emmanuel macron

Dar viena masinė rusų raketų ataka Ukrainoje. Šįkart ji išskirtinė savo intensyvumu – okupantai paleido didžiausią raketų skaičių per trumpiausią laiką. Visgi Ukrainos valdžia skelbia, kad numušė visas 18 raketų, įskaitant šešias viršgarsines „Kinžal“, kurias Putinas vadino nesunaikinamomis. Ir tai Ukrainai istorinis įvykis. Galingi smūgiai naktį ima drebinti Kyjivą. Juos lydi šviesų pliūpsniai.

Kinijoje viešintys Europos lyderiai atvirai ragina Xi Jinpingą paprotinti Putiną, mainais užmerkdami akį į nesutarimus ir siūlydami ekonominę draugystę. Kinijos lyderis pažadėjo paskambinti Zelenskiui ir paragino vengti branduolinio karo, bet neįvardijo Rusijos, kuri tokiu karu nuolat grasina. O kol Europos lyderiai ieško rakto į taiką Ukrainoje – pastaroji ruošia 40 tūkstančių karių pralaužti Rusijos gynybą ir pasiekti Krymą. Ir mėto užuominas apie galimas derybas su Maskva.

Ukrainos prezidentas Zelenskis Varšuvoje. Valstybinio vizito metu jis gavo ne tik aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, bet ir pažadą perimti visus lenkų turimus MiG-29 naikintuvus. O Europos lyderiai Kinijoje bando patraukti Xi Jinpingą savo pusėn. Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Jungtinių Valstijų prezidentas griežtai ir lakoniškai pasakė, kad į Ukrainą naikintuvų F-16 nesiųs. Tačiau Prancūzijos lyderis siunčia kiek kitokią žinią – esą tokios galimybės sąjungininkės neatmeta. Taigi Ukrainos gynybos ministras šiandien išskubėjo į Paryžių, kur tikėtina pateiks oficialų Kyjivo prašymą naikintuvams gauti. Tuo metu Gitanas Nausėda ragina nedelsti: sako, kad naikintuvų tiekimas – tai raudonoji linija, kurią būtina peržengti.

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį strateginiam tiltui Melitopolyje, kuriuo rusai gabendavo karinę techniką, ginklus ir karius. Taip pat atakavo karinius objektus ir Rusijos teritorijoje. O Ukrainos prezidentas nepailsta – prašo ir daugiau ginklų, ir 800 milijonų eurų skubios paramos sunaikintai infrastruktūrai atnaujinti. Per okupantų užgrobto Melitopolio su Konstantinivka tiltą rusai iš Donecko pusės gabeno karinę įrangą, amuniciją, karius.

Penkios Ukrainos ambasados skirtingose šalyse gavo kraupų siuntinį – kruvinus maišelius su gyvūnų akimis. Tai nutiko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios pareiškė, kad yra linkęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiesa, tik tada jei šis ims ieškoti būdų, kaip užbaigti karą. O svarbiausia to sąlyga – pagaliau palikti Ukrainą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams. Šoigu jiem melagingai pareiškė, kad Ukraina rengiasi provokacijai ir neva savo teritorijoje ketina panaudoti branduolinį ginklą. Karo analitikai sako: Šoigu tokiu šantažu lyderius siekia paveikti, kad šie nebetiektų ginklų Ukrainai. Tačiau jis sulaukė priešingo rezultato. Šalys pareiškė, kad Rusija meluoja ir Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

Ukrainos gelbėtojai šią naktį traukė žmones iš po namo nuolaužų Mykolajive. Putino generolai raketomis vos nepražudė 11-mečio, kuris po gelžbetonio gabalais išbuvo 6 valandas. Zelenskis džiaugiasi Vakarų tiekiamomis oro gynybos sistemomis, bet sako, kad to nepakanka – esą tai tik dešimtadalis to, ko reikėtų. Ir nors girti rusai prieš vykdami į frontą šoka ritualinius šokius, nepanašu, kad jiems tai padeda. Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane.