elektra

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 2–5 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino visi trys nepriklausomi tiekėjai. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh elektros vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,257 euro iki 0,267 euro (viena laiko zona) ir nuo 0,247 euro iki 0,257 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Praėjusią savaitę dėl išaugusio vartojimo vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 23 proc. iki 142,5 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 9 proc. ir siekė 122,38 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė kelios priežastys: atvėsę orai ir išaugęs elektros suvartojimas.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino nuo kitų metų įsigaliojančias elektros pasaugojimo kainas gaminantiems vartotojams – jos didėja elektrines prijungusiems prie žemos įtampos tinklų. Gaminantiems vartotojams, kurie naudojasi vidutinės įtampos (VĮ) tinklais, kainos mažėja 8‒10 proc. Vartotojams, kurie naudojasi žemos įtampos (ŽĮ) tinklais, kainos didėja 5‒9 proc., priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo.

Baigėsi Baltijos šalių elektros sistemų veikimas bandomosios sinchronizacijos režimu – perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam susijungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje patvirtino naujus visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.)  – iki 25,8 centų už kWh (su PVM), „naktinis“ – 1,8 cento (13,04 proc.

Pirmąjį žiemos mėnesį bendrovės „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir gargždiškiams tiekiama šiluma brangs 12 proc., pranešė įmonė. Šoktelėjus kainai, šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuos 6,80 cento (be PVM) arba 7,41 cento, įskaitant 9 proc. PVM. Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 cento (be PVM) arba 6,59 cento (su 9 proc. PVM). Vis tik įmonė pabrėžia, kad šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys.

Visuomeninės elektros standartinis vienos laiko zonos tarifas gyventojams nuo 2026 metų sausio turėtų didėti 1,5 cento (7,32 proc.) nuo 20,5 iki 22 centų už kilovatvalandę (su PVM), tačiau pažeidžiamiems vartotojams jis mažės 2,5 cento (12,2 proc.) iki 18 centų.     Sprendimo projektą dėl tarifų pirmajam kitų metų pusmečiui penktadienį svarstys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nurodoma paskelbtame dokumente.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę  padidėjo 0,3–0,4 proc., o 12 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė kaina nepakito, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino 0,8–1,5 proc. vienas nepriklausomas tiekėjas. Siūlomų 24 mėn.

Mažos galios – iki 100 kilovatų (kW) – elektrines įsirengę gaminantys vartotojai nuo kitų metų nebemokės gamybos įmokos. Jos taip pat mokėti nereikės tada, kai galutinė mokėtina suma nesiekia 100 eurų. Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas. Surinktas gamybos mokestis, mažesnis nei 1 tūkst. eurų, bus skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Kretingos rajone esančios Darbėnų 330 kilovoltų (kV) skirstyklos statybą ir įjungė ją į tinklą, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“, tai vienas paskutinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų. Skirstykla užtikrina vakarų Lietuvos 350 kilometrų ilgio linijų greitkelio sujungimą nuo Darbėnų iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perdavė Ukrainai dar vieną paramos paketą, kuris sustiprins šalies elektros energijos tiekimą ir padės atstatyti pažeistą energetikos infrastruktūrą. Ukrainai perduotą paramą sudaro šalies infrastuktūroje nenaudojamų, tačiau vis dar gerai veikiančių, daugiau kaip 7 tūkst. perdavimo tinklo linijose ir pastotėse naudojamų stiklinių izoliatorių.

Seimas šią savaitę pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais bus stiprinama elektros vartotojų apsauga, užtikrinamos stabilesnės kainos ir didinamas sistemos lankstumas. Tai numato Energetikos ministerijos parengti įstatymų pakeitimai. Pažeidžiami vartotojai turės teisę prašyti skolos išdėstymo per ilgesnį – iki 12 mėn.

Ateinančiais metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai.

Artėjant šalčiausiam metų laikotarpiui pastebimai išauga elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai skaičiuoja, kad šaltuoju sezonu gyventojai sunaudoja iki ketvirtadalio daugiau elektros nei šiltesniais metų mėnesiais. Vis dėlto energetikos specialistai ramina. Didesnių elektros energijos sąskaitų galima ir išvengti. Jie pataria pasitelkti išmaniuosius skaitiklius, stebėti savo įpročius ir šiek tiek pakeitus kasdienius veiksmus.

Seimas sustiprino pažeidžiamų elektros vartotojų apsaugą bei leido gaminantiems vartotojams kelių nutolusių parkų įrenginius susieti su viena vartojimo vieta, pranešė Energetikos ministerija. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė tokius Energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus, kuriais, be to, pažeidžiamiems vartotojams suteikiama teisė išsimokėti skolą per pusmečiu ilgesnį – 12 mėnesių laiką.

