elektra

Rugpjūčio pabaigoje visą šalį talžiusi galinga stichija paliko daugybę nuvirtusių medžių, nutrauktų elektros laidų, apgadintą infrastruktūrą. O ilgam laikui dingusi elektra savo ruožtu kaip reikiant piktino gyventojus.

Už elektros energiją pigiau nuo rugsėjo moka dauguma gyventojų, kuriems priklauso žemesnis tarifas. Iš viso iš maždaug 412 tūkst. galinčių mokėti pigiau, visuomeninio tiekimo pažeidžiamų vartotojų tarifą pasirinko 283 tūkst. gyventojų. Didžioji dauguma jų – 159 tūkst. –  į šį tarifą perėjo rugpjūtį, įgyvendinant Energetikos ministerijos parengtus pažeidžiamų elektros energijos vartotojų perėjimo į visuomeninį tiekimą pakeitimus, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienio vakarą elektros kaina biržoje pasieks itin aukštą lygį – 72 centus už kilovatvalandę (kWh), skelbia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ remdamasi „Nord Pool“ biržos duomenimis. Lietuvos prekybos zonoje aukščiausia kaina bus tarp 20 val. ir 20.15 val. Tokia pat kaina buvo ir pirmadienį tarp 7 ir 7.15 val. Tuo metu dienos vidutinė kaina sieks 41 centą, o mažiausia – 20 centų – bus tarp 17.15 val. ir 17.30 val., pirmadienį pranešė bendrovė.

Dujos per metus pabrango daugiau nei dvigubai, tačiau tai nereiškia, kad tiek pat išaugs ir jūsų sąskaita. Vis dėlto daugiau mokėti gali tekti net tiems, kurie dujų namuose visai nenaudoja. Tad kiek gali brangti šildymas ir kokiu atveju dujos pakelia elektros kainą? Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas artėjančiam šildymo sezonui turi neraminančią prognozę. „Manau, kad realu tikėtis dviženklio šildymo kainų augimo, kuris sieks apie 20 proc.

Motinos Onutės ir dukters Rimos santykius jau kurį laiką gaubia aklina tamsa – tiesiogine ir perkeltine prasme. Dėl praeityje susikaupusių skolų bei netvarkingo gyvenimo būdo pyktį gniaužianti motina ėmėsi drastiškų priemonių išjungė dukrai elektrą. Jau pusantrų metų Rima su sugyventiniu Jonu gyvena tamsoje, todėl kreipėsi į „TV Pagalbą“, kad ši padėtų jiems susitaikyti su Onute. Šeimai į pagalbą atvyko gelbėtojas Linas Jakštas.

Lietuva norėtų prisivilioti investuotoją, kurio projektas galėtų būti vertas mažiausiai pusės milijardo eurų. Tačiau toks laimėjimas turėtų ir kitą medalio pusę – milžinišką elektros apetitą. Kalbama apie galingą dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrą. Tai pastatas, kuriame veikia tūkstančiai serverių. Jiems elektros reikia ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, o pats centras turi veikti visą parą.

Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą nusiaubusi galingiausia nuo 1970-ųjų audra elektros tiekimą sutrikdė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Didžiajai daliai gyventojų elektra jau atkurta, vis dėlto rugsėjo 8-osios ryto duomenimis, elektros vis dar neturi apie 1 tūkst. klientų. Tarp jų – ir Molėtų rajono gyventoja, kuri be elektros gyveno 17-ą parų.

Lietuvos–Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ savaitei bus atjungta dėl planinių kasmetinių keitiklio stoties Klaipėdoje techninės priežiūros darbų, antradienį pranešė „Litgrid“. „NordBalt“ nebus prieinama elektros prekybai nuo rugsėjo 9 dienos 8 valandos iki rugsėjo 15 dienos 19 valandos. „Elektros importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį yra vienas iš pagrindinių veiksnių, mažinančių elektros energijos kainas Lietuvos vartotojams.

Praėjus dviem savaitėms po audros, dalis Anykščių rajono gyventojų vis dar laukia atkurto elektros tiekimo. Meras Kęstutis Tubis teigia, kad situaciją apsunkina ESO darbų organizavimo problemos ir prasta komunikacija. Apie tai „Žinių radijuje“ kalbėjo Anykščių meras Kęstutis Tubis. Be elektros žmonės gyvena daugiau nei 2 savaites Kiek žmonių šiai dienai dar neturi elektros dėl prieš dvi savaites praūžusios audros? Šiuo metu yra atjungti 221 klientas.

Dar 2025 m. pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame preliminariame plane gyventojams buvo numatyta parama elektros energijos kaupikliams, o šių metų liepą Energetikos ministerija skelbė, kad vien šiai priemonei preliminariai numatyta beveik 10 mln. eurų. Kvietimų buvo laukiama antroje metų pusėje, o preliminariame kalendoriuje parama kaupikliams buvo pažymėta ir rugsėjo mėnesį.

Išaugus vėjo elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione.

Praėjus dviem savaitėms po šalį nusiaubusios didelės audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda mokėti kompensacijas klientams, dėl nutrūkusio elektros tiekimo patyrusiems tiesioginių nuostolių. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, 7–13 parų – iki 440 eurų, daugiau nei 14 parų – iki 660 eurų.

ESO energijos tiekimą atkūrė jau daugiau nei 99 proc. klientų. Sudėtingiausia situacija išlieka Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine, Radviliškio savivaldybėje – čia elektros neturi 1,4 tūkst. bendrovės klientų. Iš jų apie 30 proc. objektuose, kuriose elektros nėra, yra negyvenami. Paaiškėjo, kokias kompensacijas gaus žmonės Šie klientai, kuriems elektros tiekimas atkurtas 14 parą ir vėliau gaus didžiausias kompensacijas – jos sieks iki 660 eurų.

Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes. Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 3,2 tūkst. vartotojų, šeštadienio rytą rodo įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atjungimų žemėlapis. ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, o vėliau – iki šios savaitės ketvirtadienio. Po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

Trylikta para be elektros – štai su tokia realybe vis dar gyvena kai kurie žmonės po beveik prieš dvi savaites praūžusios audros. Skaičiuojama, kad iš viso be elektros Lietuvoje – dar apie pustrečio tūkstančio vartotojų. Anot ESO, gedimus šiuo metu šalina daugiau kaip šimtas brigadų ir darbus planuoja baigti artimiausiomis dienomis. Tačiau ramiai atsikvėpti gyventojams dar nepavyks – sinoptikai įspėja apie artėjantį itin neramų savaitgalį.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas klientams, kurie po rugjūčio 22-osios audros patyrė tiesioginių nuostolių, o pirmas išmokas pradės mokėti jau pirmadienį.  Gyventojams, kuriems elektros tiekimas atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, 7–13 parų – iki 440 eurų, daugiau nei 14 parų – iki 660 eurų, penktadienį pranešė ESO.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Rugsėjį, anot bendrovės, dėl didėjančio vartojimo ir mažėjančios saulės elektrinių generacijos elektros pigimas taip pat nenumatomas.

Beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 2,5 tūkst. vartotojų, pranešė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Ji teigia elektros tiekimą jau atnaujinusi 99 proc. per audrą nukentėjusių klientų. „Skaičiuojame, kad šiuo metu elektros vis dar neturi 2,5 vartotojų, su kuriais susiekiame asmeniškai. Jeigu ten jau veikia generatorius, tuomet atvežame kuro. Jeigu reikia, klientams pristatome ir generatorių, ir kurą.

Elektros planą pasirinkote seniai ir nuo tada jo nebežiūrėjote? Gali būti, kad už elektrą mokate daugiau nei reikėtų. Naujienų portalas tv3.lt patikrino tris skirtingus vartojimo atvejus – kai kur skirtumas per metus jau siekia šimtus eurų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neseniai išplėtė elektros kainų palyginimo skaičiuoklę. Joje dabar vienoje vietoje galima matyti ir palyginti ne tik nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, bet ir visuomeninio tiekimo kainas.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ galės prašyti Europos Sąjungos paramos 48 mln. eurų vertės būsimos jungties su Lenkija „Harmony Link“ vieno pagrindinių projektų – Gižų pastotės Suvalkų koridoriuje apsaugos sprendimams. Projektu norima labiau apsaugoti elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa kritinę infrastruktūrą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ketvirtadienį suderinusi atnaujintus „Litgrid“ techninius investicijų sprendinius.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad kitą savaitę Vyriausybei planuojama pristatyti konkrečių priemonių planą, kuris ateityje leistų per tris paras elektros tiekimą atkurti bent 80 proc. per audrą jos netekusių vartotojų.

Beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai ir elektros vis dar neturint apie 4 tūkst. vartotojų, prezidento patarėjas sako, kad šių žmonių situaciją galima apibūdinti kaip kritinę. Anot Ramūno Dilbos, būtina imtis visų neatidėliotinų priemonių siekiant atkurti elektrą bei užtikrinti būtinas paslaugas. „Situacija praėjus beveik dviem savaitėm nuo šalį siaubusios audros išlieka sudėtinga, matome kad apie 5 tūkst.

