emigracija

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje beveik 6 kartus padaugėjo emigrantų paliekamų vaikų. Iš daugiau nei 165 tūkst. vaikų turinčių Lietuvos emigrantų, atžalas į svetimą šalį kartu pasiima tik apie pusė jų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, kas ketvirtas laikinai be tėvų gyvenantis moksleivis pradėjo prasčiau mokytis, o šeštadaliui jau reikalinga specialistų pagalba.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad Lietuva – tik baltas popieriaus lapas, šalies būklę palyginus su senosiomis ES šalimis. – Iš kokių šalių daugiausia atvyksta imigrantų? – Šiuo metu didelių pokyčių nėra.

Grupės „Inculto“ lyderis Jurgis Didžiulis yra Lietuvos politikų, sukuriančių „palankias“ sąlygas emigracijai, priešininkas. Daininko manymu, Lietuvoje emigracijos klausimas yra labai skausmingas, būtent todėl taip jautriai reaguojamą į šią temą. Neseniai grįžote iš Dublino, kur pirmą kartą koncertavote su savo žmona Erika Jennings. Kaip sekėsi? Tai buvo vienas iš pirmųjų koncertų. Anksčiau dažniausiai grodavome šeimai ir draugams. Supratome, kad turime peržengti sudėtingą pakopą.

Puikiai suprantu, jog dauguma lietuvių į Airiją, Angliją ar Norvegiją išvyko ne iš gero gyvenimo. Nedarbas, skurdas, nežinia dėl ateities privertė ir vis dar verčia krauptis lagaminus šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių. Dabartinės valdžios politika emigraciją pavertė nebevaldomu reiškiniu. Demografinės, socialinės, ekonominės pasekmės bus ilgalaikės ir skausmingos. Nepaisant grėsmingos situacijos, nematau motyvų į kairę ir į dešinę dalinti dvigubų pilietybių.

Viešojoje erdvėje vyksta „paskutiniai pasispardymai“ dėl dvigubos pilietybės – po kelerių metų diskusijų ir įvairių įstatymo variantų pagaliau pasiektas didžiausias kompromisas, dabar laukiantis Prezidentės verdikto. Tačiau praūžus diskusijų audrai lieka neaiškūs kertiniai principai ir Lietuvos vykdoma strategija, kuria vadovaujantis reikėtų pritarti arba nepritarti leisti antrosios Respublikos piliečiams įgyti kitos šalies pilietybę neprarandant gimtosios.

Šalyje vis dar tvyro didelis nedarbas, tačiau į ateitį žvelgdami darbdaviai jau dabar pradeda rūpintis įsileisti į Lietuvą daugiau pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Grafiškai pavaizdavę emigrantų ir imigrantų srautų kreives per pastaruosius metus, išvystume prasižiojusio krokodilo nasrus – emigracija auga, o imigrantų kasmet vis mažiau.

Seimo narys Rimantas Smetona siūlo neleisti prezidento, Seimo, Europos Parlamento rinkimuose bei referendumuose balsuoti svetur gyvenantiems piliečiams. Tai numatančias įstatymų pataisas „tvarkietis“ įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentaras siūlo rinkimų teisę suteikti tik šalyje nuolat gyvenantiems Lietuvos piliečiams, o tokiais būtų laikomi asmenys, kurie kasmet Lietuvoje praleidžia mažiausiai 185 dienas, t.y.,   daugiau kaip pusę metų.

Lapkričio 1-ąją 48-ąjį gimtadienį šventė vienos garsiausių Amerikos grupių „Red Hot Chili Peppers" vokalistas Anthony Kiedis. Spalvinga šio muzikanto biografija byloja, kad gimti trijų vienetukų dieną (11 mėnesio 1 dieną) jam buvo lemtingas ženklas. Lietuvių ir graikų kilmės pagrindinis grupės „Red Hot Chili Peppers“ narys, matyt, turėjo ištikimą angelą sargą, kuris jį saugojo kone nuo pirmųjų gyvenimo žingsnių.

