elektra

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus vėjo jėgainių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 38 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh. „Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis.

 „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) rugsėjį prijungus prie tinklo 4 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, bendras jų skaičius Lietuvoje viršijo 160 tūkst. Pasak ESO, iš viso rugsėjį buvo prijungta beveik 2,7 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie įsirengė elektrines ant namų stogų ar šalia sklypo. Dar apie 1,3 tūkst. ESO klientų tapo nutolusiais gaminančiais vartotojais.  Taip pat per rugsėjį sulaukta daugiau kaip 3,2 tūkst. paraiškų, iš jų 2,8 tūkst.

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 16 proc. daugiau elektros energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Taip pat vietos gamyba, anot bendrovės, užtikrino 70 proc. šalies elektros poreikio. Skelbiama, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminta 2,135 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, kai praėjusiais metais tuo pačiu metu gamyba siekė 1,844 TWh.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitų metų elektros paslaugų kainų viršutines ribas, kurios lems galutines vartotojų sąskaitas už elektrą. „Kainų viršutinių ribų pokyčiai leidžia užtikrinti reikalingas investicijas į infrastruktūrą, įskaitant investicijas kritinės infrastruktūros apsaugai, bei įgalina užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams“,  – pranešime teigė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad spalio 20–30 d. bus ribojamas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) prieinamumas, taip pat Baltijos šalių jungčių su Švedija ir Suomija pralaidumai. „Siekiant užbaigti Kruonio HAE transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukcijos projektą, reikia atjungti pastotę ir atlikti darbus tiek perdavimo tinklo, tiek gamintojo pusėje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Ukrainoje antrą dieną iš eilės visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ketvirtadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.  „Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje visose Ukrainos srityse įvesti neplaniniai elektros energijos atjungimai“, – sakoma „Ukrenergo“ išplatintame pranešime.

Trečiadienio rytą dalis sostinės Senamiesčio ir Užupio gyventojų liko be elektros, rašo portalas „Delfi“. Kaip portalui nurodė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Lilija Eizintienė, daugiau kaip tūkstantis vilniečių be elektros liko dėl gedimo elektros tinkle. „Taip, turime elektros tiekimo sutrikimą Senamiestyje/Užupyje. Atjungtų klientų šiuo metu turime apie 1450“, – sakė L. Eizintienė. Pasak jos, atkurti elektros tiekimą planuojama per valandą.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems.   Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.  Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos tarifas nepakito, bet 0,1 proc. sumažėjo dviejų laiko zonų vidutinis tarifas, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos tarifų nepriklausomi tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas 0,3 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Lietuvos kariuomene Gaižiūnų poligone Jonavos rajone išbandė apsauginius blokus, skirtus tinklo įrenginių saugumui užtikrinti, pirmadienį pranešė įmonė.

Nuo trečiadienio elektros prekyba didmeninėje rinkoje pradeda veikti nebe valandos, o 15 minučių intervalais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Bendrovės teigimu, toks pokytis turėtų padidinti rinkos lankstumą, palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją ir užtikrinti tikslesnį sistemos balansavimą. „Elektros sistemai tai reiškia didesnes galimybes planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą. Pereinant nuo 60 min. prie 15 min.

Elektrą gaminantiems vartotojams nuo rugsėjo 30 d. prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. Tad gyventojus įspėja jau dabar – rytoj numatomi elektros kainų šuoliai.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jau trečiadienį numatomi ir elektros kainų šuoliai. „Jau susiformavo rytojaus (day-ahead) elektros kainos Lietuvoje, todėl galime matyti, kokie tie svyravimai bus valandos eigoje. Ir jie dideli. Pavyzdžiui, nuo 19 val.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo iki 1 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus 0,5–2 proc. didino du tiekėjai, vienas tiekėjas tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo apie 1 proc.

Siekiant lankstesnės ir stabilesnės rinkos augant gamybai iš atsinaujinančių išteklių, nuo antradienio prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. „Litgrid“ teigimu, pokytis leis tiksliau prognozuoti elektros gamybą iš saulės, vėjo ar kitų žaliųjų šaltinių, palengvins sistemos balansavimą, o prekyba rinkoje bus efektyvesnė. „Elektros sistemai tai reiškia didesnes galimybes planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą.

Praėjusią savaitę dėl dviem trečdaliais Baltijos šalyse sumažėjusios vėjo jėgainių generacijos Lietuvoje elektros kaina augo 51 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina maždaug 220 tūkst. pažeidžiamų vartotojų nuo kitų metų galėtų mažėti 4 centais už kilovatvalandę (kWh) – iki maždaug 16 centų. „Nuo sausio 1 dienos visuomeninio tiekimo kaina (pažeidžiamiems vartotojams – BNS) galėtų mažėti.

Energetikos ministerija ruošia siūlymus, kaip elektros energiją nuosavose elektrinėse gaminantys vartotojai ja galėtų dalintis su artimaisiais, sako paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šį rugsėjį elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 381 megavato (MW) bendros įrengtosios galios vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose. Prijungus šiuos vėjo parkus, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, siekia daugiau nei 5,1 GW, o leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc.

Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų.

Pastarąją savaitę, daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Sekmadienį taip pat buvo fiksuota viena mažiausių elektros kainų šiemet – 5,34 Eur/MWh. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc.

Gaminantiems vartotojams, norintiems įsirengti elektros kaupiklius namuose, bus skiriama dar 7,6 mln. eurų parama, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija. Pasak laikinojo ministro Žygimanto Vaičiūno, skirti papildomą finansavimą nuspręsta dėl didelio gyventojų aktyvumo anksčiau prašant šios paramos. „Gyventojų susidomėjimas kaupimo įrenginiais rodo, kad tai yra vienas svarbiausių žingsnių stiprinant savo energetinį savarankiškumą.

Nuo šiol jungti prie tinklo bus galima saulės elektrines su didesne leistina generuoti galia – gaminantys vartotojai, neišsiėmę techninių sąlygų, prie tinklo galės prijungti 1 kilovato (kW) galios elektrines, o ne 0,8 kW, kaip anksčiau, penktadienį paskelbė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak pranešimo spaudai, tais atvejais, kai ESO tinkle tam tikruose ruožuose pralaidumai išnaudoti, galima rinktis iš kelių alternatyvų – įsigyti nutolusią elektrinę parke, įsirengti elektrinę su kaup...

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,8 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos šoktelėjo 0,3 procento, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, pastarąją savaitę Lietuvoje siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, vienas tiekėjas tarifus didino 1 procentu.  Tuo metu 12 mėn.

Nuo š. m. birželio 1 d. įsigaliojo energetikos ministro įsakymų pakeitimai, kurie įpareigojo nepriklausomus elektros energijos tiekėjus sąskaitose vartotojams aiškiai nurodyti ne tik galutinę kainą, bet ir pigesnius planus, kuriuos vartotojas gali rinktis iš to paties tiekėjo. Už elektrą permokančių buitinių nepriklausomo elektros energijos tiekimo vartotojų skaičius rugsėjo pradžios duomenimis toliau mažėjo.

Pastarąją savaitę, išaugus vėjo elektrinių gamybai, didmeninė elektros kaina šalyje mažėjo 11 proc. Minimu laikotarpiu 0,2 proc. pigo ir biokuras, o naftos kainos sumažėjo 1,2 proc.,  pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje rugsėjo 8–14 dienomis sumažėjo 11 proc. – nuo 106 iki 93,9 euro už megatvatvalandę (MWh). Agentūros teigimu, tam įtakos daugiausia turėjo išaugusi vėjo elektrinių generacija.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamybai išaugus tris kartus didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo, pranešė „Litgrid“. Mažiausios elektros kainos buvo ne savaitgalį, kaip įprasta, o itin vėjuotą ketvirtadienį. Vėjuoti orai vyrauja ir šią savaitę – pirmadienį Vakarų Europoje fiksuojamos minimalios kainos: Vokietijoje ji siekia 8 eurus už MWh, Prancūzijoje – 3 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė pirmąjį konkursą, kuriame taikomi Europos Sąjungos nulinio balanso (angl. net-zero) technologijų gamybos reglamento kriterijai. Taip siekiama ne tik įsigyti strateginę įrangą, bet ir mažinti poveikį aplinkai, pranešė bendrovė.   Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šio reglamento taikymas padeda stiprinti tiek Lietuvos energetinį saugumą, tiek ir ES pramonės konkurencingumą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė naują 330 kV Pielių transformatorių pastotės skirstyklą Telšių rajone.  Į „Litgrid“ skirstyklą investavo Latvijos energetikos grupė „Latvenergo“, vystanti prie jos prijungiamą 124 MW galios vėjo parką, kuris elektrą pradės gaminti kitų metų pradžioje.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę šoktelėjo 0,1–0,4 proc. Pasak agentūros,  siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo 0,1 proc. ir sudaro 0,246 euro (viena laiko zona) ir 0,236 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse nežymiai augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 1 proc. iki 105,96 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina padidėjo daugiau nei 2 proc. ir siekė 106,46 euro.  „Pirmąją rudens savaitę vėjo jėgainės ir toliau gamino nedaug elektros energijos, tačiau išaugus saulės elektrinių gamybai elektros kaina išliko stabili.

Vyriausybei praėjusį penktadienį nutarus laikinai – mėnesiui – sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, pirmadienį sprendimą dėl to priims ir konkurso organizatorė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Jai priėmus sprendimą konkursas bus atnaujintas spalio 6-ąją, o dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 7 dienos pabaigos.  Iki šiol numatyta jų pateikimo data buvo rugsėjo 8-oji.

