Europos Sąjunga

Mėginimų neteisėtai patekti į Europos Sąjungą, skaičius 2020 metais sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius septynerius metus, penktadienį pranešė ES pasienio ir pakrančių apsaugos tarnyba FRONTEX. Agentūra pranešė nustačiusi apie 124 tūkst. „neteisėtų sienos kirtimo“ atvejų – tai yra 13 proc. mažiau nei per 2019 metus. FRONTEX, nurodė, kad šis skaičius yra mažiausias nuo 2013 metų ir kad tokią padėtį daugiausia nulėmė suvaržymai, įvesti siekiant apriboti koronaviruso plitimą.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Europos Komisija pirmadienį gynė savo vakcinavimo nuo koronaviruso strategiją, Bendrijos narėms vis griežčiau kritikuojant lėtą skiepų nuo COVID-19 platinimą 450 mln. gyventojų turinčiame regione. Vakcinavimo programoms 27 valstybių bloke prasideda gana lėtai, o kai kurios ES narės suskubo kaltinti ES vykdomosios valdžios instituciją, kad ji nesugebėjo užtikrinti reikiamo kiekio skiepų dozių pristatymo.

„Brexitas“ pagaliau įvyko – nuo sausio 1 d. Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga gyvens pagal naujas taisykles. Nors britų ir Europos lyderiams pavyko pasiekti susitarimą dėl prekybos ir išvengti juodžiausio scenarijaus, pokyčių, kurie aktualūs ir daugeliui lietuvių, nuo 2021 m. išvengti nepavyks. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją, kas keičiasi nuo sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai pasitraukia iš Europos Sąjungos ir yra laikoma trečiąja šalimi.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Bendruomenių Rūmai trečiadienį 521 balsu prieš 73 patvirtino susitarimą su Europos Sąjunga dėl prekybos po „Brexito“, pranešė Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC. Vėliau trečiadienį susitarimą pasirašė ir britų premjeras Borisas Johnsonas, pavadinęs jį „nuostabių santykių“ tarp Londono ir Briuselio pradžia. Bendruomenių Rūmai pritarė susitarimui, nors opozicija reiškė rimtų nuogąstavimų; tikimasi, kad vėliau trečiadienį jį priims ir Lordų Rūmai.

Nuo ekonominės sąjungos iki euro, migrantų krizės ir „Brexito“ – toks buvo Europos Sąjungos kelias per pastaruosius šešis dešimtmečius. Europos bloko gimimas 1950 metų gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) pasiūlė Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos ekonominės sąjungos idėją. Po metų šešios valstybės – Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją.

Europos Sąjungos vadovai trečiadienį pasirašė susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmioninkas Charles'is Michelis per Briuselyje 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku įvykusią ceremoniją žurnalistų akivaizdoje pasirašė 1 246 puslapių Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris po mėnesius trukusių sunkių derybų pagaliau buvo pasiektas Kūčių dieną.

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) antradienį pranešė apie „didelį“ pavojų, kad naujai atrastos COVID-19 viruso atmainos dėl „didesnio užkrečiamumo“ gali dar labiau apkrauti sveikatos apsaugos sistemą ir sukelti daugiau mirčių.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys susitarimą su Jungtine Karalyste dėl prekybos po „Brexito“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų būti nuvežtas į Londoną, kad parašą padėtų ir britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose vadovas prašo Lietuvos valdžios sudaryti galimybes sumokėti atlyginimus darbuotojams, nes šiuo metu to negali padaryti dėl įšaldytos sąskaitos. Ilja Epifanovas BNS sakė, kad kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas iškart po banko sprendimo įšaldyti viešosios įstaigos sąskaitas. „Iš Lietuvos pusės kol kas nesulaukėme nieko – nei laiškų, nei pagalbos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad valstybės institucijos šiuo metu svarsto, kaip būtų galima tiesiogiai padėti druskininkiečiams, dirbusiems nuo Europos Sąjungos sankcijų nukentėjusioje sanatorijoje „Belorus“. Bankas šį mėnesį įšaldė sanatorijos sąskaitas, nes ES įvedė sankcijas sanatorijos dalininkei Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai.

