energetikos krizė

Antradienį Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Briuselyje už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai sieks pratęsti pernai gruodį patvirtintų energetikos krizei suvaldyti skirtų priemonių, tarp jų ir viršutinės dujų kainos ribos, galiojimą.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad šiandien pradeda veikti subsidijų priemonė itin paveiktuose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Šias įmones kvietimai užpildyti paraišką pasieks per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą „Mano VMI“, rašoma pranešime spaudai. Paraiškas gauti subsidiją galės teikti įmonės, įtrauktos į itin paveiktų sektorių sąrašą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą įveikti energetikos krizei, kilusiai po Rusijos invazijos į Ukrainą. „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“. EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln.

Praėjusios savaitės pabaigoje po Europos Vadovų Tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi ir tikino, kad priimtas susitarimas dėl energijos kainų mažinimo yra Lietuvos ir visos Europos pergalė.  TV3 žinių „Dienos komentare“ politologas Linas Kojala aiškino, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jį priims Europos Sąjungos energetikos ministrai, o vadovai kol kas parodė tik kryptį.

Prezidentas Gitanas Nausėda – Europos Vadovų Taryboje, kur Bendrijos lyderiai sėdo prie diskusijų stalo dėl Europą purtančios energetikos krizės. Visgi panašu, kad sprendimo dėl dujų kainų lubų, kurio norėjo Lietuva, pasiekti nepavyks, tačiau prezidentas Nausėda sako, kad nesvarbu kokiomis priemonėmis, svarbu, kad kainos mažėtų. Lyderių darbotvarkėje ir Ukraina – kaip ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir dar labiau sankcijomis nubausti Rusiją.

Šildymo sezoną gyventojams Panevėžys pradės nuo ateinančio pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai, kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamiesiems namams ir kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas pradedamas nuo spalio 10 dienos. Darželiams šildymas įjungiamas jau šią savaitę.