elektroninės parduotuvės

Pirkimas internetu kiekvienais metais tampa vis populiaresnis ir tai įrodo didėjantys pardavimų skaičiai, įvykdomi ne fizinėse, o elektroninėse parduotuvėse. Šiais laikais internetu galime įsigyti viską, ko širdis geidžia – nuo maisto produktų iki didesnių, brangiau kainuojančių pirkinių su tiesioginiu jų pristatymų į kiekvienam iš mūsų patogią vietą. Pirkdami internetu galime sutaupyti ne tik laiko, bet ir finansinių išteklių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rado dar vieną būdą, kaip daryti spaudimą Kinijai: jis ketina siekti, kad būtų panaikinti lengvatiniai tarptautiniai pašto tarifai, dėl kurių kiniškos elektroninės parduotuvės turi galimybę nebrangiai tiesiogiai siųsti prekes JAV pirkėjams. Dėl tokio žingsnio galėtų padidėti, pavyzdžiui, „Alibaba“ išlaidos ir kartu būtų paremtos amerikietiškos elektroninės prekybos platformos, kaip antai „Amazon.

Vis labiau intensyvėjant el. prekybai, šiame sektoriuje didėja konkurencija, kuriasi naujos el. parduotuvės. Pokyčiai ne tik formuoja didesnę pasiūlą, bet ir kelia naujus pavojus. Kaip pirkėjui, pirmą kartą užsukusiam į el. parduotuvę, žinoti, kad joje apsipirkti saugu?  Pasak „Pigu.lt“ rinkodaros vadovės Giedrės Vilkės, pastaruoju metu el. erdvėje netrūko iššūkių, sukčiavimo atvejų, o šios priežastys turėtų skatinti pirkėjus dalintis žiniomis ir užkirsti kelią panašiems įvykiams.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų. Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų.

Svarbiausia priežastis, lemianti lietuvių sprendimą pirkti internetu, – galimybė sutaupyti laiko apsipirkimui. Estai taip pat labiausiai vertina laiką ir internetines parduotuves renkasi dėl galimybės apsipirkti bet kuriuo metu. Jautriausi kainai – latviai. 7 iš 10 kaimynų internetu apsiperka pirmiausiai dėl mažesnių kainų, rodo „Pigu.lt“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų pirkimo internetu įpročių apklausa.

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet vis aktyviau naudojasi ne vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis, Lietuvoje šie skaičiai auga itin vangiai: lyginant su 2013 m., pernai vos viena procentine dalimi daugiau šalies gyventojų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių.

Dainius Liulys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014 metais elektroninės prekybos rinka ir toliau sparčiai augs dėl palengva kintančių Lietuvos pirkėjų įpročių. Jie vis noriau apsiperka interneto parduotuvėse, kur nereikia gaišti laiko eilėse, norimos prekės kainuoja pigiau nei tradicinėse parduotuvėse, o už jas galima atsiskaityti įvairiais būdais, pradedant grynaisiais pinigais, atsiimant prekes ir baigiant išperkamąja nuoma.

Jeigu pernai tokių nusikaltimų padaryta vos 62, tai šiemet iki liepos 1 dienos - jau 429. Pasak policijos, sparčiai augant informacinių technologijų naudojimui, dažnėja ir jų pasitelkimas darant nusikaltimus. Populiariausias nusikaltimas - elektroninių banko duomenų išviliojimas iš gyventojų norint pasisavinti jų pinigus arba paimti greitąjį kreditą. Nemažėja ir vadinamojo "fishingo", kuomet įsilaužiama į bankų ar kitų finansinių struktūrų vidinius tinklapius, atvejų.