Lietuvos meteorologams prognozuojant šiltesnį rugsėjį nei įprastai, energetikos ekspertai sako, kad elektros kainos gali svyruoti. Pasak jų, rudens pradžioje dėl didėjančio vartojimo kainos dažniausiai auga, tačiau šiemet situaciją lems ne tik oro sąlygos, bet ir ribotos importo galimybės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, šių metų vasara buvo vėsiausia per pastaruosius aštuonerius metus ir pasižymėjo gausiais krituliais.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo apie 0,5 proc. Pasak agentūros, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, vienas tiekėjas tarifus sumažino 1–2 procentais. Siūlomų 12 mėn.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje nežymiai pakilo iki 104,4 euro už megavatvalandę. Latvijoje ji taip pat šiek tiek išaugo ir siekė 105,07 euro, o Estijoje, priešingai, fiksuotas kainų kritimas iki 103,97 euro, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Didmenines kainas lėmė mažesnė gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Visame regione buvo stebimas vėjo jėgainių gamybos apimties sumažėjimas – ji smuko 44 proc. palyginti su ankstesne savaite.

Nuo liepos elektros tiekėjus įpareigojus sąskaitose nurodyti ne tik galutinę kainą už elektrą, bet ir savo tuo metu turimus pigesnius planus, elektros tiekimo įmonės sako nepastebėjusios, kad dėl to keistųsi vartotojų elgsena.

Nuo spalio 1 d. elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma ne kas valandą, kaip buvo iki šiol, o kas 15 minučių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad pokyčiai sudarys sąlygas rinkoje greičiau suderinti elektros gamybą ir vartojimą, taip mažinant vadinamuosius disbalanso kaštus. Tuo pačiu – užtikrinti patikimesnį elektros tiekimą. Ekspertai sako, kad pokyčiai palies ir elektros vartotojus.

Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 1 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus didino du nepriklausomi tiekėjai, vienas tiekėjas tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo 1 proc.

Baltijos jūros regione sumažėjus vėjo ir branduolinių elektrinių gamybai, didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 27 proc. iki 103 eurų už megavatvalandę (MWh).  Rugpjūčio 18–24 dienomis elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 109 eurai už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, paskutinį kartą tokios kainos formavosi pirmą balandžio sav...

Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant to, jog šalyje buvo sukurta rekordiškai daug švarios energijos pajėgumų, pirmąjį šių metų pusmetį Kinijoje sparčiai augo naujų anglimi kūrenamų elektrinių skaičius. Anglis dešimtmečius buvo pagrindinis Kinijos energijos šaltinis, tačiau pastaraisiais metais sparčiai augantis vėjo ir saulės energijos įrenginių skaičius suteikė vilčių, kad šalis gali atsisakyti taršaus iškastinio kuro.

Pastarąją savaitę Lietuvoje ir toliau mažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dyzelinas atpigo 0,6 proc., o benzinas – 0,1, o dujų kaina sumažėjo 1,8 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos per savaitę paaugo. Agentūros duomenimis, didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę smuko 1,8 proc. – iki 32,9 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę, rugpjūčio 11–15 dienomis, jis buvo 33,5 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 117 proc. iki 81,24 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina augo 135 proc. ir siekė 73,76 euro už megavatvalandę.  „Elektros energijos kainos augo dėl sumažėjusios gamybos vėjo jėgainėse – Baltijos ir Šiaurės šalių regione ji krito 19 proc.

Elektros gamyba Latvijoje per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 7,4 proc. iki 4,040 mln. megavatvaladžių (MWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą sumažino 15,9 proc. iki 1,948 mln. MWh, didžiosios gamtines dujas deginančios elektrinės – 9,2 proc. iki 918,7 tūkst. MWh. Vėjo jėgainių elektros gamyba menko 17,8 proc. iki 124,7 tūkst.

Nepaisant mažiausio nuo 2023-ųjų gegužės elektros suvartojimo, dėl karščio bangų Centrinėje Europoje ir Skandinavijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje augo daugiau nei dvigubai iki 81 euro už megavatvalandę (MWh).  Rugpjūčio 11–17 dienomis elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 74 eurai už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Elektros kainų šuolis Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vad...

Trečiadienį apie 80 tūkst. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) gaminančių elektros vartotojų per klaidą gavo pranešimus dėl viršytos leistinos generuoti galios. Bendrovės vadovas prisiima atsakomybę ir atsiprašo suklaidintų klientų, bet sako, kad to negana. „Dalis ESO klientų gavo netikslius pranešimus apie viršytą leistiną generuoti galią. Atsiprašome už klaidingą informaciją ir sukeltus nepatogumus.

Dalis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gaminančių elektros vartotojų per klaidą gavo pranešimus dėl viršytos leistinos generuoti galios, praneša bendrovė. Aiškinama, jog automatiniai laiškai buvo išsiųsti dėl sistemoje įvykusios klaidos.  „Atsiprašome mūsų klientų – gaminančių vartotojų – už klaidingą informaciją ir sukeltus rūpesčius. Jei gavote pranešimą apie viršytą galią, prašome jį ignoruoti.

Gaminantiems vartotojams, norintiems įsirengti elektros kaupiklius namuose, skiriama dar 5,7 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Pasak ministro Žygimanto Vaičiūno, skirti papildomą finansavimą nuspręsta dėl didelio gyventojų aktyvumo anksčiau prašant šios paramos. „Didindami finansavimą energijos kaupimo įrenginiams sudarome galimybes daugiau žmonių efektyviai kaupti savo pagamintą elektros energiją“, – pranešime sakė Ž. Vaičiūnas.