Seimas imasi svarstyti iniciatyvą numatyti palankesnes prijungimo sąlygas prie elektros perdavimo tinklų įmonėms, kurios įgyvendina didelius projektus. Taip pat bus svarstomas siūlymas leisti lanksčiau pirkti kurą šilumos gamintojams. Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Šilumos ūkio, Energijos išteklių rinkos, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisoms.

Visuomeninė elektra nuo 2026 metų sausio gali brangti maždaug dviem centais iki 22,5 cento už kilovatvalandę, tačiau  pažeidžiamiems vartotojams ji bus maždaug keturiais centais mažesnė – apie 18 centų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) vadovas Renatas Pocius.  „Populiariausias (vienos laiko zonos tarifas – BNS), jis maždaug galėtų būti apie 22,5 cento (su PVM – BNS), o pažeidžiamiems (vartotojams – BNS) – 18 centų.

Kitąmet elektros kaina visuomeniniame tiekime esantiems pažeidžiamiems vartotojams gali mažėti iki 4 centų už kilovatvalandę – tam bus panaudota dalis lėšų iš elektros gamintojų surinktų pajamų perviršio. Tokiam Energetikos ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Sparčiai augantis elektrą gaminančių vartotojų skaičius sukėlė iššūkių elektros tiekėjams. Dalis jų priversti keisti savo veiklos modelį ir didinti paslaugų kainas. Tuo metu Energetikos ministerija rengia planą, kaip būtų galima išspręsti susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto, jei numatyti pokyčiai būtų įgyvendinti, papildomas mokestis tektų visiems elektros vartotojams – net ir tiems, kurie elektros negamina.

Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu „The Guardian“ du kartus dingo elektra, rašo „The New Voice of Ukraine“. Interviu vyko Marijinsko rūmuose, Kyjive. Šie rūmai yra Ukrainos prezidento rezidencija. Pirmą kartą elektra dingo pokalbio pradžioje, šviesos išsijungė. „O Dieve, ar elektra išsijungė?“ – sureagavo žurnalistas Luke Hardingas. Netrukus elektra atsirado, šviesos įsižiebė. Tačiau vėliau elektra dingo dar kartą. V. Zelenskis nusišypsojo.

Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje.

Praėjusią savaitę užbaigus tinklo rekonstrukcijos darbus, ribojusius Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės darbą ir jungčių su Šiaurės šalimis pralaidumus, vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje per savaitę augo 14 proc. Remonto įtaką kainai kompensavo vėjo elektrinių gamyba. Spalio 27 – lapkričio 2 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 14 proc.

Didelės galios įmonių elektros kaupimo įrenginiams, skirtiems teikti balansavimo paslaugas bendrovei „Litgrid“, bus paskirstyta 45 mln. eurų paramos. Spalio 30 dieną pasibaigus paramos priemonei Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 80 mln. eurų vertės paraiškų iš 30 įmonių, pranešė Energetikos ministerija.   „Matome, kad rinka yra aktyvi ir pasirengusi investuoti į sistemos lankstumą bei patikimumą.

Pastaruoju metu sostinėje vis dažnėja elektros sutrikimai. Prieš kelias dienas tūkstančiai vilniečių po gedimų liko be elektros. Elektros sutrikimai dalyje Vilniaus rajonų fiksuoti ir šiandien net du kartus – naktį ir po pietų. Tuo pasinaudojo ir ilgapirščiai, mat apsimetę darbuotojais, prašėsi pas gyventojus į namus. Socialiniuose tinkluose gyventojai pradėjo dalintis perspėjimais saugotis vagių, kurie, pasinaudoję daugelyje rajonų iškilusia problema, nusprendė pasidarbuoti.

Šiais laikais net kelios valandos be elektros atrodo kaip nemenkas išbandymas: neveikia kompiuteriai, nėra interneto, šviesos, neišeina pasikrauti telefono ar paprasčiausiai išsivirti kavos.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje smuko 39 proc. iki 79,61 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 29  proc. iki 77,74 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė net 71 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje mažėjo kone 40 proc.

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus vėjo jėgainių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 38 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh. „Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis.

 „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) rugsėjį prijungus prie tinklo 4 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, bendras jų skaičius Lietuvoje viršijo 160 tūkst. Pasak ESO, iš viso rugsėjį buvo prijungta beveik 2,7 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie įsirengė elektrines ant namų stogų ar šalia sklypo. Dar apie 1,3 tūkst. ESO klientų tapo nutolusiais gaminančiais vartotojais.  Taip pat per rugsėjį sulaukta daugiau kaip 3,2 tūkst. paraiškų, iš jų 2,8 tūkst.