Miesto ir rajono švietimo specialistai prisipažįsta kol kas nežinantys, kiek vaikų nelanko mokyklos – dar tik pradėjo tuo domėtis. Tačiau mano, jog tokių neturėtų būti itin daug. Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė sako leidimą prisijungti prie vaikų duomenų bazės iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavusi tik praėjusią savaitę.

Didėjanti lietuvių emigracija likusiems Lietuvoje padiktavo dar vieną verslo nišą - svetimų kapų priežiūra. Labiausiai ši paslauga paklausi didmiesčiuose, beje, - ne tik tarp emigrantų, rašo „Vakarų ekspresas". Tuo metu mažesniuose miesteliuose kapų tvarkymo monopolį užėmusios senyvos moterėlės jaunų verslininkų neįsileidžia. Kapų priežiūros paslaugą teikiantys pokalbininkai tikino, kad klientų kasmet atsiranda vis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad gydytojų emigracija iš trumpalaikės dažnai virsta ilgalaike ir yra susijusi su bendra ekonomine situacija. Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, SAM neturi statistikos, kiek gydytojų ir slaugytojų iš Lietuvos realiai dirba užsienyje, kiek yra emigravusių, bet orientuotis leidžia Sveikatos apsaugos ministerijos išduodamų pažymų gydytojams skaičiai.

„Statistikos departamento skelbiami duomenys, kad emigracija šiemet išaugo daugiau kaip keturis kartus, neatspindi realios padėties“, – teigia užsienyje dirbusiems lietuviams mokesčius padedančios susigrąžinti bendrovės „RT Tax“ specialistai. Pasak jų, tokie duomenys buvo gauti vien dėl to, kad daugybė lietuvių oficialiai deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos tam, kad nereikėtų mokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Pavojingai didėjanti emigracija, didelis valstybės deficitas bei prastos sąlygos verslui kelia grėsmių Lietuvos ekonomikos atsigavimui, teigia „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Pavojingi skaičiai Šiemet savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo jau 67 tūkst. žmonių. Nors dalis jų buvo emigravę anksčiau, o išvykimą deklaravo tik dėl naujos PSD mokėjimo tvarkos, vis dėlto, didžiuliai skaičiai, anot R.Rudzkio, yra labai grėsmingi.

Iš egzotiškų šalių į Lietuvą atvykstantys studentai mūsų šalyje jaučiasi kaip namie, o ir laimės svetur nusprendę ieškoti lietuvaičiai nesiskundžia. Stebėdami šią tendenciją optimistai džiaugiasi, kad didėja studijų tarptautiškumas, o pesimistai ironizuoja, kad lietuvaičiams emigruojant, jų vietas aukštosiose mokyklose pamažu užima atvykėliai iš užsienio. Užsienio studentai – pajamos universitetams Vilniaus universiteto tarptautinių rekalų prorektorius doc. dr.

Koncerto vakarą Viktorija Perminaitė į netoli Becktono įsikūrusį lietuvišką restoraną „Juoda-Balta“ įsmuko beveik nepastebėta. Nedidukė, įsisupusi į juodą apsiaustą ji sparčiais žingsniais pasiekė pagalbines patalpas, tarsi būtų ne Lietuvoje gerai žinoma žvaigždė, o greičiau į darbą vėluojanti restorano darbuotoja. Ankstesnis žurnaluose ir televizijoje išplatintas dainininkės įvaizdis kažkaip sunkiai lipo prie šiuo metu paprastai ir žemiškai atrodančios merginos.

Smulkieji rajonų verslininkai užsidirba duonos sau ir padeda užsidirbti tiems, kurie nenori maitintis iš pašalpų. Tik jų atsiranda vis mažiau. „Darbo Lietuvoje yra. Tik darbininkų mažėja“, – tokia smulkiųjų verslininkų išvada sunkmečiu. „Šiaulių kraštas“ tęsia rašinių ciklą „Tarp Vilniaus ir Briuselio“. Šį kartą – iš Pakruojo rajono.

Ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis teigia, kad pasaulio rinkos atsigauna, bet analitikų prognozės nėra vienareikšmės. Vieni neatmeta recesijos pasikartojimo, ypač nerima kelia šalių biudžetų deficitai, skolos. Geros naujienos Geros naujienos — auga eksportas, kurį skatina atsigaunančios pasaulio rinkos, mažos palūkanų normos mažos, valstybė palyginti pigiai skolinosi. „Panašu, jog pradės atsigauti ir kreditų rinka.

Manoma, kad Madonna vėl ketina keltis į Angliją. Po skyrybų su Guy Richie dainininkė vėl gyvena JAV – tačiau širdyje namais ji laiko britų salą. Jos aplinkos žmogus prasitarė: „Madonna po skyrybų gyvena Amerikoje ir jai tai patinka, tačiau jos širdis linksta į Angliją. Visai sąmoningai dabar ji ieško projektų, dėl kurių turėtų vykti į Angliją“. Kadangi Madonna nebėra ištekėjusi už brito, turi oficialiu biurokratiniu keliu prašyti vizos, leidžiančios jai gyventi Anglijoje.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Prekybos centras. Jauna emigrantė, matyt, neseniai šiame mieste, blaškosi tarp parduotuvės lentynų. Stabteli prie vienos, perbėga žvilgsniu prekes, apsidairo aplinkui, žengia žingsnį atgal. Nueina. Krepšelis vis dar tuščias, o ji tai čia, tai ten, ir vis svarsto, vis dvejoja... Praėjusią savaitę norėjau nusipirkti skalbimo miltelių. Net neįsivaizduojate, kiek laiko sugaišau prie vienos lentynos. Gal kokias 15–20 minučių.

Kontroliuoti, reglamentuoti, licencijuoti, bausti, neleisti, stabdyti, apmokestinti, sumažinti ir atimti - tai mūsų biurokratai ir politikai moka daryti. Dusinančiuose spąstuose atsidūręs lietuvis pasiduoda, gyvena iš pašalpų arba emigruoja. Emigracija yra didžiausia grėsmė, Lietuvos raida pavojuje. Jeigu emigrantų nemažės, jau artimiausiais metais valstybės ir ūkio laukia naujas nuosmukis, prognozuoja finansų analitikas profesorius Rimantas RUDZKIS.

Šiaulietis, valymo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Edvinas Mačiulis, tik įėjęs į patalpą, akimirksniu įvertina tvarką ir švarą. Pakilimo metais įkūręs įmonę, jis atsilaikė ir sunkmečiu. Visgi 25-erių verslininkas nėra tikras, ar liks Lietuvoje. Skaičiuodamas daugybę emigravusių draugų ir giminaičių, neatmeta galimybės verslą pradėti kurioje nors iš užsienio šalių. Laiku ir vietoje Edvino verslo priešistorė prasideda nuo emigracijos.

Apie emigravimą galvoja darbingiausia visuomenės dalis, kurios atstovai ir dabar uždirba 1000-3000 litų. Karjeros portalo CV-Online tyrimo duomenimis, apie emigravimą dažniausiai svarsto 25-34 metų amžiaus (53 proc.) vyrai (62 proc.), su aukštuoju išsilavinimu (77 proc.) iš sostinės (40 proc.) ir šiuo metu uždirbantys 1000-3000 litų per mėnesį (45 proc.). Tyrimo duomenimis, šiuo metu išvykti gyventi ir dirbti užsienyje planuoja 53 proc.

„Kas paskutinis išvyks iš Lietuvos, tegul nepamiršta išjungti šviesos“ – sklando ironiškas juokelis interneto platybėse, bet tokio „optimistiško“ humoro potekstė graudi, kaip ir sociologų prognozės, kad 2030-aisiais Lietuvoje beveik trečdalį gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Politikai, gūžčiodami pečiais sako, kad tragedijos čia nėra: į užsienį uždarbiauti išvykę lietuviai, pasibaigus braškių sezonui, o gal net ir ekonomikos krizei, grįš į tėvynę ir vėl visi trypsim aplink Joninių laužus.

