es lėšos

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.

Kad del lėšų stygiaus sunkmečiu vaikų poilsis nenukentėtų, Švietimo ir mokslo ministerija pasitelkė ES struktūrinių fondų finansavimą. Šią vasarą dvylikoje ES lėšomis iš dalies finansuojamų stovyklų jau pabuvojo beveik 3 tūkst. vaikų, daugiau kaip 200 socialiai remtinų vaikų atostogavo nemokamai. Numatoma, kad septyniose Lietuvos apskrityse organizuojamose stovyklose iš viso šią vasarą aktyviai pailsės apie 5 tūkst. vaikų.

Šiandien Seime įvyko Europos reikalų komiteto posėdis, kuriame Finansų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai pristatė ES paramos panaudojimo ataskaitas. Anot Europos reikalų komiteto nario, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, ministerijų pasiaiškinimai, kodėl ES lėšų įsisavinimas vyksta vangiai, yra mažų mažiausiai juokingi, o rimtų priežasčių, dėl ko stringa ES finansavimas, Seimo komiteto nariai taip ir neišgirdo.

Bendrovė „Šilutės polderiai“ už, kaip įtariama, neteisėtą medžių iškirtimą unikaliame Minijos kaime, užmokesčio dar negavo. Bendrovės direktorius teigia, kad tai „nieko tokio“, esą palauksiantys, tačiau skolon tvarkyti styrančius kelmus nenori – tai, anot jo, bus daroma pradėjus tvarkyti krantines už Europos Sąjungos paramos lėšas. Minijos kaimą skiriančios ir pagrindinę gatvę atstojančios upės pakrantėse birželio pradžioje per kelias dienas išpjauta beveik 250 medžių.

ES finansinė parama skatina atsinaujinti Vilniaus ir Žemaitijos kolegijas. Šios aukštosios mokyklos struktūrinių fondų lėšomis išplės savo erdves, apsirūpins modernia įranga studijoms ir praktikoms. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto priestatui pastačius dar vieną – penktą aukštą, jame bus įrengtos dvi auditorijos, į kurias vienu metu galės susirinkti 200 studentų.

Startuoja nauja Europos kaimynystės ir partnerystės tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo programa. Pirmuosius kultūros ir švietimo projektus Druskininkai su partneriais iš Gardino žada pradėti įgyvendinti jau po poros mėnesių. Dailės plenerai, bendros jaunimo sveikos gyvensenos stovyklos, meno festivaliai – tai tik dalis projektų, kuriose dalyvaus Druskininkų ir Gardino bendruomenės.

80 proc. daugiabučių renovacijos kaštų padengs ES, praneša LNK Žinios. Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, renovuojamų namų gyventojams reikės apmokėti tik 15 proc. projekto vertės. Daugiabučių renovavimas finansuojamas tik vadinamuosiuose probleminiuose regionuose, mat ES lėšas skiria regionų išsivystymo skirtumams mažinti. Lietuvoje tokiais regionais laikomi Ignalinos, Joniškio, Akmenės, Šalčininkų, Skuodo, Kelmės, Jonavos, Mažeikių rajonai bei Druskininkų savivaldybė.

Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų projektų atrankos grupė (IPAG) išrinko prioritetinius miesto socialinius projektus, kurie bus teikiami Regiono plėtros tarybai 2,75 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti. Iš pateiktų keturių projektų bus finansuoti du - Socialinių paslaugų centro paslaugų plėtros II etapo ir agentūros „SOS vaikai" Šeimos namų rekonstrukcijos projektai.

ES lėšomis pavyko suvaldyti nykstančių senųjų Lietuvos gyvulių veislių išnykimą. Šios veislės itin tinka laikyti kaip atrakcija kaimo turizmu besiverčiančių verslininkų ūkiuose, kurių pagrindinės pajamos nėra gyvulininkystė.

Pasibaigus trejiems 2007–2013 m. periodo metams, ES fondai tampa maksimaliai išnaudojamu finansavimo šaltiniu ir sulėtėjus ekonomikai yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. Šiuo metu 3,7 mlrd. Lt jau išmokėta projektų vykdytojams, o iš viso įgyvendinant projektus jau investuota beveik 4,3 mlrd.

Gyventojams, ant kurių pastatų stogų yra senų gandralizdžių, atsirado galimybė gauti nemokamą pagalbą. Lietuvos ornitologų draugija pernai pradėjo įgyvendinti 4 metus truksiantį ES finansinės priemonės LIFE+ projektą „Baltųjų gandrų apsauga Lietuvoje" ir siūlo gyventojams projekto lėšomis blogos būklės tokių gandrų lizdus pakeisti specialiomis platformomis.

Šiais metais Lietuvos policijos mokykla sėkmingai įgyvendino Policijos departamento prie VRM inicijuotą Išorės sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema" 2007 m. metinės programos „Personalo mokymai" projektą. Jo metu ES lėšomis kvalifikaciją kėlė daugiau nei 250 policijos pareigūnų, o iki 2013 m. kvalifikaciją tobulins dar daugiau nei 1000 policijos pareigūnų iš visos Lietuvos. Šis projektas, tai vienas iš nuolatinių daugiamečių veiksmų, įgyvendinant 2007-2013 m. metines programas.