europos pietų observatorija

Tarptautinė astronomų komanda pranešė už Saulės sistemos ribų aptikusi ketvirtą potencialiai gyventi tinkamą planetą. Pasaulis, kuriame galėtų būti vandens ir egzistuoti gyvybė, yra už maždaug 22 šviesmečių nuo Žemės, praneša naujienų agentūra AFP. Mokslininkai analizavo Europos Pietų observatorijos duomenis apie žvaigždę GJ 667C – M klasės nykštukę, skleidžiančią daug mažiau šilumos nei Saulė.

Vienas didžiausių XXI amžiaus mokslinių išradimų pradėjo „kosmoso aušros“ tyrimus, praneša BBC. Teleskopas „Atacama large milllimetre/submillimetre array“ („Alma“) Čilėje yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių kada nors pastatytų teleskopų. Jo paskirtis – tyrinėti procesus praėjus keliems šimtams milijonų metų po kosmoso susikūrimo, kai pradėjo šviesti pirmosios žvaigždės. Padedant šiam teleskopui bus bandoma paaiškinti, kodėl visata šiandien atrodo būtent taip.

Už 13 tūkst. šviesmečių esančią žvaigždę astronomai pavadino „Kepto kiaušinio ūku“ dėl geltono, į trynį panašaus branduolio ir balto kevalo aplink. Net ir nepaisant pavadinimo, IRAS 17163-3907 yra tikra keistenybė, teigia Europos Pietų observatorija. Tai tikra žvaigždė monstrė, kurios skersmuo 1 tūkst. kartų didesnis nei Saulė, be to, ji 500 tūkst. kartų ryškesnė, praneša naujienų agentūra AFP. Ji priklauso ypač retų žvaigždžių, vadinamų geltonomis supermilžinėmis, klasei.

Astronomų atrasti devyni nauji pasauliai, skriejantys pro tolimas žvaigždes, privertė suabejoti vyraujančia teorija apie planetas. Įsitikinimas, kad planetos visuomet aplink savo saulę skrieja ta pačia kryptimi, atkartojančia pačios žvaigždės sukimąsi, buvo apversta aukštyn kojom, teigia mokslininkai. „Tai tikra bomba, kurią numetame į egzoplanetų lauką“, – teigė Ženevos observatorijos astronomas Amaury Triaudas, kalbėdamas apie už Saulės sistemos ribų esančias planetas.