eurozona

2023 m. gruodį, palyginti su lapkričio, pagal pirmuosius Eurostato skaičiavimus, pagal sezoną pakoreguota statybų gamyba euro zonoje padidėjo 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,3 proc. 2023 metų lapkritį statybų gamyba euro zonoje sumažėjo 0,4 proc., o ES – 0,5 proc. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., statybų gamyba euro zonoje išaugo 1,9 proc., o ES – 2,4 proc. Vidutinė metinė statybų gamyba 2023 metais, palyginti su 2022 metais, euro zonoje išaugo 0,2 proc.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Pastarojo meto finansų rinkų neramumai gali padidinti „neigiamas rizikas“ euro zonai, trečiadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, o pinigų politikos formuotojai tebėra susitelkę į dešimtmečių aukštumas pasiekusios infliacijos sutramdymą.

Indėlininkai vis dar „stipriai pasitiki“ euro zonos bankais, antradienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija), siekdamas nuraminti rinkas po virtinės bankų problemų, sukėlusių neramumų bangą sektoriuje. „Net šiuo neramumų laikotarpiu Europos bankų įsipareigojimų vykdymas išlieka labai stabilus“, – per Europos Parlamento posėdį sakė A. Enria. „Šiuo metu turime stiprų indėlininkų pasitikėjimą Europos bankais.

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Kroatija sekmadienį įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę – tai du labai svarbūs žingsniai šaliai, beveik prieš dešimtmetį įstojusiai į Europos Sąjungą. Vidurnaktį (sekmadienį 1 val. Lietuvos laiku) ši Balkanų valstybė atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Be to, Kroatija tapo 27-ąja Šengeno zonos valstybe. Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

ES penktadienį perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją, Briuseliui dėl aukštų energijos kainų padidinus infliacijos prognozes 2022 ir 2023 metams.  Europa susidūrė su ekonominiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskatinusi energijos kainų šuolį ir smogusi vartotojų išlaidoms visame žemyne.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.