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį pasitarime patvirtino Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) sutartį dėl prekybos santykių nuo Naujųjų metų. „Per 10 mėnesių derybininkams pavyko rasti bendrą sutarimą dėl ES ir JK trijų susitarimų – dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija bei dėl bendradarbiavimo dėl saugaus ir taikaus atominės energijos naudojimo“, – pasitarime sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjunga šeštadienį ruošiasi pradėti skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją, padidėjus susirūpinimui dėl naujos, galimai labiau užkrečiamos atmainos koronaviruso, pastaruoju metu išplitusiu Britanijoje, bet taip pat jau užfiksuotu Prancūzijoje, Ispanijoje ir net Japonijoje. Pandemija jau nusinešė daugiau kaip 1,7 mln.

Pasaulio valstybėms stabdant keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o Prancūzijai dviem paroms nutraukus visas keliones iš šios šalies, įskaitant ir krovinių gabenimą, Lietuvos verslui tai didesnės įtakos kol kas neturės, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas.  Tačiau Marius Dubnikovas pripažįsta, kad situacija Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą, todėl daug kas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti per artimiausias dvi paramas.

Pirmosios į Lietuvą atkeliausiančios vakcinos nuo koronaviruso užteks vos 5000 žmonių. Jau aišku, kad po Naujųjų Lietuvą pasieks pirmoji siunta su mažiau nei 10 tūkst. dozių. Tiesa, Prezidentūra sako, kad bėda ne vakcinų skaičius, o sklandus skiepijimo užtikrinimas. Tačiau ne visi prioritetą skiepytis turintys žmonės vakcinų laukia – yra abejojančių ir medikų, ir globos namų darbuotojų.

Jau artimiausiomis valandomis Jungtinės Valstijos gali patvirtinti antrąją vakciną nuo koronaviruso. Tai – bendrovės “Moderna” sukurta vakcina, kurios net šešis milijonus dozių planuojama paskirstyti jau šį savaitgalį. Tuo metu skiepijimas jau patvirtintu “Pfizer” preparatu Amerikoje įsibėgėja vis labiau. Šia vakcina paskiepyta ir Los Andžele gyvenanti lietuvė.

Europos Sąjunga skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pradės gruodžio 27 dieną, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Tai – Europos momentas. Gruodžio 27, 28 ir 29 dienomis visoje ES prasidės vakcinavimas“, – per „Twitter“ parašė EK vadovė. Jos atstovas Ericas Mameris žurnalistams sakė, kad vakcinavimas priklauso nuo Europos vaistų agentūros (EVA) leidimo naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną.

Faktinės individualaus vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje pernai siekė 92 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir buvo didžiausios Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Latvijoje rodiklis siekė 71 proc., Estijoje – 76 porc. ES vidurkio. Lenkijoje rodiklis siekė 79 proc. ES vidurkio.

Vokietija antradienį pareiškė norinti, kad Europos Sąjunga suteiktų leidimą platinti bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 dar „iki Kalėdų“, garsėjant kritikai dėl Bendrijos sveikatos apsaugos priežiūros institucijos planų šį sprendimą priimti vėliausiai iki gruodžio 29 dienos. „Tikslas – gauti patvirtinimą iki Kalėdų, – žurnalistams sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Europos Komisiją (EK) imtis visų būtinų priemonių, kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Europos Sąjungos rinką.  „Europos Komisija turi kuo greičiau pateikti galimas priemones, kurios užkirstų kelią elektros importui iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios atominės elektrinės“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) derybininkams iki šeštadienio vakaro derybose dėl „Brexito“ nepavyko suartinti savo pozicijų, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JK vyriausybėje. „Derybos tęsiamos, tačiau ES šiuo metu pateiktas pasiūlymas tebėra nepriimtinas“, – pareiškė šaltinis. Anot jo, padėtis derybose yra labai sudėtinga, tačiau šalys tęsia diskusijas.

