stebina išskirtinis ir itin drąsus gandras. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Ineta, kuri papasakojo, kad jau 2 mėnesius jos šeima ir kaimynai negali atsistebėti keistu elgesiu pasižyminčiu paukščiu.

Rusijoje nufilmuotas vaizdelis sujaudino daugelį. Užfiksuota, kaip gandrė net ir didelio gaisro metu nepalieka savo lizdo su kiaušiniais. Vaizdo kamera užfiksavo Tolimųjų Rytų gandro patelę. Vaizdas dramatiškas – ant žemės didelis gaisras. Laimė, gandralizdžio jis nepasiekia, tačiau galima nė neabejoti, kad stichija kelia nemažai streso gandrei, kuri daro viską, kad apsaugotų Rusijos Amūro regione perimus kiaušinius.

Kai kurie būriai taip garbinamų gandrų šį pavasarį į Lietuvą negrįš. Į viešumą iškilo žiauri realybė – pasirodo, pakeliui į Lietuvą iš žiemojimo vietų Afrikoje mūsų ilgakojai masiškai žudomi. Libaniečiai juos dešimtimis tūkstančių šaudo tiesiog dėl pramogos.  Kaip tik dabar – kovą – gandrai iš šiltų kraštų jau skrenda atgal į Lietuvą. Taip – akys ir ausys jūsų neapgauna. Mūsų gandrai brutaliai žudomi.

 Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pranešta apie pievoje besikamuojantį gandrą. Žmonės pastebėjo, kad gandras pakliuvo į spąstus. Vaizdo įraše matyti, kad pakilti į orą gandrui pavyksta ne iš pirmo karto, o jo judėjimą varžo į kojas įsipynę spąstai.  Vaizdo įrašu „Facebook“ pasidalinę Kauno aplinkosaugininkai pranešė, kad gandrui buvo suteikta skubi pagalba ir šis jau išlaisvintas.

Internete paviešintos nuotraukos, kaip atrodo rastas žmonių sužalotas gandras. Kaip pasakoja portalo tv3.lt skaitytoja Giedrė, gandras į Rietavo miestą atklydo vasaros pradžioje. Dažniausiai jį buvo galima pamatyti prie vietinės parduotuvės ir poliklinikos. Pasak moters, gandras tiesiog priprato būti prie parduotuvės. „Nors jis neatrodė pavojingas, bet šiek tiek gąsdino vaikus, galbūt vietinius pirkėjus. Pardavėjos jį vaikydavo su šluota, jau tada tai atrodė liūdnai“, – sakė Giedrė.

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.

Kazlų Rūdos gyventojas iš nelegaliai laikomo ginklo nušovė tris gandrus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pirmadienį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) sulaukė informacijos apie Kazlų Rūdos savivaldybėje nušautus du gandrus. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad buvo nužudyti iš viso trys paukščiai.

Jeigu tiksliau, vienas gandras. Būtent tokiu linksmu pastebėtu vaizdeliu su naujienų portalu tv3.lt pasidalino skaitytoja Kristina V. Moteris itin drąsų gandrą ne tik nufotografavo, bet ir nufilmavo. Prie ligoninės pamatytas gandras, skaitytojai priminė ir seną prietarą, kad gandrai vaikus atneša. Visgi, į šią ligoninę jis negalėtų atnešti mažylių.

Daujėnuose gyvena gandras, kuris niekada nėra matęs šiltųjų kraštų. O ir išskristi, tiesą sakant, niekada nėra net mėginęs - kuo šilčiausią prieblobstį jis rado tarp pulko vištų ir ančių – vienos gailestingos kaimo moterėlės tvarte. Taip įsitaisęs gandras dabar miestelyje net savo tvarką yra įvedęs – nuo parduotuvės vaiko girtuoklius. Pulkelis vištų ir ančių gandrui draugiją palaiko ne tik per žiemą. Sušilus paskui naminius paukščius į kiemą visada veržiasi ir ilgasnapis.

 Žvelgiant į šį gandralizdį iš toliau, atrodo, kad jame įsikūrę reti juodieji gandrai. Deja, šie – įprasti, baltieji, tik piktadarių apterlioti juodu tepalu. Gyvūnų globėjai sulaukė pagalbos šauksmo, kad Purmaliuose esančiame gandralizdyje paukščiai pajuodo. „Kai atvažiavom, pamatėm gandrus, kurie tapę ne baltieji gandrai, o jau juodieji, ir aplinkui – daugybė tepalo dėmių.

Virš laukų pakilęs vieversys – bene pirmasis pavasario pranašas, viliojantis savo skambiomis tuoktuvių giesmėmis. Visi, išsiilgę tikrojo pavasario, pirmiausiai jo ieškoti turėtų pradėti pamaryje – čia jau skaičiuojama šešios dešimtys sugrįžusių paukščių rūšių. Ir šiandien minimos gandrinės be gandrų jau nebus, nors šiemet keliauninkai grįžti neskuba.

„Maniau, kad darydamas daug atsilenkimų turėsiu seksualų „six pack‘ą“, nors jų padaręs eidavau valgyti batono su pienu“, - juokdamasis dabar pasakoja aštuoniolikmetis Mykolas Eigirdas, kurio gyvenime sportas atsirado visiškai atsitiktinai. Atletiškas vaikinas prisimena, jog viskas prasidėjo prieš gerus septynis metus, kai pas kaimyną žaisdami slėpynių vaikai rado „kažką panašaus į skersinį“. „Man pavyko padaryti daugiausiai prisitraukimų, nes buvau lengviausias.

