emocinė ir psichologinė pagalba

Vakar Lietuvą apskriejo žinia apie tragiškai pasibaigusio gaisro gesinimą, kuris nusinešė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo gyvybę.  Jau vakar paaiškėjo, kad žuvusiojo tapatybė – Rolandas Venslauskis. O kiek vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ paskelbė ir tragiškai žuvusio ugniagesio nuotrauką.

Vasarą gyventojams yra siūlomos įvairiausios stovyklos – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dažniau tenka išgirsti apie netradicines ir dar negirdėtas stovyklas, kuriuose būna įvairiausių veiklų. Netikėtai mūsų ausis pasiekė ir viena dar negirdėta stovykla – tik vyrams.

Rusijos karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių emocinę sveikatą. Daugelis pripažįsta jaučiantys nuolatinį stresą, įtampą, nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas, mažiau – pensininkai. Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.

Nuskambėjus žiniai apie žinomos vizažo meistrės mirtį ir pralaimėtą kovą su sunkia psichikos liga, ekspertai skambina pavojaus varpais – visame pasaulyje vienas iš siautėjančios pandemijos padarinių yra suprastėjusi psichikos sveikata, o matomos tendencijos kelia nerimą.

Vakar, rugsėjo 15 dieną, šalį apskriejo liūdna žinia – mirė žinoma vizažo meistrė Vidaja Vileišaitė. Makiažo meistrės vaikystės draugė, modelis Deimantė Guobytė pasidalino jautriu įrašu socialiniame tinkle „Instagram“, kuriame itin šiltai ir jautriai atsiliepė apie draugę. D. Guobytė rašė, jog daugybei žmonių V. Vileišaitės netektis palietė giliausius širdies kampelius, kai išgirdo žinią, jog mergina pralaimėjo kovą su sunkia psichologine liga.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai padėtų mažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai. Apklausoje dalyvavo 195 žmonės.  Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklausos dalyvių įsitikinę, kad pandemijos pasekmes psichikos sveikatai labiausiai padėtų mažinti didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.  21,6 proc. norėtų daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.  13,8 proc.

Karantinas. Daugiau nei mėnuo neplanuotų atostogų, kurios tęsis mažiausiai iki gegužės 11-osios, o gal ir ilgiau. Šis laikotarpis mums davė tai, ko anksčiau tiesiog neturėjome: neįkainojamo laiko su šeima; laiko, kurį galime skirti vaikų lavinimui, mokymosi nuotoliniu būdu perpratimui, kulinariniams ieškojimams, namų tvarkymui, seniai neįgyvendintų darbų atlikimui ir savęs bei artimų žmonių pažinimui. Tačiau, pasak specialistų ir oficialios statistikos: ne visi šį pažintinį egzaminą išlaiko.

Penktadienį minimą tarptautinė savanorių diena. Savanorišką emocinę ir psichologinę paramą teikiantys žmonės LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja, kad dažniausiai į pagalbos kreiptis priverčia santykių problemos, krizės, patyčios ir vienatvė. Pats paprasčiausias būdas problemas sumažinti – dalytis ir kalbėtis. Tam talkina nemokamos emocinės paramos linijos ir susitikimai su savanoriais. Pagalbos linijos skirtos įvairaus amžiaus žmonėms.