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 16 proc. daugiau elektros energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Taip pat vietos gamyba, anot bendrovės, užtikrino 70 proc. šalies elektros poreikio. Skelbiama, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminta 2,135 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, kai praėjusiais metais tuo pačiu metu gamyba siekė 1,844 TWh.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitų metų elektros paslaugų kainų viršutines ribas, kurios lems galutines vartotojų sąskaitas už elektrą. „Kainų viršutinių ribų pokyčiai leidžia užtikrinti reikalingas investicijas į infrastruktūrą, įskaitant investicijas kritinės infrastruktūros apsaugai, bei įgalina užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams“,  – pranešime teigė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad spalio 20–30 d. bus ribojamas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) prieinamumas, taip pat Baltijos šalių jungčių su Švedija ir Suomija pralaidumai. „Siekiant užbaigti Kruonio HAE transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukcijos projektą, reikia atjungti pastotę ir atlikti darbus tiek perdavimo tinklo, tiek gamintojo pusėje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Ukrainoje antrą dieną iš eilės visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ketvirtadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.  „Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje visose Ukrainos srityse įvesti neplaniniai elektros energijos atjungimai“, – sakoma „Ukrenergo“ išplatintame pranešime.

Trečiadienio rytą dalis sostinės Senamiesčio ir Užupio gyventojų liko be elektros, rašo portalas „Delfi“. Kaip portalui nurodė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Lilija Eizintienė, daugiau kaip tūkstantis vilniečių be elektros liko dėl gedimo elektros tinkle. „Taip, turime elektros tiekimo sutrikimą Senamiestyje/Užupyje. Atjungtų klientų šiuo metu turime apie 1450“, – sakė L. Eizintienė. Pasak jos, atkurti elektros tiekimą planuojama per valandą.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems.   Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.  Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos tarifas nepakito, bet 0,1 proc. sumažėjo dviejų laiko zonų vidutinis tarifas, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvoje siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos tarifų nepriklausomi tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas 0,3 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Lietuvos kariuomene Gaižiūnų poligone Jonavos rajone išbandė apsauginius blokus, skirtus tinklo įrenginių saugumui užtikrinti, pirmadienį pranešė įmonė.

Nuo trečiadienio elektros prekyba didmeninėje rinkoje pradeda veikti nebe valandos, o 15 minučių intervalais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Bendrovės teigimu, toks pokytis turėtų padidinti rinkos lankstumą, palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją ir užtikrinti tikslesnį sistemos balansavimą. „Elektros sistemai tai reiškia didesnes galimybes planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą. Pereinant nuo 60 min. prie 15 min.

Elektrą gaminantiems vartotojams nuo rugsėjo 30 d. prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. Tad gyventojus įspėja jau dabar – rytoj numatomi elektros kainų šuoliai.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jau trečiadienį numatomi ir elektros kainų šuoliai. „Jau susiformavo rytojaus (day-ahead) elektros kainos Lietuvoje, todėl galime matyti, kokie tie svyravimai bus valandos eigoje. Ir jie dideli. Pavyzdžiui, nuo 19 val.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo iki 1 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus 0,5–2 proc. didino du tiekėjai, vienas tiekėjas tarifų nekeitė. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo apie 1 proc.

Siekiant lankstesnės ir stabilesnės rinkos augant gamybai iš atsinaujinančių išteklių, nuo antradienio prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. „Litgrid“ teigimu, pokytis leis tiksliau prognozuoti elektros gamybą iš saulės, vėjo ar kitų žaliųjų šaltinių, palengvins sistemos balansavimą, o prekyba rinkoje bus efektyvesnė. „Elektros sistemai tai reiškia didesnes galimybes planuoti ir efektyviau suderinti pasiūlą ir paklausą.

Praėjusią savaitę dėl dviem trečdaliais Baltijos šalyse sumažėjusios vėjo jėgainių generacijos Lietuvoje elektros kaina augo 51 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Matome, kad importo srautai iš Skandinavijos užtikrino stabilų tiekimą, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina maždaug 220 tūkst. pažeidžiamų vartotojų nuo kitų metų galėtų mažėti 4 centais už kilovatvalandę (kWh) – iki maždaug 16 centų. „Nuo sausio 1 dienos visuomeninio tiekimo kaina (pažeidžiamiems vartotojams – BNS) galėtų mažėti.

Energetikos ministerija ruošia siūlymus, kaip elektros energiją nuosavose elektrinėse gaminantys vartotojai ja galėtų dalintis su artimaisiais, sako paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šį rugsėjį elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 381 megavato (MW) bendros įrengtosios galios vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose. Prijungus šiuos vėjo parkus, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, siekia daugiau nei 5,1 GW, o leistina generuoti galia siekia 4,6 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc.

Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų.