finansuojama es

Laidų ciklui artėjant į pabaigą aiškėja liūdniausia gyvenimo realybė.Pirmosios laidos herojus Somalio pilietis Gulaidas Abdiazizas mirė. Žmogaus teisų stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, pirmasis išgirdęs apie tragišką įvykį, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, susilaiko nuo išsamesnių komentarų, tačiau daro prielaidas. Jau akivaizdu, kad somalietis Gulaidas, šešerius metus gyvenęs Klaipėdoje ir dirbęs viename iš uostamiesčio restoranų, nuolatos buvo rasistų taikinyje.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus darbo biržoje buvo užregistruota 16 500 darbo ieškančių asmenų. Iš jų 60 procentų buvo moterys ir 40 procentų - vyrai. Ir nors padėtis darbo rinkoje nuolatos kinta ir bedarbystė Lietuvoje sparčiai mažėja, akivaizdu, kad darbų pasiūla suponuoja stereotipišką profesijos pasirinkimą. Jaunimas nesismulkina ir gerokai rečiau skirsto darbus į vyriškus ir moteriškus. Deja, jaunimo, tarkime, švietimo sistemoje dirba nedaug.

„Asmens kodo“ eksperimentas su ramentais viešose vietose. Tai, kas sveikam žmogui yra savaime suprantami dalykai, neįgaliajam tampa neįveikiama kliūtis. Pasiskolinę ramentus pabandėme patekti į kelias parduotuves, įlipti į troleibusą, apsilankyti bibliotekoje. Pakako pusdienio, kad suprastume, kokias galimybes turi neįgalūs žmones Lietuvos sostinėje.

Valgome kebabus ir ruošiamės kitokiam gyvenimui, tačiau bijome svetimų. Šiaulių turgavietėje turkai ne vienerius metus ruošia ir prekiauja savo nacionaliniais valgiais. Jie kalba lietuviškai, čia susikūrė darbo vietas, bet apie rasizmą Lietuvoje pasakoti nepageidauja. „Į šitą klausimą atsakyti nenoriu“, - sako vyras, pripažindamas, jog Šiauliuose teko patirti visko. „Nuo 2005 metų „duoti į snukį“ nors keliems NATO kariūnams buvo tapę garbės reikalu.

Pagyvenę žmonės nepaliauja skųstis, kad dabar viską užgrobė jaunimas. Jauniems dėl savo amžiaus problemų nestinga taip pat. Amžiaus ribos smogia skirtingai, tačiau akivaizdu, kad nugyvenusiems kad ir prasmingiausią gyvenimą, likti dinamiškoje visuomenėje sudėtingiau.

„Asmens kodas" - apie nematomas kovas su religinėmis nuostatomis ir įsitikinimais Lietuvoje.„Rodo kažkokius paklaikusius nuogus žmones, sako, kad aš esu sektantė“, - piktinasi Ošo pasekėja Lietuvoje Ingrida Ivanciūtė. Jos vadovaujama stomatologijos klinika ne kartą patyrė nepelnytų teisėtvarkos institucijų patikrinimų. Ne mažesnį poveikį daro ir žiniasklaidos kurstoma kampanija. Ar tai kenkia Ingridos interesams? Medikė atsako, neslėpdama kokio gniuždymo sulaukia kiti lietuviškojo ošo nariai.