Jeigu važiuodami pro šalį stabtelėsite Kintų miestelyje, nenustebkite, kad jus beišlipantį iš automobilio pasitiks... gandras. Taip, gerai išgirdote – po miestelį vaikštinėja ir su žmonėmis bendrauti taikosi raudonsnapis ilgakojis. Vietiniai stebisi šiltus kraštus į jų Kintus išmainiusiu ilgasnapiu. „Vasarą tai taip, čia pilna tų gandrų, bet kad pasiliktų taip rudenį, spalio mėnesį, lapkričio – aš pirmą kartą matau“, - tvirtina miestelio gyventojai.

Ornitologai stebi ypač nesėkmingą vasaros pabaigą gandrams. Per vasarą dėl karščio kai kurie išvis neperėjo, o išperėti jaunikliai yra per silpni ir išskristi nesugeba. Įprastai gandrų Lietuvoje jau neturėtų būti, o dabar pilni laukai. Negana to, į degalines, kavines ar kaimo parduotuves užklysta prijaukinti gandrų jaunikliai, kuriuos žmonės lesina bet kuo. Specialistai ragina jų nešerti ir gelbėti tik akivaizdžiai sužalotus gandrus.

tv3.lt skaitytojas Kristijonas Kazilionis atsiuntė pasidalijo linksma nuotrauka, kurią pavadino „Kaip gandras bando patekti į parduotuvę“. Šis netikėtas pirkėjas užfiksuotas prie Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio kaime esančios parduotuvės. Šios istorijos herojaus gandro „apsipirkimo“ atomazgos tv3.lt skaitytojui užfiksuoti nepavyko. Kviečiame savo skaitytojus dalintis linksmomis nuotraukomis.

Panevėžyje iš bitumo spąstų duobės gyvūnų globėjams teko vaduoti gandrą. O gamtosaugininkams paprastai visus barantiems nesikišti į laukinę gamtą, patiems teko gelbėti iš lizdo iškritusio mažojo apuoko jauniklį. Kaip vyko gelbėjimo operacija ir kas laukia išgelbėto paukščio – TV3 vaizdo reportaže.

Išlydėjus gandrus tolimam skrydžiui į žiemavietes nejučiom prisimeni praėjusios vasaros aktualijas. Ir aišku pirmiausiai susijusias su baltaisiais gandrais. Kaip ir kasmet Lietuvos ornitologų draugijoje (LOD) netilo skambučiai dėl iš lizdų iškritusių ar išmestų jauniklių, taip pat dėl įvairių problemų, susijusių su lizdais ant elektros perdavimo linijų atramų.

Ingrida Daraškevičiūtė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“, LRT.lt Gandro ir žmogaus elgesys turi nemažai panašumų, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja Elvyda Lazauskaitė ir primena vieną sakmę bylojant, jog gandras yra žmogus, paverstas paukščiu.

Pasitinkant parskrendančius gandrus Lietuvos paštas išleis pašto ženklą, skirtą nacionaliniam šalies paukščiui – baltajam gandrui. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, balandžio 6 dieną. Pašto ženklui „Nacionalinis Lietuvos paukštis. Baltasis gandras“, kurio autorius – dailininkas Rolandas Grigaravičius, panaudotas dailininkės Robertos Mašidlauskytės piešinys su jame pavaizduotu į lizdą tupiančiu baltuoju gandru. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst.

Netoli AB „Akmenės cementas“ teritorijos įkeltas gandralizdis – jau netuščias. Gandras, nepaisydamas šį pavasarį ilgai trunkančių šalčių, pasirodė kovo 19-ąją. Tik vis nesulaukė pačios. Pastebėjo šuo Gandralizdis – Naujosios Akmenės miesto Eibučių gatvėje. Sodybos šeimininkei Juzefai Andriuškienei apie lizde nutūpusį gandrą pranešė lodamas šuo.

Ne taip paprasta atspėti, įminti gamtą. Prognozuoti jos reiškinius ar metų laikų charakterį yra ne mūsų jėgoms. Beje, vargu, ar iš viso tą reikia daryti, galbūt tik neturint ką veikti, ką daryti.

Lietuvoje baigiasi gandrų vasara. Paklusdami biologiniam ritmui ilgakojai jau atsisveikina su mūsų šalimi. Į žiemavietes gandrai pradeda keliauti nuo rugpjūčio vidurio, o apie Šv. Baltramiejų, rugpjūčio 24-ąją, jų Lietuvoje beveik nelieka. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nors žinoma, kad gandrų išskridimui skirta Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, iš tiesų tai yra tarsi šių paukščių išlėkimo pabaiga.

Kovo 25-oji vadinama gandro sugrįžimo diena (Blovieščiai). Senoliai sakydavo, kad šią dieną parskrenda pirmasis gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledus – po lygiadienio galutinai įsitvirtina pavasaris. Ta proga kaimiečiai vaikšto vieni pas kitus į svečius, aukštai keldami kojas kaip gandras. Tą dieną būdavo su dainomis apeinami pasėliai – manyta, kad nuo to bus daigesni.

Ant transformatoriaus nukritus gandro lizdui be elektros energijos Nyderlanduose liko 60 tūkst. namų. Incidentas įvyko prieš keletą dienų Drenthe'o provincijos pietuose ir Overijsselo privincijos šiaurėje, pranešė Nyderlandų radijas. Pasak vietos energetikų, gandras suko lizdą ant elektros pastotės ir šio „statybos“ proceso metu paukščio būstas sugriuvo. Dėl to įvyko trumpas sujungimas, kilo nedidelis gaisras ir namuose išsijungė elektra. Pats gandras apdegė, bet liko gyvas.