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai šeštadienį pradėjo bene paskutiniąsias diskusijų valandas, liekant mažai laiko iki nustatyto termino priimti sprendimą, ar abi šalys gali susitarti dėl prekybos ir kitų ryšių po „Brexito“. Britanija ir ES žadėjo sekmadienį nuspręsti, ar dar yra laiko mėginti įveikti lūkesčių atotrūkį prieš JK šių metų gale pasitraukiant iš ES bendrosios rinkos.

Keturi Jungtinės Karalystės (JK) karinių jūrų pajėgų laivai rengiasi saugoti jūrų sienas su ES šalimis, jei Londonas ir Briuselis nepasieks susitarimo dėl žvejybos, šeštadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“. Žuvininkystės klausimas – vienas iš kliūčių siekiant JK ir ES susitarimo dėl santykių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po britų išstojimo iš Bendrijos.

Šveicarija penktadienį pranešė palaikysianti Europos Sąjungą ir uždrausianti į jos teritoriją atvykti Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir kitiems aukšto Minsko režimo pareigūnams, taip pat įšaldysianti jų finansinius aktyvus. Be A. Lukašenkos, į sankcijų sąrašą buvo įtrauktas prezidento sūnus ir nacionalinio saugumo patarėjas Viktaras Lukašenka.

Pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) sparčiai pajudėjo žaliuoju kursu, nors pirmieji žingsniai buvo žengti jau gerokai ankščiau. Įvairūs struktūrinių fondų finansuojami projektai leido šimtams verslų ES teritorijoje įvykdyti ne tik gamybą optimizuojančias, bet ir ją ekologiškesne darančias pertvarkas.  Išimtimi nėra ir Lietuva, kur įmonės atrado būdus efektyviai panaudoti ne tik ES suteikiamas finansines galimybes, bet ir gamyklinių pastatų stogų plotus saulės jėgainėms.

  Europos Sąjungos lyderiai penktadienį nusprendė sudaryti Turkijos asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašą, reaguodami į Ankaros vykdomą dujų žvalgybą Graikijos ir Kipro vandenyse. Europos Vadovų Taryba (EVT) priėmė sankcijas, atsižvelgdama į Turkijos „vienašališkus veiksmus ir provokacijas“, tviteryje parašė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas), remdamasis išvadomis, dėl kurių sutarė 27 narių bloko lyderiai.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija, išsprendžiantį ginčą, trukdžiusį priimti Bendrijos daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą. „Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis. Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad paskutinės minutės derybos su Europos Sąjunga dėl susitarimo, turinčio reguliuoti tarpusavio prekybos santykius po „Brexito“, gali žlugti, ir paragino visuomenę ruoštis scenarijui „be sutarties“. „Dabar yra didelė tikimybė... kad turėsime sprendinį, kuris daug panašesnis į Australijos, o ne Kanados ryšius su ES“, – kalbėjo premjeras.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad derybos su Europos Sąjunga dėl prekybos ryšių po „Brexito“ nebus tęsiamos po savaitgalio, nebent Briuselis „reikšmingai pasistūmėtų“ svarbiausiais neišspręstais klausimais.    Trečiadienį vakare Briuselyje susitikę JK premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutarė iki sekmadienio priimti sprendimą, ar tęsti derybas.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga susitarė dėl schemos, kaip po „Brexito“ palengvinti prekių srautų judėjimą tarp Didžiosios Britanijos salos ir Šiaurės Airijos, trečiadienį pranešė Londonas. Prekyba su Šiaurės Airija buvo vienas kebliausių klausimų per „Brexito“ procesą, nes nuo sausio 1-osios Šiaurės Airija bus vienintelė Jungtinės Karalystės teritorija, turinti sausumos sieną su ES.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė susitarusios, kaip po „Brexito“ bus prižiūrima prekyba su Šiaurės Airija, kurios riba nuo ateinančių metų taps vienintele JK sausumos siena su Bendrija. Po pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo JK aukšto rango ministras Michaelas Gove'as ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius nurodė, kad toks susitarimas buvo „iš principo“ susidarytas ir kad į jį įtrauktos nuostatos dėl režimo prie sienos.