Nors JAV nedarbo lygis vis dar siekia 9,6 procento, vėl milijonai žmonių, tarp jų lietuviai, bandys laimę imigracinių vizų loterijoje, kuri prasidės spalio 5-ąją. Amerikiečiai pasirengę išdalyti 50 tūkst. „žaliųjų kortų“, kurios užsieniečiams suteikia teisę gyventi ir dirbti JAV, rašo „Lietuvos rytas“. Galimybių laimėti nėra labai daug, nes, pavyzdžiui, pernai loterijoje laimę bandė daugiau nei 12 mln. žmonių.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Britanijos policija paskelbė valstybinę kovą prieš vagius iš Rytų Europos, kurie masiškai švarina prekių be muitų parduotuves įvairiuose šalies oro uostuose, skelbia Britanijos policijos naujienų portalas „Police Professional“. Skraidydami pigiais skrydžiais iš vieno oro uosto į kitą, ilgapirščiai dažniausiai taikosi į smulkias prekes, tokias kaip parfumerija, kosmetika, drabužiai ar cigaretės.

Nors ekonomika gerokai šlubuoja ir Prancūzijoje, regis, ši šalis vis dar išlieka patraukliausia vieta gyvenimui, rašo „dailymail.co.uk“. Naujas dešimties didžiausių ES šalių tyrimas parodė, jog prancūzai gali džiaugtis geriausia gyvenimo kokybę. Taip nuspręsta įvertinus pragyvenimo lygį, kaštus, gyvenimo trukmę, sveikatą, pensinį amžių bei saulėtų dienų skaičių. Degalų, elektros, alkoholio bei cigarečių kainos čia gerokai žemesnės nei bendras ES vidurkis.

Į užsienį ir toliau traukia lietuviai. Ar lengva įsidarbinti paklausios profesijos neturinčiam žmogui? Kokios darbo ir gyvenimo sąlygos laukia? Kiek kainuos įdarbinimas? Į šiuos klausimus pabandėme atsakyti pabendravę su įdarbinimo agentūrų, siūlančių darbą užsienyje, atstovais. Laikas kelti sparnus? Su nerimu laukdami naujo šildymo sezono ir naujosios brangimo bangos apie darbą užsienyje vis dažniau galvoja netgi tie, kurie dvidešimt metų laikėsi darbelio Lietuvoje.

Migracijos departamento prognozė, kad šiemet į užsienį gyventi išvyks apie 90 tūkstančių Lietuvos piliečių, pildosi užsienio kalbų mokyklose. Čia pastebima, kad šiais metais norvegų kalba savo populiarumu vejasi anglų kalbą. Pagal tai, kokią užsienio kalbą mokytis dažniausiai pasirenkama, sprendžiama, į kurias valstybes emigruos lietuviai. „Daug gyventojų užsienio kalbų moksi vien todėl, kad ketina išvykti iš Lietuvos.

Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančią dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių. Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos.

Kol kas nei politikai nei ekonomistai greito gyvenimo pagerėjimo Lietuvoje nežada, o pažvelgus į darbo biržos pateikiamą bedarbių statistiką, tampa akivaizdu, kodėl vis daugiau lietuvių ryžtasi sotesnio gyvenimo ieškoti užsienyje. Pagal oficialią statistiką, 2009 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, bet tikrųjų emigracijos srautų šie skaičiai neatspindi, mat ne visi apie savo išvykimą praneša valstybinėms institucijoms.

