Europos Sąjunga

Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos ginčui su svarbiomis bloko sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis, kuris gali sukelti subsidijų lenktynes tarp dviejų ekonominių galiūnių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Kosovo lyderiai trečiadienį pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurti ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai. „Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Briuseliui peržiūrint Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų finansinę programą Lietuva sieks, kad būtų skirta pakankama finansinė ir humanitarinė parama su Rusija kariaujančiai Ukrainai, taip pat ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto.   Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Briuselyje trečiadienį susirinkę Europos Sąjungos vadovai susitinka su kolegomis iš Pietryčių Azijos, karo Ukrainoje ir Kinijos keliamų iššūkių akivaizdoje siekdami stiprinti ryšius. Europa nori skatinti prekybą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kuriai priklauso kai kurios sparčiausiai pasaulyje augančios ekonomikos. „Europiečiams reikia atkurti ryšius su ASEAN – viena dinamiškiausių pasaulio sričių“, – sakė pirmininkaujanti Prancūzija.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovais aptars saugumo klausimus. Prezidentūros teigimu ES bei ASEAN lyderių susitikime bus kalbama tiek apie regioninio, tiek apie globalaus saugumo iššūkius, žaliąją darbotvarkę ir maisto saugą. Bendrija tikisi, kad šis susitikimas pradės sustiprinti ekonominius ryšius su Pietryčiu Azija, taip mažinant priklausomybę nuo Kinijos.

Stiprėjant Rusijos atakoms Ukrainoje, Europos atsakas turi būti kaip niekada stiprus ir vieningas, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.  „Rusijos teroristiniai veiksmai tik stiprėja. Taikomasi į civilius gyventojus ir griaunama šaliai išgyventi būtina infrastruktūra.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Europos Sąjunga pasiekė principinį susitarimą dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai ir patvirtino minimalų didžiųjų korporacijų mokestį, taip sumažindama nesutarimus tarp bloko ir Vengrijos. 27 ES šalių pasiuntiniai vėlai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį Budapeštas taip pat gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.

Derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai ir sankcijų ją užpuolusiai Rusijai yra įstrigusios, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Deja, dauguma dalykų, kuriuos turime aptarti, atrodo šiek tiek įstrigę mirties taške. Tikiuosi, jog derybos neįstrigs kalbantis apie sankcijas, makrofinansinę paramą Ukrainai ir ginklų tiekimą“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė silpnąsias Europos gynybos pajėgumų vietas. J. Borrellis cituojamas Europos išorės veiksmų tarnybos pranešime, skelbia „Ukrinform“. J. Borrellis pažymėjo, kad praėjusią savaitę vyko kasmetinė Europos gynybos agentūros konferencija, kurioje esminės diskusijos skirtos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Kroatija ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga pritarė jos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio. „Paskutinis žingsnis baigtas! (ES) Tarybos sprendimas priimtas – dabar oficialiai patvirtinta, kad Kroatija nuo 2023 metų sausio 1 dienos prisijungia prie Šengeno erdvės“, – tviteryje pranešė Kroatijos diplomatinė atstovybė prie ES.

Seimui ketvirtadienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos dėl skubaus didelių energijos kainų mažinimo.  Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paprašė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudaryti dvi arbitrų kolegijas Bendrijos ginčuose su Kinija  – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos, pranešė Europos Komisija (EK).  Kitas ginčas susijęs su vasarį ES inicijuota byla prieš Kiniją dėl trukdymo Europos aukštųjų technologijų įmonėms pasinaudoti galimybe Bendrijos teismuose ginti savo patentus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl karo Ukrainoje ir itin aukštų energijos kainų lėtėjant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai šalims narėms būtina geriau koordinuoti paramą gyventojams ir verslui.

NATO narės šių metų birželį pagaliau susitarė, kad Kinija yra „iššūkis“, bet galima tik spėlioti, ką tai iš tiesų reiškia. Dabar 30 valstybių vienijančio NATO aljanso pareigūnai turi suteikti turinį šiam terminui, bet jų progresas, švelniai tariant, yra kuklus, rašo „Politico“. Iš vienos pusės Jungtinės Valstijos siekia sulaikyti Pekino galios plėtrą ir bando šį tikslą inkorporuoti į NATO darbotvarkę.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Norėdama įsisavinti 10 regionų plėtros programai 2022-2030 metais numatytas milijardines europines lėšas, Lietuva dar yra „pasiruošimo stadijoje“ – centrinė valdžia vėluoja patvirtinti dokumentus, todėl savivalda negali planuoti darbų ir jiems greičiau gauti finansavimą, sako Savivaldybių asociacijos atstovė.  Tačiau Dovilė Sujetaitė numatytą beveik 1,674 mlrd.

Ukraina ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą į naują sankcijų paketą įtraukti priemones, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos raketų pramonę po Maskvos sistemingų smūgių šalies energetikos tinklui. Po karinių pralaimėjimų sausumoje Rusija ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, dėl to buvo padaryta didelė žala ir žiemos akivaizdoje susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą. J. Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje. „Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Rusijos Kaliningrado sritis jau išnaudojo iki metų pabaigos Europos Sąjungos nustatytas sankcionuotų kai kurių statybinių prekių kvotas, o dalies kitų prekių kvotos artėja prie pabaigos, remdamasis rusų žiniasklaida praneša portalas delfi.lt. Teigiama, kad Kaliningradas geležinkeliu nebegali atsigabenti portlandcemenčio, šlako vatos ir valcuoto metalo, nearmuoto stiklo, medienos ir kitų medžiagų.

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 JAV dolerių už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkijos Aukščiausiasis Teismas antradienį grąžino į pareigas prieš dvejus metus nušalintą teisėją, tapusį kovos už nepriklausomus šalies teismus simboliu. Daug teisėjų ir kitų teismų nepriklausomumo šalininkų palankiai įvertino teisėjo Igorio Tuleyos sugrąžinimą. Pats I. Tuleya teigė, kad nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo jį kaltino valstybės prokurorai. Prokuratūra dar nenutraukė bylos prieš šį Varšuvos apygardos teismo teisėją.

Europos prokuratūra atskleidė galimai didžiausią Europos Sąjungoje (ES) „karuselinio“ sukčiavimo atvejį, kratos antradienį atliktos ir Lietuvoje. „Karuselinio“ sukčiavimo schemomis imituojamas tarptautinių sąskaitų faktūrų judėjimas, fiktyvių sandorių pagrindu pervedamos, gryninamos ir slepiamos piniginės lėšos, aiškina FNTT. Taip į biudžetą nesumokami mokesčiai.

Kultūros ministras Simonas Kairys Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą, praneša Kultūros ministerija. Ministras taip pat išsakė tolesnę Lietuvos paramą Ukrainai jos europiniame kelyje, pabrėžė būtinybę atsižvelgti į pačios Ukrainos išreiškiamus poreikius.

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija. Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.

Lietuvos inovacijų centro sukurtą pramonės skaitmeninimo indekso apskaičiavimo metodą būtų galima naudoti visoje Europos Sąjungoje (ES) nustatant atskirų šalių rodiklį, sako inovacijų ekspertas.  „Tą indeksą būtų galima kaip labai šaunią metodiką perduoti ir pasiūlyti naudoti taip pat ir Europos Komisijai“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje sakė Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda.

Visos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą. Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas. Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas.

Europos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų, penktadienį skelbia „Deutsche Welle“. Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją. Skelbiama, jog apie 50 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. eurų – Liuksemburge.

Europos Komisija trečiadienį pranešė raginanti Europos Sąjungos Tarybą nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, kad Bulgarija, Rumunija ir Kroatija galėtų visapusiškai dalyvauti Šengeno erdvėje, atsižvelgdama į reikšmingus šių trijų Europos Sąjungos valstybių pasiekimus taikant Šengeno taisykles.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sumažėjo iki 22,5 proc. nuo 24,1 proc. rugsėjį. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį atitiko paskaičiuotąją nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (52,7 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (27,9 proc.

Lietuva kitąmet apmokys 1 tūkst. ukrainiečių karių, po antradienį Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo pareiškė Krašto pasaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis“, – interviu LRT antradienį sakė A. Anušauskas. Pasak ministro, šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus. „Vis tik bus ir iššūkių.

Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai.  Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius.  ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose. „Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti.

Seime antradienį nutarė kol kas stabdyti svarstymus, ar Lietuvoje – greičiausiai Europos Sąjungoje (ES) – uždrausti kosmetiką, turinčią mikroplastikų sintetinių dalelių. Seimas tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos komiteto siūlymą.

Pramonės augimas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,3 procento. Visoje ES ji augo 5,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 3,7 proc., o Estijoje – 7,5 procento.  Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – pramonė Lietuvoje smuko 8,2 proc., Latvijoje – 0,9 proc., o Estijoje – 3,6 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,9 procento.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksavo apytikriai 1,3 mln. turistų iš užsienio apsilankymų – 2,2 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 2,4 karto iki 365 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. 82 proc. liepą-rugsėjį Estiją lankiusių užsienio turistų buvo iš kitų Europos Sąjungos šalių, o daugiausiai – iš Suomijos (42 proc. visų). Daugiau nei parą trukusių viešnagių skaičius siekė apytikriai 800 tūkst., o vidutinė viešnagės trukmė buvo keturios nakvynės.

Europos Sąjunga nebuvo pasiruošusi sklandžiam reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį įgyvendinimui, todėl šis procesas kol kas vyksta chaotiškai, teigia Lietuvos krovininio kelių transporto įmones vienijančių asociacijų vadovai.

Pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sieks ministrų sutarimo dėl principo, kad derantis dėl karo baigties sąlygas nustatytų Ukraina. „Vienas iš klausimų, kuriuo norėčiau sutarimo tarp ministrų, kad Ukrainoj taika bus pasiekta pagal Ukrainos nustatytus parametrus. Ukraina nustatys, kada ir kaip ji norės derybų, kiek toli ji nori eiti.

Europos Sąjunga (ES) ateinantį pirmadienį aptars naujas sankcijas Iranui, pranešė Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mes pasiūlysime papildomus sankcinuojamųjų sąrašus, kurie galėtų būti pridėti (...) į sankcijų sąrašą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kolege sakė ministras. Pasak jo, naujas sankcijas svarstoma skelbti tiek dėl Teherano įsitraukimo į karą Ukrainoje, tiekiant Rusijai ginkluotę, tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų pačiame Irane.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad nepripažins Rusijos pasų, išduotų žmonėms Maskvos aneksuotuose Ukrainos regionuose. Šis žingsnis, apimantis ir dvi rusų kontroliuojamas Sakartvelo teritorijas, reiškia, kad šių regionų gyventojams išduoti Rusijos kelionės dokumentai negali būti naudojami vizoms gauti ar įvažiuoti į Šengeno zoną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą įveikti energetikos krizei, kilusiai po Rusijos invazijos į Ukrainą. „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“. EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln.

Europos Sąjunga antradienį išplėtė sankcijas Mianmaro chuntai – jos taikomos dar 19 asmenų ir subjektų, įskaitant ministrą ir vyriausiąjį teisėją. ES Taryba paskelbė priemones Mianmarui dėl „besitęsiančio smurto eskalavimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų po karinio perversmo prieš dvejus metus“. Tai buvo penktasis ES sankcijų paketas pietryčių Azijos šaliai, kurią kariuomenė valdo nuo 2020 metų, kai kariškiai įvykdė perversmą prieš civilinę vyriausybę, vadovaujamą Aung San Suu Kyi, kuri ...