Po rugpjūčio pabaigoje šalyje nusiaubusio audros elektros trečiadienį dar neturi apie 7 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Tai Eltai patvirtino ESO atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, šie duomenys kiek vėliau bus dar kartą atnaujinti. Nuo šio antradienio gyventojai, kuriems audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei po trijų parų, gali supaprastinta tvarka kreiptis į ESO dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su liepa, išaugo 5 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, rugpjūtį elektros kainos augo visose Baltijos šalyse. Vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje siekė taip pat 80 eurų, o Estijoje – 59 eurus už MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo 0,2–0,5 proc., kritus didmeninei elektros energijos kainai dėl didelės vietinės energijos gamybos, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Jos duomenimis, per savaitę šalyje pasigaminome 94 proc. suvartotos elektros energijos – 208,8 gigavatvalandžių (GWh), trūkstama elektros energija importuota iš Švedijos ir Latvijos.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Po Lietuvą nusiaubusios audros be elektros vis dar lieka 17 tūkst. vartotojų, o ESO žada tiekimą visiškai atkurti iki ketvirtadienio. Atvirai diskutuojama, ar tokio masto krizę lėmė išskirtinė stichija, ar vis dėlto nepakankamas pasirengimas. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros sekmadienį elektros vis dar neturi apie 24 tūkst. vartotojų, BNS nurodė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. „Kiekvieną dieną tas skaičius (neturinčių elektros – BNS) nuosekliai mažėja. Šiuo metu tiekimas atstatytas daugiau nei 90 proc. mūsų (ESO – BNS) klientų. Ryto duomenimis, neturi dar elektros apie 24 tūkst., jau šiek tiek mažiau klientų“, – BNS teigė Rasa Juodkienė.

Po audros dešimtys tūkstančių gyventojų liko be elektros, o kai kuriems jos teko laukti net kelias paras. Tuo pat metu elektros mums reikės vis daugiau – namai šildomi šilumos siurbliais, daugėja elektromobilių, saulės elektrinių ir kaupiklių.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atveriamas valstybės rezervas – generatoriai, kad daugiau žmonių būtų galima užtikrinti būtiniausius poreikius ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta.  Kaip rašoma ESO pranešime spaudai, elektros tiekimas jau atstatytas apie 90 proc. klientų, tačiau dėl itin sudėtingų pažeidimų vis dar yra likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros šeštadienį elektros vis dar neturi 30 tūkst. vartotojų, skelbia „Energijos skirstymo operatorius“. Anot jo, tiekimas visiškai atkurtas Klaipėdos, Šiaulių regionuose, kituose regionuose taip pat pašalinta didžioji dalis sutrikimų. „Šiuo metu visoje Lietuvoje dar yra likę apie 30 tūkst. klientų, kuriems tiekimas neatstatytas dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų“, – teigiama pranešime.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros šeštadienį elektros vis dar neturi 34 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. „Šiuo metu elektrą turi jau 87 proc. klientų, kuriems dėl audros buvo sutrikęs tiekimas. Šiandien ir toliau visoje Lietuvoje dirba daugiau nei 1000 elektrikų ir inžinierių, kad elektrą turėtų 34 tūkstančiai mūsų klientų“, – BNS teigė Rasa Juodkienė.

Praėjusio savaitgalio audrai tūkstančius vartotojų palikus be elektros bei mobiliojo ryšio, viena Valstybės kontrolės vadovų sako, kad sprendžiant tokią krizę kartu turi veikti visa grandinė tarnybų ir valstybės institucijų.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) į pagalbą tvarkantis su didžiausios per kelis dešimtmečius audros padariniais atvyko Lenkijos kolegos. Lenkijos elektros skirstymo operatoriaus „PGE Dystrybucja“ atsiuntė dvi brigadas su specialia technika – dviem platformomis ir trimis aptarnavimo automobiliais. Ankstyvą penktadienio rytą Lenkijos inžinieriai jau pradėjo darbus Marijampolės regione, rašoma pranešime spaudai.

Elektros tiekimas penktadienio rytą vis dar sutrikęs 46 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, sako bendrovės atstovė Rasa Juodkienė. „Šiandien ir toliau visoje Lietuvoje dirba daugiau nei 1 tūkst. elektrikų ir inžinierių, kad elektrą turėtų 46 tūkstančiai mūsų klientų“, – komentare Eltai nurodė R. Juodkienė. Anot jos, šiuo metu elektrą turi jau 83 proc. klientų, kuriems dėl audros buvo sutrikęs tiekimas.

