Europos Sąjunga

Kai Didžioji Britanija referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, prorusiškų pažiūrų veikėjai Serbijoje suskubo paskelbti apie Bendrijos mirtį: jie degino žvakutes ir dėjo gėles prie ES atstovybės Belgrade ir pareiškė, kad šalies pastangos prisijungti prie 28 valstybių bloko yra neteisėtos ir niekinės.

Jungtinė Karalystė negali tikėtis prekybos derybų su Europos Sąjunga, kol visiškai neišstojo iš Bendrijos, pareiškė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom. „Pirmiausia jūs išstosite, o tada derėsimės“, – BBC laidai „Newsnight“ sakė ji. Jos teigimu, po išstojimo Britanija, kalbant ES terminais, taps „trečiąja šalimi“, ir prekyba su ja bus vykdoma laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, kol nebus pasiektas naujas susitarimas.

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Europos Sąjunga rugsėjo mėnesį surengs susitikimą Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kuriame bus svarstoma Bendrijos ateitis po to, kai Britanija nusprendė iš jos pasitraukti. Kalbėdamas Briuselyje D.Tuskas sakė, jog blokas negalės pradėti derybų dėl Britanijos išstojimo tol, kol britų vyriausybė pati oficialiai nepaskelbs apie savo ketinimą pasitraukti. Tai yra „vienintelis teisėtas būdas“, pareiškė jis.

Turkija pirmadienį pradėjo didelio masto pastangas pagerinti savo diplomatinį įvaizdį, pasiūliusi susitaikyti su Rusija, taip pat girdama susitarimą atkurti ryšius su Izraeliu, Ankarai stengiantis padidinti savo įtaką regione. Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą.

Europos Sąjunga po Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Bendrijos turės keistis, kad neprasidėtų bloko skilimas, mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas. Anot jo, ekonominis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES Lietuvai nebus labai neigiamas.

Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad jie „visiškai sutaria dėl to, kaip spręsti situaciją“, susidariusią po visą žemyną sukrėtusio Didžiosios Britanijos referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas sekmadienį paragino Britanijos premjerą Davidą Cameroną per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą oficialiai pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Britanijoje ketvirtadienį pasibaigė istorinis referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ateities. Viešosios nuomonės tyrimo agentūros „YouGov“ apklausa, atlikta ketvirtadienį, rodo, kad 52 proc. britų palaiko tolesnę Jungtinės Karalystės narystę ES, o 48 proc. nori, kad šalis iš jos išstotų. Jokios balsavusių rinkėjų apklausos nebuvo atliekamos.

Sprendimas palikti Europos Sąjungą (ES) Didžiajai Britanijai kainuotų brangiai, tačiau abiem atvejais britų pasirinkimas bus geras, sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. „Jei jie nuspręs išeiti, tai bus geras pavyzdys to, kaip tautos gali apsispręsti ir nueiti savo keliu. Žinosime, kokios procedūros, kas laukia tų šalių. (...) Fone viso to išdidumo, identiteto nacionalinio – suprantu britus.

Jeigu Didžioji Britanija ketvirtadienį nubalsuos už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), tai bus dešimtmečius trukusių abejingų ir dažnai priešiškų santykių su kaimyninėmis valstybėmis kulminacija. Komplikuoti Jungtinės Karalystės (JK) santykiai su ES remiasi salos istorija ir tvirtu nepriklausomybės pojūčiu. Kai kurie britai vis dar su pasididžiavimu primena, kad buvo paskutiniai, pas kuriuos buvo sėkmingai įsiveržta – tai įvyko 1066 metais.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tiria neteisėtą bandymą gauti beveik 4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos vienuolikai projektų, pranešė FNTT. Pasak pranešimo, tiriama 68 Lietuvos ir užsienio šalių įmonių veikla, atlikta daugiau kaip 40 kratų, jų metu rasta ir paimta tyrimui reikšmingų duomenų, įtarimai pareikšti 8-iems fiziniams asmenims.

