esa

Europos kosmoso agentūra (ESA) iškėlė į orbitą penktą palydovą „Sentinel“ pagal Žemės stebėjimų programą „Copernicus“. „Sentinel-2B“, sveriantis 1,1 tonos, buvo sėkmingai paleistas iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Jis prisijungia prie palydovo dvynio „Sentinel-2A“, skriejančio orbitoje yra nuo 2015-ųjų. Abu palydovai yra sukurti daryti didelės raiškos nuotraukas.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja trečiadienį pirmąkart paleisti eksperimentinį erdvėlaivį iš savo kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, tikintis, kad šis bandymas atvers kelią pirmosioms Europos daugkartinio naudojimo kosminio transporto sistemoms. Raketa, nešanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startuos 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, o kosminė kapsulė maždaug po 100 minučių nusileis Ramiajame vandenyne.

Žmonės pradėjo matuoti žvaigždžių padėtis danguje prieš tūkstančius metų. Todėl astrometrija, dangaus kūnų vietos nustatymo mokslas, gali būti laikomas vienu seniausių pasaulio istorijoje. To reikėjo ne tik smalsumui patenkinti – žvaigždžių ir planetų stebėjimas leido žmonėms geriau orientuotis laike ir erdvėje. Šios žinios pravertė ne tik astronomams, bet ir žemdirbiams bei jūrininkams.

Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.

Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA). „Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas žurnalistams valdymo centre Darmštate.

Europos mokslininkai laukia daugiau informacijos iš kometos, ant kurios vakar nusileido zondas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai zondas perduoda mokslinius duomenis iš kometos. Manoma, kad ši informacija gali būti naudinga aiškinantis, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Europos kosmoso agentūra (ESA) jau gavo pirmąją informaciją, net kai zondui nepavyko sėkmingai įsigręžti į kometos paviršių.

Ekspertai uždegė žalią šviesą operacijai, per kurią trečiadienį bus mėginama nutupdyti kosminį zondą „Philae“ ant kometos branduolio paviršiaus, o toks manevras bus pirmasis per kosmoso tyrimų istoriją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Gavome galutinį leidimą“ pradėti šią operaciją, sakė viena ESA atstovė skrydžių valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate. Mokslinė laboratorija „Philae“, kurioje įtaisyta 10 mokslinių tyrimų prietaisų, 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. 35 min.

Trečiadienį Europos kosmoso agentūra planuoja įvykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai bus atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės. „Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti.

Supuvusio kiaušinio, arklio šlapimo, alkoholio ir karčiojo migdolo kvapai – tokią kvapų puokštę būtų galima užuosti, jeigu kas nors į Žemę pargabentų toli kosmose skriejančią kometą, ketvirtadienį paskelbė Europos mokslininkai.