Prie buriuotojo Lino Ivanausko pavardės būtų galima pridėti – kaunietis. Bet tai, ko gero, būtų ne visai tiesa. L. Ivanausko namai – visas pasaulis. O konkrečiai šiandien – garsioji greitaeigė jachta „Ambersail“, garsinusi Lietuvos vardą kelionėje aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja“. Tačiau mažai kas žino, kad trejus metus kapitono namais buvo tapęs mažas šiaurės vakarų Anglijos miestelis Morkamas.

Didžiosios Britanijos vyriausybės migracijos ribojimo politika kenkia šalies ekonomikai, neseniai duotame interviu pareiškė šalies verslo sekretorius Vince'as Cable'as, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Prieštaraudamas vyriausybės politikai V. Cable'as įtakingam finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu sakė, kad turi informacijos apie visą pluoštą kompanijų, kurios perkelia verslą į užsienio šalis, nes negali gauti vizų savo darbuotojams.

Rugsėjo viduryje Vilniuje pradedamas filmuoti studijos „Monoklis“ trumpametražis vaidybinis filmas „Laikinai“ (rež. Jūratė Samulionytė). Juosta pasakoja apie dvi seses – penkiolikmetę Saulę (akt. Severija Bielskytė) ir darželinukę Liuciją (akt. Greta Salaviejūtė), kurių tėvai laikinai išvyko į užsienį užsidirbti pinigų.

Šeima yra neišsenkama tema. Šiandieną labai daug kalbama apie didžiąją migraciją iš Lietuvos. Ar stipri lieka šeima, kada išvykstama, ir sutuoktiniai lieka toli vienas nuo kito? Apie šeimą rašo psichologai, filosofai, rašytojai, pedagogai ir kitų sričių mokslininkai. Šeimos sąvokas galima surasti įvairiose enciklopedijose ir žodynuose, įvairaus pobūdžio dokumentuose, taip pat valstybės leidžiamuose įstatymuose.

Statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius vis didėja ir jau viršija 330 tūkst. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sudarė daugiau kaip 18 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, bedarbių skaičius išaugo daugiau negu 120 tūkst. Jaunimo (15–24 amžiaus asmenų) nedarbo lygis jau viršija 37 proc. Per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai Europos sąjungoje. Tokio aukšto nedarbo lygio Lietuvoje dar nėra buvę.

„Iš Lietuvos emigruojama ne tik dėl pinigų – čia tiesiog nėra gera gyventi“, – skelbė vieno „Delfi“ straipsnio antraštė. Tame straipsnyje papasakotoje diskusijoje nusišnekėta iki to, kad tvirtinama, jog žmonės emigruoja, nes mieste nėra kur dviračiu važiuoti bei nėra kur su mažu vaiku krepšinį pažaisti. Dabar labai patogu – kiekviena tariama ar tikra negerovė, gal net kad į troleibusą reikia lipti pro priekines duris, bus pateikiama kaip priežastis emigruoti.

„Realybė tokia, kad jie geriau pasirenka sunkų gyvenimą svetur, užuot grįžę atgal į sunkų gyvenimą Lietuvoje“, — sakė praėjusį penktadienį Šiauliuose viešėjęs Chosė Luisas Solano, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje. Ambasadoriaus interviu „Šiaulių kraštui“ — apie ispaniškos ir lietuviškos krizės ypatumus, nedarbą Ispanijoje ir ispanų lūkesčius. Sunkumai svetur kitokie — Kas šiuo metu svarbiausia Ispanijoje ir apie ką gatvėse kalba žmonės? — Pagrindinės problemos yra krizė ir nedarbas.

Mėsos ir jos gaminių eksportas didėja, rodo statistika. Tačiau perdirbėjai šių pokyčių nelaiko šviesios ateities pranašu, nes eksporto augimas nepakeičia smunkančios vidaus rinkos."Pagal oficialią statistiką mažmeninė prekyba I pusmetį mažėjo 10-11 proc., tačiau neaišku, ar tuo galima tikėti. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per porą metų šešėlinės rinkos dalis padidėjo nuo 25 iki 40 proc.", - kiek kitaip nei valstybės statistai skaičiuoja Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius.