Lietuvos valdžios skolos dalis užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių - ji sudarė 75,9 proc. visos skolos, skelbia Eurostatas. Daugiau užsieniui skolingos buvo tik Kipras (76,3 proc.) ir Suomija (76,1 proc.). Estijos ir Latvijos rodikliai siekė atitinkamai 66,5 proc. ir 71,9 procento, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 78,9 proc.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) likus trims dienoms, pasilikimo šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos praktiškai yra lygios, rodo naujos apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Ketvirtadienį Britanija balsuos, ar išstoti iš 28 narių Bendrijos, ir šis referendumas gali nulemti politinį bei ekonominį Europos likimą. „The Daily Telegraph“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pasilikimo šalininkus remia 49 proc.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, kurią blokas smerkia ir atsisako pripažinti. „Europos Vadovų Taryba iki 2017 metų birželio 23-iosios pratęsė ribojamąsias priemones, priimtas reaguojant į nelegalią, Rusijos (įvykdytą) Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, – sakoma pareiškime.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praleido „gerą progą patylėti“, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip jis priminė garsųjį N.Sarkozy pirmtako Jacques'o Chiraco pasisakymą apie Rytų Europą.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys performuoti savo įvaizdį ir pasirodyti patikimesniu partneriu Vakarams – Maskvai stengiantis susigrąžinti pripažinimą per savo svarbiausią ekonominį forumą Sankt Peterburge. V.Putinas per ketvirtadienį prasidedančią konferenciją priims Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Italijos premjerą Matteo Renzi.

Dauguma europiečių laiko Rusiją „nedidele“ grėsme palyginti su „Islamo valstybe“ (IS), pabėgėlių krize ir kitais klausimais, rodo tyrimas, kurį aprašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Maždaug septyni iš 10 žmonių Europos Sąjungoje (ES) „didele“ grėsme vadina džihadistų grupuotę IS, kuri neseniai įvykdė atakas Paryžiuje ir Briuselyje, rodo naujas JAV strateginių studijų centro „Pew“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti antradienį.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble penktadienį perspėjo Didžiąją Britaniją nesitikėti tokios pačios prieigos prie Europos Sąjungos vieningos rinkos, kokią turi ES nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija, jeigu britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES. „To nebus. Tam reikės laikytis taisyklių klubo, iš kurio jie nori išstoti“, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė ministras.

Valdančiosios koalicijos partijų lyderiai penktadienį per politinės tarybos posėdį pasirašė susitarimą, kuriuo pasisakė prieš privalomas pabėgėlių įvedimo kvotas.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai Tomas Žilinskas ir Mariusz Blaszczak antradienį Varšuvoje aptarė aktualius Europos Sąjungos (ES) išorės sienos stiprinimo bei nelegalios migracijos ir kontrabandos prevencijos klausimus, taip pat – situaciją šalyse dėl karo pabėgėlių perkėlimo ir šalių apsisprendimą dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai ir Ukrainai.

Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu dėl Baltarusijoje, šalia Lietuvos statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE), teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Tai jis pareiškė susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jean'u Claude'u Junckeriu.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį gyrė britus, kad jie yra daug labiau atsidavę Europai nei patys galvoja, nors rengia referendumą dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje, po kurio Didžioji Britanija gali pasitraukti iš Bendrijos. „Jie yra kur kas didesni europiečiai nei patys galvoja“, – sakė J.-C.Junckeris per verslo konferenciją Briuselyje, likus trims savaitėms iki referendumo Britanijoje.

Europos Sąjunga trečiadienį oficialiai perspėjo Lenkiją rasti sprendinį, kuris panaikintų Varšuvos įvykdytas Konstitucinio Tribunolo reformas, anot kritikų, keliančias pavojų šalies aukščiausiosios teismo institucijos nepriklausomybei. „Nusprendėme pasiųsti nuomonę dėl įstatymų viršenybės Lenkijos institucijoms“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė per spaudos konferenciją. Šiuo atveju „išvada“ reiškia perspėjimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį įspėjo nesitikėti jokio pareiškimo apie Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą, kai jis birželio viduryje lankysis toje šalyje. ES lyderiai iki birželio pabaigos turi priimti sprendimą, ar pratęsti sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už Krymo aneksavimą ir vaidmenį konflikte Rytų Ukrainoje. Tų sankcijų galiojimo terminas baigiasi liepą.

Lietuva dvigubai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį dėl mirčių perdozavus narkotinių medžiagų. Blogiausia padėtis – Estijoje.  Užpernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 44,4 atvejo arba iš viso 87 mirtys dėl narkotikų perdozavimo. Tuo metu ES vidurkis yra 19,2 atvejo milijonui gyventojų, rodo antradienį Lisabonoje paskelbta ES narkotikų stebėsenos agentūros (EMCDDA) ataskaita.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis. „Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

Į Vilnių atvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pagyrė Lietuvos „atvirumo politiką“, Europos Sąjungai (ES) sprendžiant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę.