Dešimtys tūkstančių gyventojų iki šiol dar neturi elektros ir mobiliojo ryšio. ESO jau nebežada užtikrintai, kad visiems elektros tiekimą atkurs iki šeštadienio. O politikai jau ragina kone visus pulti pirkti generatorius, o tiems, kam elektra dingsta dažnai, svarsto generatorius dalyti su didžiulėmis nuolaidomis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Nuo šeštadienio elektros šalyje dar neturi apie 60 tūkst.

Opoziciniai Seimo konservatoriai siūlo užbaigti dabar numatytą 2 tūkst. kilometrų elektros tinklų kabeliavimą, o vietoje papildomo šios programos etapo – įsigyti 150 tūkst. didžiausios rizikos individualiems namams skirtų rezervinių generatorių. Anot politikų, dabar numatytas papildomas kabeliavimas iki 6 tūkst. kilometrų tinklo valstybei kainuotų 320 mln. eurų, tuo metu generatorių programa būtų 5,3 karto pigesnė – siektų 60 mln. eurų.

Energetikos ministras Lukas Savickas tikisi Seimo politinės valios biudžete skiriant didesnį finansavimą spartesniems kabeliavimo tempams užtikrinti. „Apie kabeliavimą labai daug kalbama, bet paskutiniai dveji metai yra tas laikotarpis, kada pagaliau buvo identifikuotas poreikis 6 tūkst. kilometrų (tinklo kabeliavimo – ELTA), suprojektuoti finansų prasme buvo 2 tūkst. ir padidintas tempas nuo to, kaip tradiciškai būtų kabeliuojama“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo ministras.

Dėl savaitgalį Lietuvoje siautusios audros ketvirtadienį ryte elektros vis dar neturi 62 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. „Šiuo metu tiekimas atnaujintas jau beveik 78 proc. Lietuvos gyventojų ir verslų. Šiuo metu neturi elektros vis dar apie 62 tūkst. žmonių skirtinguose regionuose“, – LRT radijui teigė Rasa Juodkienė. Anot jos, visiems gyventojams elektros tiekimą tikimasi atnaujinti iki savaitės pabaigos.

Savaitgalį Lietuvą talžiusios audros pasekmes pajuto daugybė gyventojų – kai kurie žmonės ilgam liko be elektros. Tačiau daliai jų netikėtumai nesibaigė ir jai dingus: „Ignitis“ programėlėje gyventojai pastebėjo, kad, nors namuose elektros nėra, suvartojamos elektros energijos kiekis ir toliau auga.  Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovė Rasa Juodkienė trečiadienio rytą BNS informavo, kad dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros elektros vis dar neturi 74 tūkst.

Nuo ketvirtadienio prie elektros tiekimo atstatymo darbų Lietuvoje prisijungs bent kelios Lenkijos energijos skirstymo operatoriaus brigados, sako energetikos ministras Lukas Savickas. „Bendravome su partneriais ir matome, kad audra palietė ne tik Lietuvą, bet ir kitas regiono valstybes. Palaikau kontaktą su Latvijos ir su Lenkijos ministrais“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime kalbėjo L. Savickas.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros trečiadienį ryte elektros vis dar neturi 74 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, šiuo metu elektros tiekimas jau atkurtas daugiau nei 60 proc. nukentėjusių klientų. „Klaipėdos mieste ir Šiaulių mieste jau pilnai atstatytas (elektros tiekimas – BNS). Mes planuojame ir dirbame tam, kad tokių miestų, miestelių ir apskritai regionų daugėtų.

Dėl Lietuvą nusiaubusios audros sukeltos žalos Vyriausybė svarsto visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Trečią parą nesulaukdami elektros, didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas, ūkininkai. Sutrikus elektros, vandens ir mobiliojo ryšio tiekimui, jau dreba ir ESO vadovo kėdė, kurio alga per mėnesį viršija 9 tūkst. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

Ieškant būdų mažinti audrų padarinius elektros tinklui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad visų šalies elektros oro linijų kabeliavimas vartotojams būtų pernelyg brangus. Anot jo, rinkos reguliuotojas siūlo didinti investicijas į kaupimo įrenginius.

„Energijos skirstymo operatorius “ (ESO) kompensuos tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val. Kaip antradienį pranešė ESO, maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų.

Po Lietuvą nusiaubusios audros išryškėjo rimtos energetikos infrastruktūros spragos – dėl elektros tiekimo sutrikimų strigo geležinkeliai, dalyje šalies dingo mobilusis ryšys. Susisiekimo ministras kritikos negailėjo nei Energijos skirstymo operatoriui (ESO), nei Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.