fotonai

Pasiektas naujas keistojo kvantinio pasaulio teleportavimo nuotolio rekordas. Atliktame eksperimente šviesos dalelės kvantinė būsena (sukimosi kryptis) akimirksniu nukeliavo 25 kilometrus optiniu kabeliu, ir tapo kol kas tolimiausia sėkminga kvantine teleportacija. Kvantinės teleportacijos pažanga gali suteikti didesnį interneto ir ryšių saugumą, ir priartinti mokslininkus prie kvantinių kompiuterių sukūrimo.

Supergreiti kompiuteriai, informacijos apdorojimui vietoje elektronų naudojantys fotonus dar priartėjo, sukūrus medžiagą, galinčią perduoti duomenis šviesos greičiu. Pirmą kartą mokslininkai sukūrė medžiagą, kuri gali perduoti ir saugoti informaciją kompiuteriuose, naudodama ne elektronus, o fotonus. Tyrėjams pavyko įveikti svarbią optinių kompiuterių, apdorojančių duomenis šviesos greičiu, kūrimo kliūtį. Dabartiniuose kompiuteriuose informacijos apdorojimui naudojami elektronai.

Fizikai Šveicarijoje sekmadienį pranešė, jog jiems pavyko teleportuoti fotono kvantinę būklę į kristalą, o šio proceso metu informacija buvo perduota iš šviesos į medžiagą rekordiškai ilgu – 25 km – atstumu. Šis eksperimentas, atliktas naudojant šviesolaidžio giją Ženevos universitete, pagerino 2003 metais tos pačios komandos pasiektą ankstesnį rekordą, kai kvantinė teleportacija buvo atlikta 6 km atstumu.

Jeigu grįžtume laiku atgal ir sutrukdytume savo seneliams susipažinti, ar užkirstume kelią savo pačių gimimui? Ši teorija, dar žinoma, kaip „senelio paradoksas“, dažniausiai naudojama įrodymui, kad kelionės laiku negali egzistuoti, tačiau vis dėlto… kai kurie tyrėjai su tuo nesutinka. Mokslininkų grupė iš Australijos sumodeliavo galimą laiku keliaujančių fotonų elgseną kvantiniame lygmenyje.

Masačiusetso technologinio instituto (MIT) mokslininkai rado būdą, kaip fotografuoti praktiškai aklinoje tamsoje esančius objektus, registruojant minimalų fotonų skaičių. Šis metodas numato tam tikrų algoritmų naudojimą, kuriais apdorojami iš sensoriaus gauti duomenys.

Pasaulis yra didžiulis ir nesuvokiamas. Jis yra stebuklingas! Už tai, kad galime tai patirti, kad mums labai pasisekė, kad viskas egzistuoja ir mes esame čia ir dabar, turime būti dėkingi paslaptingam Higso bozonui. „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia pasinerti į labai mažų dydžių pasaulį ir smalsiai susipažinti su „dieviškąja dalele“. „Higso bozonas – tai elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje.

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu. Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga.

Žemės paviršius išsilenkia ir iš regėjimo lauko dingsta už 5 kilometrų. Tačiau mūsų regos aštrumas siekia daug toliau už horizonto. Jei Žemė būtų plokščia arba jeigu žmogus stovėtų ant kalno, žvalgydamasis po didesnę nei įprastai planetos plotą, galėtų pastebėti ryškias šviesas, esančias už šimtų kilometrų. Tamsią naktį žmogus galėtų pastebėti žvakės šviesą, žybčiojančią už 48 kilometrų, rašo lifeslittlemysteries.com.

Norite sumažinti elektros sąskaitas pasikinkydami plačiausiai prieinamą nemokamos energijos šaltinį – Saulę? Dabar jums tektų pakloti nemažai šlamančiųjų specialistui, kuris ateitų į namus ir neefektyvių fotoelementų skydeliais užklotų stogą. O dabar įsivaizduokite saulės pažabojimą be specialisto, be tuščių kišenių ir skydelių.