elektra

Visi elektros vartotojai netrukus mokės labiau pagrįstą kainą dėl saulės elektrinių savininkų sukuriamų nuostolių nepriklausomiems elektros tiekėjams, jų atžvilgiu taikant dvipusės apskaitos (net-metering) modelį.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.

Gavus ESO kompensacijas už ilgiau nei tris paras trukusį elektros atkūrimą – šokas ir nusivylimas. Po audros savaitėmis be elektros gyvenę žmonės socialiniuose tinkluose piktinasi, kad ESO išmokos mažesnės, nei jie tikėjosi. Pavyzdžiui, už 10 parų be elektros vieni žmonės gavo 102 eurus, kiti už 8 paras – vos 9 eurus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kadangi jis išpuvęs viduje, nulaužė.“    „Paskui tiesiog taip ir paliko, visi laidai čia, visa juosta, mūsų juosta ir gulėjo.

Praėjusią savaitę sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 97 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad spalio 12–18 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ biržų Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 80 iki 159 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 120 eurų už MWh.

Šeštadienį visoje Šri Lankoje nutrūko elektros tiekimas. Manoma, kad gedimas elektros tinkle galėjo kilti, nes saulės elektrinės sugeneravo daugiau elektros, nei jos buvo suvartota. Elektros nebuvo daugiau nei dvi valandas ir kol kas neaišku, kada jos tiekimas bus atkurtas. Valstybinė elektros skirstymo bendrovė „Electricity Distribution Lanka“ (EDL) pranešė, kad inžinieriai dirba siekdami pašalinti visą elektros tinklą paveikusį gedimą.

Rugsėjį sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 36 proc. iki 108,44 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusį mėnesį taip pat didėjo 36 proc. ir siekė 108,53 euro už MWh, o Estijoje – 27 proc. iki 74,85 euro už MWh.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda mokėti kompensacijas daugiau nei 76 tūkst. klientų už pernelyg ilgą elektros tiekimo atkūrimą po rugpjūtį šalį nusiaubusios didelės audros. Išmoką, kurią numato įstatymai, gaus visi ESO klientai – tiek privatūs, tiek verslo, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. „ESO spalio 15 dieną išsiųs klientams pranešimus apie jiems priklausančias kompensacijas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė, kad bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) būtų įpareigota mokėti kompensacijas vartotojams, jei elektros tiekimo sutrikimai dėl įvairių gamtos stichijų tęsis ilgiau negu 24 valandas.   Komitetas tokioms Energetikos įstatymo pataisoms, kurias parengė socialdemokratas Tomas Martinaitis, trečiadienį pritarė bendru sutarimu, be jokių diskusijų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Jonava rekonstrukcijos projektavimo darbus.  Kaip trečiadienį pranešė bendrovė, spalio 12 d. su viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Tetas“ pasirašyta projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis, kurios vertė siekia daugiau nei 855 tūkst.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį svarstys siūlymus įpareigoti degalines kuro kainas skelbti vieną kartą per parą arba realiu laiku, o „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) – kompensuoti vartotojams, jei jie elektros neturės ilgiau negu 24 valandas. Vienas pataisas teikia Energetikos ministerija, kitas – socialdemokratas Tomas Martinaitis. Dabar kompensacijos dėl elektros tiekimo sutrikimų priklauso, jei vartotojai elektros neturi ilgiau nei 72 val.

Kai namuose trūksta vamzdis ar dingsta elektra, meistro paslaugų gali prireikti čia ir dabar. Tačiau skubus iškvietimas, ypač vakare ar savaitgalį, gali gerokai patuštinti piniginę. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi gyventoja, kuri pasakoja, kad už maždaug porą valandų santechniko darbo sumokėjo apie 200 eurų. Tokia kaina moterį nustebino ir papiktino. Portalas pasidomėjo, kokius valandinius įkainius šiuo metu skelbia santechnikai ir elektrikai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė Žaslių traukos pastotės 110 kilovoltų (kV) skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo projektavimo ir statybos rangos sutartį. Šis projektas, įgyvendinamas bendrovės „LTG Infra“ užsakymu, prisidės prie valstybinės svarbos geležinkelio elektrifikavimo projekto Vilnius–Klaipėda, rašoma pranešime. Sutartis pasirašyta su statybos bendrove „Tetas“. Sutarties vertė – beveik 3 mln.

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos laiko zonos vidutinės 1 kWh kainos padidėjo iki 0,3 proc., o dviejų laiko zonų – padidėjo iki 0,7 procento. Per savaitę šalyje pagaminta elektra patenkino 101 proc. vartojimo, o trūkstama elektros energija buvo importuota iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę padidėjo 10 proc. – nuo 73,2 Eur/MWh iki 80,5 Eur/MWh. Siūlomų 12 mėn.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir elektros importui iš Švedijos, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 10 proc. iki 80,51 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, Latvijoje elektros kaina augo 6 proc. iki 77,79 euro už MWh, o Estijoje ji mažėjo 32 proc. ir siekė 46,38 euro už MWh.  Skelbiama, kad praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba „Nord Pool“ regione augo 24 proc.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 200 tūkst., pranešė energetikos ministras Lukas Savickas. „Tai istorinis mūsų energetikos pasiekimas – vis daugiau žmonių ir verslų elektrą gamina patys ir prisideda prie Lietuvos energetinio savarankiškumo“, – feisbuke pirmadienį teigė L. Savickas. „Šio pokyčio mastą geriausiai parodo vasaros rezultatas: gaminantys vartotojai pagamino apie ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.

Lietuvoje praėjusią savaitę fiksavus momentinį vėjo elektrinių gamybos rekordą elektros kaina šalyje vis tiek augo dešimtadaliu. Spalio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje augo 9 proc.

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose penktadienį prieš vidurdienį elektros neturi apie 2,5 tūkst. vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ryte jos neturėjo apie 2,2 tūkst. vartotojų.  „Sinoptikų prognozės matome, kad keičiasi. Apie 12-14 valandą tas vėjas turėtų sustiprėti labiausiai, tačiau jau ir ryte jis parodė savo jėgą“, – LRT radijui penktadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Seimas spręs, ar sutrumpinti elektros tiekimo sutrikimų kompensavimo slenkstį iki 24 valandų. Dabar kompensacijos priklauso, jei vartotojai elektros neturi ilgiau nei 72 val., o nuo kitų metų įsigalios 48 val. terminas.   Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, 12 susilaikė. Toliau pakeitimai bus svarstomi gruodžio 10-ąją. Seimas svarstys, ar iki 24 val.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojamas gaminančių vartotojų finansinis poveikis elektros tiekėjams ir rinkai. Remiantis šiais skaičiavimais, bus nustatoma, kokią tiekėjams kompensuojamų sąnaudų dalį turės padengti visi elektros vartotojai, o kokią – patys gaminantys vartotojai. Kaip ketvirtadienį pranešė VERT, skirtingoms vartotojų grupėms bus nustatomos atskiros viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.

Lietuvoje rugsėjį įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių, arba 39,5 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu bendras šių automobilių skaičius šalyje išaugo iki 62,9 tūkst. elektromobilių, kai prieš metus registre jų buvo 40,2 tūkst., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Anot agentūros, pastarąjį mėnesį šalyje įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų keleivių elektromobilių, iš jų 1,3 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus saulės ir vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje smuko 47 proc. iki 73,17 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nors praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse sumažėjo, visame „Nord Pool“ regione ji išaugo 44 proc. Be to, Baltijos šalyse 47 proc. padidėjo saulės elektrinių gamyba.

Praėjusią savaitę daugumos energijos išteklių kainos mažėjo, tačiau didžiausias pokytis fiksuota elektros rinkoje. Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 47 proc. ir siekė 73,2 euro už megavatvalandę, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, daugiausia įtakos reikšmingam elektros kainos mažėjimui turėjo išaugusi saulės elektrinių generacija, elektros kainų kritimas kai kuriose regiono valstybėse ir orų prognozės.

Pabrangus dujoms, o Švedijai ir Suomijai remontavus branduolines jėgaines, vidutinė didmeninė elektros kaina rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo 36 proc. iki 109 eurų už megavatvalandę (MWh), penktadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, rugsėjo elektros kainą Baltijos šalyse lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje ir brangesnė elektra kaimyninėse rinkose.

Mindaugo Zakaro valdomos holdingo bendrovės „Zakaras Holding“ ir energetikos projektų įmonės „BESSotis“ valdoma bendrovė „Dzūkas BESSotis“ Alytaus rajone pradėjo statyti 25 mln. eurų vertės elektros kaupiklių parką – penktadienį Strielčių kaime įkasta simbolinė kapsulė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia atnaujinusi ilgalaikių vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelį, kuris naudojamas vertinant elektros perdavimo ir skirstymo tinklų turto vertę, nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą. Atnaujinto modelio rezultatai bus taikomi 2027–2031 m. reguliavimo laikotarpiu.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia per pastaruosius tris mėnesius preliminariai rezervavusi 2,6 gigavatų (GW) galią atsinaujinančios energetikos projektams. Tai numatyta pagal 24 visiškai ar iš dalies patvirtintus prašymus prijungti atsinaujinančių išteklių elektrines ir kaupimo įrenginius prie perdavimo tinklo, rašoma pranešime.