Gegužės 25 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė (ALAG-3), kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, sėkmingai pasiekė Džibučio jūros uostą (rytų Afrika). Tai buvo paskutinis Lietuvos karių lydėtas maršrutas šiame laive. Artimiausiomis dienomis kariai perduos laivo apsaugą Serbijos valstybės kariams ir grįš į Lietuvą. Tikimasi, kad kariai Lietuvoje bus dar šios savaitės pabaigoje.

Ukrainos karo lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimas neturėtų tapti pretekstu Europos Sąjungai (ES) naikinti sankcijas Rusijai, sako politologas Linas Kojala. „Aš manau, kad argumentų tam (sankcijų naikinimui) yra per mažai ir N.Savčenko čia nebus lemiamas veiksnys.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę stebės aktualius rodiklius, skelbiamus ir JAV, ir Europoje. Prognozuojama, kad situaciją JAV paslaugų sektoriuje atspindinčio indekso pokytis reikš geras naujienas. Tuo metu Europos verslo ir investuotojų lūkesčius apibendrinantys indeksai trauksis ir taip parodys jų nerimą dėl artėjančio referendumo Didžiojoje Britanijoje. JAV ekonomikai – geros žinios Pirmadienį JAV buvo paskeltas išankstinis gegužės mėn. „Markit PMI“ pramonės indeksas.

Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų. Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pirmadienį apkaltino Europos Sąjungos lyderius, kad jų sprendimai kertasi su Bendrijos taisyklėmis, argumentuodamas, kad stodami į bloką jo šalies žmonės įsivaizdavo jį kitokį. W.Waszczykowskis šiuo komentarus išsakė Briuselyje, Europos Komisijai ruošiantis pateikti išvadą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje, kuri veikiausiai bus neigiama, įsiplieskus ginčui dėl šalies konstitucinio teismo.

Likus vos kelioms savaitėms iki referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“ scenarijaus, padėtis atrodo niūri. Ne dėl apklausų rezultatų, rodančių baugiai panašų abiejų stovyklų palaikymą – tiesiog po kelerių pastarųjų rinkimų aš jais nebetikiu. Man labiausiai neramu, kad debatai yra atitolę nuo esmės; kad kampanija „Pasilikti“ nesugebėjo perteikti savo minties; kad daugumos rinkėjų tai nedomina. Tvyrant apatijai ir cinizmui, gali nutikti bet kas.

Interpolas ir atitinkama šios organizacijos tarnyba Europoje, Europolas, perspėjo, kad didėja susirūpinimas, jog radikalieji islamistai gali pasinaudoti kontrabandininkų tinklais, kad patektų į Europą ar net finansuotų savo veiklą. Antradienį paviešintame bendrame pranešime abi šios policijos agentūros pareiškė, kad iš nevilties apimtų pabėgėlių pernai nusikalstami veikėjai uždirbo iki 6 mlrd. JAV dolerių (5,2 mlrd.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė norįs, jog Europos Sąjunga vėliausiai iki spalio duotų turkams leidimą be vizų keliauti po Šengeno laisvojo judėjimo zoną. „Pažadas, kuris buvo duotas, yra šių metų spalis, – sakė R.T.Erdoganas, kurio žodžius transliavo televizija. – Tikiuosi, kad jie laikysis savo pažado ir šis klausimas bus išspręstas vėliausiai iki spalio mėnesio“, – pridūrė jis.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę gal ir pritilo, tačiau problema niekur dėl to nedingo. Europos Komisija (EK) siūlo numatyti riebias finansines sankcijas priimti pabėgėlių nepanorusioms valstybėms. Lietuvos politikai neslepia pasipiktinimo tokiais Briuselio veiksmais bei perspėja EK nelipti ant grėblio, mat naujais siūlymais galėtų esą pasinaudoti ne tik euroskeptinės jėgos, bet ir Rusija.

 Popiežiaus Pranciškaus apdovanojimo Europos Sąjungos (ES) prizu iškilmėse dalyvavusi prezidentė dėkoja pontifikui už jo telkimą vienytis. „Kai Europa šiandien yra skaldoma, kai nesugeba susitarti, kai nesugebame išspręsti didžiausių mūsų iššūkių, popiežius kviečia prisiminti, kodėl Europa buvo sukurta, ką ji atnešė žmonėms, kad Europai reikia naujos humanistinės idėjos, Europa turi pasiekti savo naują gailestingumo ir humanizmo lygį“, - sakė šalies vadovė.