fizinių asmenų bankrotas

Šiandien Lietuvoje pradeda galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, sudarantis sąlygas bankrutuoti gyventojams, kurių skolos siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Šį įstatymo kriterijų atitinkančių fizinių asmenų skaičius kovo 1 d. siekia daugiau nei 12 790, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. „Nors 25 tūkst.

Siūloma numatyti galimybę įkeistą turtą parduoti ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimus tenkinti įstatymų nustatyta tvarka ne tik tais atvejais, kai skolininkui – juridiniam asmeniui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, bet ir kai iškeliama fizinio asmens bankroto byla. Tokį Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau. Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius. Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas. Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą? Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, pa...

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Nors jau trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti patvirtintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau iki šiol jis dar bus tobulinamas, kadangi Ministrų kabineto narių netenkina dar du įstatymo projekto aspektai. „Reikia sudėti paskutinius taškus, supratome susirūpinimą dėl likusių dviejų spragų. Pirmoji – tai, kad nėra ribojamos administravimo išlaidos iš įkeisto turo vertės. Mes laikomės tokios nuostatos, kad iš įkeisto turto būtų skiriame ne daugiau kaip 15 proc.

Jau kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, dėl esminių projekto nuostatų jau sutarta, beliko rasti sutarimą dėl to, ar sudaryti galimybę kreditoriams blokuoti bankroto planą. Naujoje redakcijoje siūloma fiziniams asmenims leisti bankrutuoti, jei bendra skolų suma yra didesnė nei 20 tūkst. litų (25 minimalūs darbo užmokesčiai). Fizinį asmenį numatoma leisti skelbti nemokiu kartą per 10 metų.