Rugsėjį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir siekė 108,44 euro už megavatvalandę (MWh), rodo „Elektrum Lietuva“ duomenys. Bendrovės teigimu, artėjant šildymo sezonui, augant elektros vartojimui ir toliau mažėjant saulės elektrinių generacijai, elektros kainų kritimo nereikėtų tikėtis ir spalį.

Elektros birža „Epex Spot“ nuo šiol veikia visose trijose – einamosios paros, einamosios paros aukcionų ir kitos paros – Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros biržos rinkose, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Rugsėjo 8 d. „Epex Spot“ pradėjo teikti paslaugas einamosios paros aukcionų (angl. Intraday) rinkoje, o nuo trečiadienio veiklą pradėjo ir kitos paros (angl. Day ahead) rinkoje.

Izraelio energetikos kompanija „BLEnergy“ kartu su partneriais „Shamir Energy“ ir Lietuvos energetikos įmone „DS1“ spalį pradės 60 mln. eurų vertės privačių elektros kaupimo sistemų parko statybas, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, šio kaupiklių parko įrengtoji galia sieks 140 megavatų (MW), o talpa – 327 megavatvalandes (MWh), rašo „Verslo žinios“. Teigiama, jog Alytaus rajone, Butkūnų kaime „DS1“ pastatys parką, naują 330 kilovoltų (kV) transformatorių pastotę ir prijungs objektą prie e...

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje išaugo 47 proc. iki 139,07 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo 46 proc. ir siekė 139,08 euro už MWh, o Estijoje ji pakilo 44 proc. iki 99,28 euro už MWh.

Praėjusią savaitę sumažėjus saulės elektrinių gamybai, Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina padidėjo 45 proc., skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, rugsėjo 21–27 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 96 iki 139 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 99 eurus už MWh.

Energetikos ministerija siūlo, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį pažeidžiamiems vartotojams toliau būtų taikoma mažesnė visuomeninė elektros kaina. Tai numatyta konsultacijoms teikiamame projekte, kurį vėliau svarstys Vyriausybė. Kainos lengvatai būtų naudojamos 2022–2023 m. energijos kainų krizės metu iš elektros gamintojų surinktos pajamų perviršio lėšos.  Skaičiuojama, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį tam reikėtų apie 4,56 mln.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitės pradžioje aukštą vidutinę kainą lėmė brangi dujų generacija, maža vėjo elektrinių gamyba ir riboti tarpvalstybiniai pralaidumai, tačiau antroje savaitės pusėje išaugusi vėjo generacija Baltijos ir Šiaurės šalių regione sumažino brangesnių elektrinių poreikį, todėl savaitgalį vidutinės kainos Baltijos šalyse siekė vos 6–9 eurus, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Li...

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vyriškis Jonas (vardas pakeistas), kuris tikino, kad jį apgavo brolis Petras. Jonas pasakojo, kad Petras apgaulės būdu atėmė iš jo priklausiusį turtą, o dabar vyrui tenka kentėti gyvenant 35 metus be elektros. Kuo baigsis brolių susitikimas – žiūrėkite laidoje „TV Pagalba“. Gelbėtojas Linas Jakštas nuvyko pas išsigandusį vyriškį Joną. Šis pasakojo, kaip apgaulės būdu vienas iš jo brolių, Petras, pasisavino jam priklausiusį tėvų palikimą.

Rugpjūčio pabaigoje visą šalį talžiusi galinga stichija paliko daugybę nuvirtusių medžių, nutrauktų elektros laidų, apgadintą infrastruktūrą. O ilgam laikui dingusi elektra savo ruožtu kaip reikiant piktino gyventojus.

Už elektros energiją pigiau nuo rugsėjo moka dauguma gyventojų, kuriems priklauso žemesnis tarifas. Iš viso iš maždaug 412 tūkst. galinčių mokėti pigiau, visuomeninio tiekimo pažeidžiamų vartotojų tarifą pasirinko 283 tūkst. gyventojų. Didžioji dauguma jų – 159 tūkst. –  į šį tarifą perėjo rugpjūtį, įgyvendinant Energetikos ministerijos parengtus pažeidžiamų elektros energijos vartotojų perėjimo į visuomeninį tiekimą pakeitimus, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienio vakarą elektros kaina biržoje pasieks itin aukštą lygį – 72 centus už kilovatvalandę (kWh), skelbia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ remdamasi „Nord Pool“ biržos duomenimis. Lietuvos prekybos zonoje aukščiausia kaina bus tarp 20 val. ir 20.15 val. Tokia pat kaina buvo ir pirmadienį tarp 7 ir 7.15 val. Tuo metu dienos vidutinė kaina sieks 41 centą, o mažiausia – 20 centų – bus tarp 17.15 val. ir 17.30 val., pirmadienį pranešė bendrovė.

Dujos per metus pabrango daugiau nei dvigubai, tačiau tai nereiškia, kad tiek pat išaugs ir jūsų sąskaita. Vis dėlto daugiau mokėti gali tekti net tiems, kurie dujų namuose visai nenaudoja. Tad kiek gali brangti šildymas ir kokiu atveju dujos pakelia elektros kainą? Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas artėjančiam šildymo sezonui turi neraminančią prognozę. „Manau, kad realu tikėtis dviženklio šildymo kainų augimo, kuris sieks apie 20 proc.

Motinos Onutės ir dukters Rimos santykius jau kurį laiką gaubia aklina tamsa – tiesiogine ir perkeltine prasme. Dėl praeityje susikaupusių skolų bei netvarkingo gyvenimo būdo pyktį gniaužianti motina ėmėsi drastiškų priemonių išjungė dukrai elektrą. Jau pusantrų metų Rima su sugyventiniu Jonu gyvena tamsoje, todėl kreipėsi į „TV Pagalbą“, kad ši padėtų jiems susitaikyti su Onute. Šeimai į pagalbą atvyko gelbėtojas Linas Jakštas.

Lietuva norėtų prisivilioti investuotoją, kurio projektas galėtų būti vertas mažiausiai pusės milijardo eurų. Tačiau toks laimėjimas turėtų ir kitą medalio pusę – milžinišką elektros apetitą. Kalbama apie galingą dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrą. Tai pastatas, kuriame veikia tūkstančiai serverių. Jiems elektros reikia ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, o pats centras turi veikti visą parą.

Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą nusiaubusi galingiausia nuo 1970-ųjų audra elektros tiekimą sutrikdė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Didžiajai daliai gyventojų elektra jau atkurta, vis dėlto rugsėjo 8-osios ryto duomenimis, elektros vis dar neturi apie 1 tūkst. klientų. Tarp jų – ir Molėtų rajono gyventoja, kuri be elektros gyveno 17-ą parų.

Lietuvos–Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ savaitei bus atjungta dėl planinių kasmetinių keitiklio stoties Klaipėdoje techninės priežiūros darbų, antradienį pranešė „Litgrid“. „NordBalt“ nebus prieinama elektros prekybai nuo rugsėjo 9 dienos 8 valandos iki rugsėjo 15 dienos 19 valandos. „Elektros importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį yra vienas iš pagrindinių veiksnių, mažinančių elektros energijos kainas Lietuvos vartotojams.

Praėjus dviem savaitėms po audros, dalis Anykščių rajono gyventojų vis dar laukia atkurto elektros tiekimo. Meras Kęstutis Tubis teigia, kad situaciją apsunkina ESO darbų organizavimo problemos ir prasta komunikacija. Apie tai „Žinių radijuje“ kalbėjo Anykščių meras Kęstutis Tubis. Be elektros žmonės gyvena daugiau nei 2 savaites Kiek žmonių šiai dienai dar neturi elektros dėl prieš dvi savaites praūžusios audros? Šiuo metu yra atjungti 221 klientas.

Dar 2025 m. pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame preliminariame plane gyventojams buvo numatyta parama elektros energijos kaupikliams, o šių metų liepą Energetikos ministerija skelbė, kad vien šiai priemonei preliminariai numatyta beveik 10 mln. eurų. Kvietimų buvo laukiama antroje metų pusėje, o preliminariame kalendoriuje parama kaupikliams buvo pažymėta ir rugsėjo mėnesį.

Išaugus vėjo elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje nukrito 12 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 60 eurų už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė ženkliai išaugusi vėjo elektrinių gamyba regione.

Praėjus dviem savaitėms po šalį nusiaubusios didelės audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradeda mokėti kompensacijas klientams, dėl nutrūkusio elektros tiekimo patyrusiems tiesioginių nuostolių. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, 7–13 parų – iki 440 eurų, daugiau nei 14 parų – iki 660 eurų.

ESO energijos tiekimą atkūrė jau daugiau nei 99 proc. klientų. Sudėtingiausia situacija išlieka Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine, Radviliškio savivaldybėje – čia elektros neturi 1,4 tūkst. bendrovės klientų. Iš jų apie 30 proc. objektuose, kuriose elektros nėra, yra negyvenami. Paaiškėjo, kokias kompensacijas gaus žmonės Šie klientai, kuriems elektros tiekimas atkurtas 14 parą ir vėliau gaus didžiausias kompensacijas – jos sieks iki 660 eurų.

Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes. Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 3,2 tūkst. vartotojų, šeštadienio rytą rodo įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atjungimų žemėlapis. ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, o vėliau – iki šios savaitės ketvirtadienio. Po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.