Likus keturioms savaitėms iki „Brexito“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, derybos dėl ateities santykių tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vėl atsidūrė aklavietėje. Po įtempto derybų savaitgalio šiandien susitikę abiejų pusių derybininkai pripažįsta, kad norimo progreso ir vėl pasiekti nepavyko. Tuo metu Londonas vis garsiau kalba, apie pasitraukimą be jokios prekybos sutarties.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį sakė, kad „Brexito“ derybos su Europos Sąjunga pasiekė „sunkų tašką“, ir atmetė bet kokį susitarimą, kuriuo būtų varžomas šalies suverenumas. „Laiko labai mažai. Esame sunkiame derybų taške“, – žurnalistams sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. „Tikra tai, kad negalėsime pritarti susitarimui, kuriuo negerbiami mūsų pagrindiniai principai dėl suverenumo ir kontrolės susigrąžinimo“, – nurodė atstovas.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Europos Sąjunga gali jau iki ateinančio mėnesio pabaigos patvirtinti dvi vakcinas nuo naujojo koronaviruso, šiuo metu bandomas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė sakė, kad Europos vaistų agentūra (EVA) gali suteikti „sąlyginį leidimą platinti.

Europos Sąjungoje pakvipo nauja politine krize. Vengrija ir Lenkija blokuoja ilgametį bendrijos biudžetą ir milijardus, skirtus gaivinti ekonomiką nuo koronaviruso krizės. Ginčą šalys bando spręsti Europos Vadovų Taryboje, kurioje šalių lyderiai kompromiso ieško net negalėdami susitikti gyvai – diskutuoja nuotoliniu būdu. Aistros Lenkijos gatvėse verda jau ne pirmą savaitę. Varšuvoje šimtai demonstrantų ir toliau piktinasi šalies planais griežtinti abortų tvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pranešė nusprendęs neteikti kadenciją baigiančio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūros į Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjus. „Dėl E. Pašilio skyrimo turiu sprendimą. Deja, tenka pripažinti, kad pats atrankos procesas buvo ir mažai skaidrus, ir neefektyvus, galiausiai išsitęsė tikrai nepateisinamai ilgai.

Europos Parlamentas trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog nesutiks daryti jokių nuolaidų, kad patenkintų Vengriją ir Lenkiją, blokuojančias Europos Sąjungos 2021–2027 metų 1,8 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą dėl siūlymo susieti finansavimą su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba ketvirtadienį svarstys tolesnes ekonomines sankcijas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, sakė diplomatai. ES jau taiko sankcijas A. Lukašenkai, jo sūnui ir dar 53 baltarusiams už represijas prieš demonstrantus, protestuojančius prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusius Baltarusijos prezidento rinkimus, kuriuos baltarusių opozicija, ES ir Kanada vadina suklastotais. „Neatmetamos jokios galimybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms. „Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga ketvirtadienį gali pritarti naujoms sankcijoms Baltarusijai, pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL). „ES užsienio reikalų ministrai ketina uždegti žalią šviesą trečiam sankcijų Baltarusijai paketui ketvirtadienį per susitikimą vaizdo konferencijos formatu.

Jungtinė Karalystė nekeis savo pozicijos derybose dėl prekybos susitarimo su Europos Sąjunga, sekmadienį pareiškė į Briuselį derybų atvykęs britų derybininkas Davidas Frostas. „Mes stengiamės pasiekti susitarimą, bet vienintelis įmanomas yra toks, kuris yra suderinamas su mūsų suverenitetu ir mūsų įstatymų, prekybos ir vandenų kontrolės atgavimu. Tai buvo mūsų nuosekli pozicija nuo pat pradžių, ir aš jos nekeisiu“, – tviteryje parašė jis.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pareikalavo Europos branduolinės saugos reguliuotojų stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą bei kuo greičiau spręsti branduolinės saugos problemas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė „piktnaudžiavimą“ Europos Sąjungos prieglobsčio suteikimo sistema, sudarančia galimybė į Bendriją atvykti piktų kėslų turintiems žmonėms.

Europos Sąjunga trečiadienį nusprendė įvesti sankcijas Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš savo piliečius. Tai BNS patvirtino Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.