Uždarbiauti į užsienį neišvykę ir turintys drąsos pradėti nuosavą verslą bedarbiai, neįgalieji arba ne anksčiau nei prieš metus įmonę įregistravę smulkieji verslininkai netrukus galės pretenduoti gauti mikrokreditus iš Verslumo skatinimo fondo, kuriame yra 50 mln. litų. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą verslumo skatinimo priemonę įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, atstovaujanti 57 kredito unijų konsorciumui.

90 000 – apytiksliai toks skaičius išreikš emigracijos mastą iš Lietuvos 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu išliks šiandienos tendencijos. Tokį skaičių gauname atlikę visai nesudėtingus skaičiavimus pagal aštuonių šių metų mėnesių rodiklius. Gyventojų registro duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 31d. emigracija pasiekė iki šiol neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo – 12 090. Taigi emigracija išaugo beveik 5 kartus (482 proc.

Kiekviena nauja dienos šviesą išvydusi knyga yra įprasmintas rašytojo noras atsiverti skaitytojui, pasidalyti išgyvenimais ir patirtimi bei pasiūlymas drąsiai prabilti aktualiomis ir dažnai skaudžiomis temomis. Šiltą rugsėjo 9-osios vakarą Prancūzų kultūros centre šurmuliavo gėlėmis nešini žmonės, kuriuos į savo pirmosios knygos pristatymą sukvietė debiutuojanti rašytoja Aušra Matulevičiūtė.

Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės ima laikyti prabanga, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju, gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.

Po kitais metais vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų Šiaulių rajoną valdys nebe 27, kaip iki šiol, o 25 Tarybos nariai. Rajone sumažėjo gyventojų — sumažės ir politikų. Per būsimus savivaldybių tarybų rinkimus Lietuvos savivaldybių tarybose mandatų skaičius turėtų sumažėti nuo 1550 iki 1526. Vyriausioji rinkimų komisija sugalvojo ir dar keletą barjerų kandidatams, dalyvausiantiems savivaldos rinkimuose.

Nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ką migracija duoda ar atima, tačiau galima prieiti prie vieningos nuomonės: šis procesas keičia. Dėl migracijos šalyje vyksta demografinės, politinės, ekonominės, istorinės permainos.

Dainininkė Raimonda Masiulytė Airijos sostinėje šiemet studijuos net dviejose aukštosiose mokyklose. Dubline verslo kolegijoje mokslus krimtusi mergina nuo šio rudens mokysis ir vokalo specialybės menų akademijoje. Dėl tokio įtempto grafiko merginai teko perpus sutrumpinti savo kelionę į Mauricijaus salą, į kurią ji buvo pakviesta koncertuoti. Dviejose aukštosiose mokyklose studijuosianti R.Masiulytė juokauja, kad baigusi studijas galės ir dainuoti, ir pati savo reikalus tvarkytis.

Šiandien nepasakotume sėkmės istorijos, jei prieš ketverius metus Justė Arlauskaitė-Jazzu nebūtų išvykusi į Londoną. Itin Lietuvoje mėgstama 22 metų mergina tikina, jog neseniai kartu su viena švedų leidybos kompanija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvers kelią į tarptautinį pripažinimą. „Po penkerių metų vis dar stovėsiu scenoje, tačiau kur kas didesnėje“, – savo planų neslepia mergina.

Valdžia džiaugiasi tariamu ekonomikos atsigavimu net nepastebėdama, jog kas savaitę Lietuvoje dingsta po 10 000 žmonių. Net ir anksčiau klestėję verslininkai susikrauna daiktus ir kelia sparnus į užsienį. Visi vienbalsiai dėkingi Lietuvos valdžiai: be jų pagalbos sėkmingo verslo užsienyje tikrai nebūtų sukūrę. Sėkmingų verslininkų Lietuvoje likę nedaug. Likusieji nors ir nieko neuždirba, jau ima paskolas mokesčiams sumokėti.